- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- II-113-610/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00090-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. Š., jo įgaliotam atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK tyrėjos J. U. 2020 m. balandžio 16 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-457-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. Š. skundu prašo panaikinti Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK tyrėjos J. U. 2020 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-457-2020 ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 10 val. 50 min. kelyje Gižai-Pilviškiai Vilkaviškio r. sav. Gižų sen. Rūdos k. krašto keliai Gižai-Pilviškiai, 3,20 km. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės pareiškėjo vairuojama transporto priemonė BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda Superb Valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Skunde taip pat nurodo, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnai BMW X5 vairuotojui A. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad dėl eismo įvykio kilimo atsakomybė tenka jam bei duotas nurodymas iki 2019-11-21 sumokėti 5 Eur baudą. Pareiškėjas nuo pat pradžių nurodė, kad jis su pažeidimu nesutinka ir yra nekaltas. A. Š. nesutikdamas su jo atžvilgiu surašytu administraciniu nurodymu, kreipėsi į eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją turintį ekspertą su prašymu, kad būtų atliktas eismo įvykio eigos įvertinimas bei nustatyta kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismo ekspertas 2019-11-26 pateikė savo išvadą, kurioje nurodė, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo nepriimtini automobilio Škoda Superb valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - sukant į kairėje esantį kelią neįsitikino, kad tai saugu ir sudarė neišvengiamą kliūtį jį lenkiančio automobilio BMW vairuotojui. Taigi, atlikta ekspertizė patvirtino, kad eismo įvykis įvyko, ne dėl automobilio BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, o dėl automobilio Škoda Superb Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės. 2019-11-26 eksperto išvadą Nr. MV 2019-69, pareiškėjas pateikė policijos pareigūnams administracinio nusižengimo byloje, siekiant išspręsti klausimą, dėl asmens atsakingo už eismo įvykio kilimą, nustatymo. Lietuvos teismo ekspertizės centras atlikęs ekspertizę, 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2458 (19) pateikė savo išvadas, kad jie negali nustatyti kokiu greičiu iki susidūrimo ir jo metu važiavo automobiliai „BMW“ ir „Škoda“, taip pat, kad jie negali nustatyti, kurio metu kilo grėsmė eismo saugumui, taip pat, kad negali nustatyti ar abiejų automobilių vairuotojai turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, negali nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti bei kad negalima pagrįsti ar paneigti abiejų automobilių vairuotojų nurodomų aplinkybių. Nepaisant aukščiau išdėstyto, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras atlikęs ekspertizę, 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2458 (19) pateikė savo išvadas, kad jie negali nustatyti kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, taip pat pateikė išvadą, kad negali duoti savo išvadų ir kitais policijos nurodytais klausimais bei byloje esant 2019-11-26 teismo eksperto išvadai Nr. MV 2019-69, kurioje nurodyta kad eismo įvykio kilimą sąlygojo nepriimtini automobilio Škoda Superb Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnai visgi nusprendė, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas pareiškėjas, kaip „BMW“ vairuotojas, dėl ko 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu nutarė pareiškėją dėl eismo įvykio nubausti 11 Eur bauda. Pareiškėjas nesutinka, kad jis pažeidė kokius nors kelių eismo taisyklių reikalavimus, bei kad jis yra atsakingas už eismo įvykio kilimą. Policijos pareigūnai priimdami atitinkamą ginčijamą nutarimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas. Nurodo, kad byloje buvo atliktos dvi ekspertizės bei gautos atitinkamos išvados. Pagal byloje esantį Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 9 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2458 (19) ekspertas pateikė išvadas, kad jie negali nustatyti kokiu greičiu iki susidūrimo ir jo metu važiavo automobiliai „BMW“ ir „Škoda“, taip pat, kad jie negali nustatyti, kuriuo metu kilo grėsmė eismo saugumui, taip pat, kad negali nustatyti ar abiejų automobilių vairuotojai turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, negali nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti bei kad negalima pagrįsti ar paneigti abiejų automobilių vairuotojų nurodomų aplinkybių. Taigi iš esmės minėta ekspertizės aktu nurodyta, kad ekspertai atitinkamais klausimais, tame tarpe ir tai, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, savo išvados pateikti negali. Tuo tarpu pagal kitą byloje esančią teismo eksperto išvadą (2019-11-26 eksperto išvadą Nr. MV 2019-69), kuri turi tokią pačią įrodomąją galią, yra pateiktos išvados, kuriomis į bylai reikšmingus klausimus yra atsakyta. 2019-11-26 eksperto išvados Nr. MV 2019-692.6.2. punkte yra nurodyta, kad automobilio Škoda vairuotojas privalėjo laikytis visų būtinų saugumo priemonių - nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo. Prieš keičiant važiavimo kryptį (ketinant sukti į kairėję esantį kelią) jis privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (tame tarpe - jį lenkiančio automobilio BMW vairuotojui, jei lenkimas buvo pradėtas). Jei sukti buvo saugu, tai Škoda vairuotojas privalėjo iš anksto įjungti atitinkamą posūkio rodiklį ir pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairio krašto. Automobilio Škoda vairuotojo veiksmai - sukant į kairę sudarė neišvengiamą kliūtį automobilio BMW vairuotojui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu.
2019-11-26 eksperto išvados Nr. MV 2019-69 2.6.3. punkte yra nurodyta, kad objektyviai negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų susidariusioje prieš pat eismo įvykį kelio situacijoje pirmas įjungė (jei buvo įjungęs) kairio posūkio rodiklį. Todėl šio aspekto atžvilgiu negalima nustatyti, kuris vairuotojas susidariusioje kelio situacijoje turėjo nepradėti numatyto manevro ir todėl šis aspektas negali būti objektyviai išnagrinėtas. Tuo tarpu, atliktas tyrimas leidžia teigti, kad automobilio BMW vairuotojas pradėjo rikiuotis į priešpriešinę eismo juostą (prieš lenkiant priekyje važiavusį automobilį Škoda) bent 1+2 s anksčiau, nei jis galėjo pastebėti automobilio Škoda manevro į kairę pradžią. Automobilio Škoda vairuotojui pradėjus sukti į kairę, automobilio BMW vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su sukusiu į kairę automobiliu Škoda. Nustatytas automobilio BMW greitis prieš pat susidūrimą su automobiliu Škoda (75 km/h) leidžia spręsti, jog prieš eismo įvykį automobilio BMW vairuotojas važiavo neviršijant leistino greičio. Nustatytas automobilio Škoda greitis prieš pat susidūrimą (25 km/h) paneigia šio automobilio vairuotojo parodymus, jog prieš pat susidūrimą buvo važiuojama tik 2+3 km/h greičiu. Atliktas tyrimas leidžia spręsti, kad nėra pagrindo teigti, kad automobilio BMW vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu. Todėl šio vairuotojo parodymai, užfiksuoti jo 2019-11-01 paaiškinime, techniniu požiūriu vertintini kaip pagrįsti/tikėtini. Tuo tarpu, automobilio Škoda vairuotojo parodymai dėl jo vairuojamo automobilio greičio prieš pat eismo įvykį (2+3 km/h) yra neįtikėtini. Kadangi nėra pagrindo teigti, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu, tai techniniu požiūriu vertintina, kad šio eismo Įvykio kilimą sąlygojo nepriimtini automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - sukant į kairėje esantį kelią neįsitikino, kad tai saugu ir sudarė neišvengiamą kliūtį jį lenkiančio automobilio BMW vairuotojui. Taigi eksperto išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad techniniu požiūriu vertintina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo nepriimtini automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - sukant į kairėje esantį kelią neįsitikino, kad tai saugu ir sudarė neišvengiamą kliūtį jį lenkiančio automobilio BMW vairuotojui. Esant aukščiau nurodytoms išvadoms ir nesant priešingų įrodymų, kurie paneigtų minėtas išvadas policijos pareigūnai nepagrįstai kaip atsakingu asmeniu už eismo įvykio kilimą laikė A. Š. ir jo atžvilgiu priėmė ginčijamą nutarimą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK pateiktame atsiliepime nurodė, jog prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad A. Š. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta. Nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai. A. Š. surašytas protokolas už tai, kad jis 2019-11-01 d. apie 10.57 val. Vilkaviškio rajono sav., kelio Gižai-Pilviškiai 3,2 km., vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįsitikino, kad transporto priemonės važiuojančios priekyje ta pačia kryptimi vairuotojas nerodo kairio posūkio signalo, neapvažiavo sukančios transporto priemonės iš dešinės arba nepalaukė kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Kelių eismo taisyklių 136 punkte nurodyta vairuotojo privalomos pareigos, prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad transporto priemonės važiuojančio priekyje vairuotojas nerodo kairio posūkio signalo. Tyrimo metu dėl visapusiško aplinkybių ištyrimo buvo gautos dvi ekspertų išvados. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje iš esmės nebuvo atsakyta į pateiktus klausimus. Išvadoje rašome, kad kelio Gižai-Pilviškiai 3,200 km. ruože Škoda vairuotojas atlikinėjo kairio posūkio manevrą bei suko link kairėje kelio esančio keliuko. Šiam automobiliui būnant priešpriešinio eismo juostoje ir priekiu pasisukus link važiuojamosios dalies kairio krašto, į šios transporto priemonės galinį kampą, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė tai pat priešpriešinio eismo juosta didesniu greičiu važiavęs automobilis BMW. Įvertinus UAB (duomenys neskelbtini) ekspertų susidūrimo modeliavimą teigiama, kad automobilis BMW po susidūrimo galėjo būti nuvairuotas ir sustabdytas toje padėtyje, kur užfiksuotas schemoje. Todėl aplinkybė, kad po susidūrimo automobilis BMW buvo patrauktas iš galimos susidūrimo vietos apie 40 metrų atstumą nuo buvusios susidūrimo vietos apsunkino eismo įvykio tyrimą. Be to pastarojoje ekspertų išvadoje 2.6 punkte nurodoma: susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje automobilių vairuotojai privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių reikalavimais. Minėtoje išvadoje techniniu požiūriu vertintina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo nepriimtini automobilio Škoda vairuotojo veiksmai. Tačiau įvertinus visą ekspertizės analizę dėl kalto vairuotojo nustatymo, buvo priimtas sprendimas, kad abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Todėl buvo priimtas skundžiamas nutarimas A. Š. atžvilgiu bei surašytas protokolas Škoda vairuotojui už kelių eismo taisyklių 9, 101, 157 punktų pažeidimus. Mano, kad Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK tyrėjos J. U. 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-457-2020 A. Š. paskirta bauda paskirta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. Š. prašė skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad 2019-11-01 važiavo leistinu greičiu iš kapų link Gižų. Privažiavo automobilį Škoda ir ruošėsi lenkti. Beveik susilyginus su lenkiamu automobiliu lenkimo manevro metu, pastarasis automobilis nerodydamas kairiojo posūkio staigiai suko į kairę. Jis negali nurodyti ar Škodos vairuotojas galėjo vėliau įsijungti posūkio signalą. Lenkiant jis posūkio nematė, nes Škodos vairuotojas jo nerodė. Nurodė, kad jis važiavo 80-90 km/h. Jo vairuojamas automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jam žala neatlyginta.
Liudytojas L. B. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019-11-01 važiavo link Gižų, jis iš pagrindinio kelio suko į kairę. Sulėtino automobilio greitį, parodė kairį posūkį ir suko, tada pajuto smūgį į automobilio galą. Smūgis buvo stiprus, apsuko automobilį 360 laipsnių kampu ir jo vairuojamas automobilis Škoda įvirto į griovį. Nurodė, kad kai pajuto smūgį į automobilio galą, jis jau buvo susukęs vairą ir ratai buvo pasukti į kairę. Posūkio signalą įjungė likus 10-15 metrų iki įsukimo į keliuką. Automobilis sukimo metu jau buvo beneik sustojęs. Tas kelias jam yra žinomas, ne pirmą kartą juo važiuoja. Jo vairuojamas automobilis draustas Kasko draudimu, automobilis yra jo darbovietės. Kadangi automobiliui padaryta žala buvo didesnė nei automobilio vertė, jis buvo nurašytas. Nematė iš paskos važiuojančios transporto priemonės, kad iš paskos važiavo automobilis suprato tik po eismo įvykio. Tiriant rašytinius įrodymus patvirtino, kad posūkio manevra galimai darė važiuodamas apie 25 km/h greičiu, kaip nurodoma eksperto išvadoje MV 2019-69(b.l. 36).
Liudytoja G. Š. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad yra A. Š. sutuoktinė. Parodymus duoti sutinka. 2019-11-01 buvo kapuose, po to važiavo namo ir įvyko eismo įvykis. Ji įvykio metu sėdėjo automobilyje šalia vairuotojo. Jos vyro vairuojamas automobilis BMW lenkė kitą automobilį ir kai jau buvo lenkimo manevre, tas automobilis pristabdė ir suko į kairę neparodęs kairio posūkio. Daugiau aplinkybių neprisimena, įvykis vyko seniai, todėl nieko daugiau paaiškinti negali
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK įgaliotas atstovas nedalyvavo, raštu pateikė prašymą bylą nagrinėji jam nedalyvaujant. Nurodė, vadovautis teismui pateiktu atsiliepimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Teisėjas nustatė, jog Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK tyrėja J. U. 2020 m. balandžio 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-457-2020, kuriuo A. Š., gimusį 1945-11-11, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 19, 36 punktus ir padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d., 10 val. 50 min., kelio Gižai Pilviškiai 302 kilometre, vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįsitikino, kad transporto priemonė važiuojanti priekyje ta pačia kryptimi vairuotojas nerodo kairio posūkio signalo, neapvažiavo sukančios transporto priemonės iš dešinės arba nepalaukė kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, ko pasėkoje automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui skirta 11 Eur bauda (b. l. 14).
Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir skundžiamame nutarime (b. l. 16). Iš protokolo matyti, kad A. Š. jau surašant protokolą su pažeidimu nesutiko ir nurodė, kad yra nekaltas. Savo paaiškinime, duotame Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK taip pat nurodė, kad 2019-11-01 apie 10 val. 50 min jam vairuojant pilkos spalvos automobilį BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo žmona G. Š.. Važiuojant kelyje leistinu greičiu 90km/h Gižai - Pilviškiai priešais apie 50 metrų atstumu pamatė tiesiai važiuojantį pilkos spalvos Skoda Superb valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris staiga pradėjo mažinti greitį, tada jis pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlius, bei ar iš priekio priešpriešine eismo juosta neatvažiuoja kitas automobilis ir įsitikinęs, kad lenkti saugu, įjungė kairio posūkio signalą ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, norėdamas aplenkti Skoda Superb automobilį, kuris važiavo mažesniu greičiu, tada staiga Škoda Superb automobilio vairuotojas nerodydamas kairio posūkio signalo, pasuko į kairę pusę bandydamas įvažiuoti į šalia kairėje pusėje buvusį kitą kelią, dar ketino eismo įvykio išvengti bandydamas sukti į kairę, tačiau pajautė kaip minėtas Skoda Superb automobilis su savo galine kairės pusės dalimi, susidūrė su jo BMW X5 automobilio priekinės dešinės pusės dalimi, tada pamatė, kaip Skoda automobilis apsivertė ir atsidūrė griovyje. Apie šį eismo įvykį policijai pranešė kitu automobiliu važiavusi moteris. Dėl eismo įvykio jis nekaltas, nes įsitikino, kad įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą yra saugu ir dėl to, kad Škoda Superb automobilis nerodė kairio posūkio signalo (b. l. 22-23). Šią savo versiją pateikė ir teismo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl gręsiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Iš byloje esančios teismo eksperto 2019-11-26 išvados, matyti, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo nepriimtini automobilio Škoda Superb Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - sukant į kairėje esantį kelią neįsitikino, kad tai saugu ir sudarė neišvengiamą kliūtį jį lenkiančio automobilio BMW vairuotojui. Taigi, atlikta ekspertizė patvirtina, kad eismo įvykis įvyko, ne dėl automobilio BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, o dėl automobilio Škoda Superb Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės (b. l. 26-40).
Lietuvos teismo ekspertizės centras atlikęs ekspertizę, 2020 m. kovo 9 d. Nr. 11-2458 (19) pateikė savo išvadas, kad jie negali nustatyti kokiu greičiu iki susidūrimo ir jo metu važiavo automobiliai „BMW“ ir „Škoda“, taip pat, kad jie negali nustatyti, kurio metu kilo grėsmė eismo saugumui, taip pat, kad negali nustatyti ar abiejų automobilių vairuotojai turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, negali nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti bei kad negalima pagrįsti ar paneigti abiejų automobilių vairuotojų nurodomų aplinkybių (b. l. 46-51).
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
A. Š. nubaustas pagal įvykio metu galiojusio ANK 418 straipsnio 8 dalį, numatančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus Administracinių nusižengimų kodekse. Inkriminuojami KET 9p. ir 136 punkto pažeidimai. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tai yra inkriminuotas bendro pobūdžio normos įpareigojančios vairuoti atsargiai pažeidimas. 136 punktas numato, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, jog: 136.1 nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; 136.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 136.3. lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms; 136.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; 136.5. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamas nutarimas surašytas vadovaujantis protokolu apie užfiksuotą teisės pažeidimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nutarimu A. Š. inkriminuojamos dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo atsiradusios pasekmės, tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalies sudėtis pasekmių nereikalauja, be to byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo A. Š. veiksmai.
A. Š. nuo pat įvykio pradžios teigė, jog protokole ir nutarime nurodytu laiku jis nepadarė jokio kelių eismo pažeidimo, priešingai automobilio Škoda Superb Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nerodė kairio posūkio ženklo ir suko į kairę, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Teismas pažymi, kad kaip parodė liudytoju apklaustas L. B., jis apskritai nematė iš galo važiuojančio automobilio, nėra jokių duomenų, paneigiančių, kad A. Š. pradėjus lenkimo manevrą, ir jau išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, automobilio Škoda vairuotojas dar nebuvo įsijungęs kairio posūkio signalo. Taigi nėra jokių duomenų paneigiančių A. Š. aiškinimą, kad jis nepadarė KET 136 punkto ar bendrų vairuotojo pareigų pažeidimo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ( teisėje taikomas „in dubio pro reo“ pricipas ).
Teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, A. Š. kaltė dėl nurodyto administracinio nusižengimo nėra įrodyta, todėl Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK tyrėjos J. U. 2020 m. balandžio 16 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-457-2020 panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
A. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK tyrėjos J. U. 2020 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-457-2020 , kuriuo A. Š. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą buvo paskirta 11 (vienuolikos) Eur bauda bei administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.