- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- I-7336-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01919-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–11), prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016-04-14 sprendimą Nr. S-76(7-30/2016); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016-01-22 sprendimą Nr. 68-7; 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2015-10-22 sprendimą Nr. FR0682-670.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti neteisingai įvertinus ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikius materialines teisės normas, todėl yra naikintini. Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir šio mokesčio delspinigiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti įvertinus tai, kad ji kartu su sutuoktiniu už 8 730 693,93 Eur (30 145 340 Lt) 2012-09-12 pirkimo-pardavimo sutartimi susijusiam asmeniui UAB ,,Saurida“ pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančius aštuonis 1968–1995 metų statybos pastatus ir vieną inžinerinį įrenginį, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 2012-09-12 buvo 2 081 591,51 Eur (7 187 320 Lt). Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, nurodydami, kad ginčo objektai parduoti už 8 730 693,93 Eur iškreipė sandorio aplinkybes, tuo siekdami mokestinės naudos, todėl pardavimo pajamas apmokestino GPM. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, kad vidutinė ginčo objektų vertė yra tokia, kokia nurodyta valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje, kadangi ši vertė buvo nustatyta per masinį vertinimą, neatsižvelgiant į turto būklę, individualias savybes, ypatumus ir kt. Įtakos ginčo objekto kainai turėjo tai, kad įsigydama juos UAB ,,Saurida“ tapo vienintele viso komplekso savininke, be to, objekte yra įrengta visa jam eksploatuoti reikalinga infrastruktūra, taip pat ir geležinkelio atkarpa. Šios aplinkybės per masinį vertinimą nebuvo įvertintos. Sandorių šalys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį nustatė joms priimtiną ginčo objekto kainą, ką joms leidžia Civilinio kodekso nuostatos. Pareiškėja ir jos sutuoktinis ginčo objektus UAB ,,Saurida“ pardavė už 4 mln. litų mažesnę kainą, nei yra jo atkuriamoji vertė. Mokesčių administratorius nepagrįstai vadovavosi nepriklausomo turto vertintojo UAB ,,Marleksa“ 2015-04-16 turto vertinimo ataskaita Nr. NT15-01-16, kadangi ji neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 22 str. reikalavimų. Šių pareiškėjos argumentų nepaneigia tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, konstatavo, kad išvada atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodytas tarnybos sprendimas yra neobjektyvus ir nemotyvuotas, jį priimant nebuvo įvertintos visos pareiškėjos sutuoktinio nurodytos aplinkybės. Mokesčių administratoriaus ir Komisijos argumentai, kad sudarant sandorį, pareiškėja siekė mokestinės naudos yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra surinkta objektyvių, šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, nors tokią pareigą mokesčių administratorius turėjo. Ginčijamuose sprendimuose taip pat nepagrįstai konstatuota, kad sudarytas sandoris UAB ,,Saurida“ buvo ekonomiškai nenaudingas. Įmonė įsigytą turtą naudoja pagal paskirtį, dalį patalpų nuomoja, o pardavusi visą kompleksą tikisi gauti apie 8 688 600,56 Eur (30 000 000 Lt). Be to, pareiškėja neturi nei pareigos nei galimybės sumokėti apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų, kadangi iš UAB ,,Saurida“ jokių pajamų realiai negavo, dalis už pastatus mokėtinos sumos buvo įskaityta padengti tarpusavio skolas, likusiai sumai (19 453 340 Lt) UAB ,,Saurida“ suteikta paskola. Be to, GPM, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 str., turėtų sumokėti ne pareiškėja, o UAB ,,Saurida“. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad gautos pajamos nepagrįstai buvo apmokestintos GPM.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 44–49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad apskaičiuojant pareiškėjos mokestinę bazę už 2012 metus buvo tinkamai aiškinamos ir taikomos GPMĮ ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 str. nuostatos bei nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis susijusiam asmeniui už nepagrįstai didelę sumą parduodami ginčo objektus turėjo tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. gauti pajamas, nesusijusias su nekilnojamojo turto pardavimu, ir išvengti šių pajamų apmokestinimo GPM. Mokesčių administratorius nustatė, kad sudarant nekilnojamojo turto objekto pirkimo–pardavimo sandorį buvo iškreipta tikroji rinkos kaina, nes sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų, t. y. ginčo objektai už rinkos kainos neatitinkančią sumą buvo parduoti įmonei, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo parduodamo nekilnojamojo turto bendraturtis – pareiškėjos sutuoktinis. Be to, sandoris UAB ,,Saurida“ ekonomiškai nebuvo naudingas, kadangi dalis įsigytų objektų nebuvo (nėra) naudojami pagal paskirtį, be to, po sandorio sudarymo 56 procentais išaugo bendrovės įsipareigojimai, 2012 metus ji baigė nuostolingai, o Šiaulių apygardos teismo 2013-11-19 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Mokesčių administratorius neapribojo pareiškėjos ir jos sutuoktinio civilinių teisių, o atkūrė iškreiptas sandorio sudarymo aplinkybes. Atkurdamas tikrąsias sandorio aplinkybes, mokesčių administratorius rėmėsi ne VĮ Registrų centro duomenimis apie ginčo objektų vidutinę rinkos vertę, o nepriklausomo turto vertintojo pateikta ataskaita, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta, todėl laikytina teisinga. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią faktinę situaciją ir tikruosius pareiškėjos ketinimus, mokesčių administratorius taikė MAĮ 69 str. įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, nes nustatė, kad pareiškėja siekė pasinaudoti GPMĮ 17 str. 1 d. 28 p, nustatyta lengvata, t. y. sumokant nepagrįstai pakeltą nekilnojamojo turto objekto kainą buvo įformintas GPM neapmokestinamų piniginių lėšų išmokėjimas ir įteisintos kitos (ne turto pardavimo) pajamos. Šiuo atveju GPMĮ 23 str. nuostatos netaikytinos ir UAB ,,Saurida“ negali kilti pareiga sumokėti už parduotą nekilnojamąjį turtą pareiškėjai apskaičiuotą GPM ir su juo susijusias sumas, nes šios sumos turi būti išieškotas iš asmens, gavusio mokestinę naudą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjai E. R. apskaičiuotos GPM, GPM delspinigių sumos bei paskirta GPM bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos E. R. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo 2011–2013 metais patikrinimą ir surašė 2015-08-18 patikrinimo aktą Nr. FR0680-591, kuriame konstatavo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2012-09-12 sudarydami su susijusiu asmeniu UAB „Saurida“ 8 pastatų ir 1 inžinerinio statinio pirkimo–pardavimo sandorį už žymiai didesnę nei rinkos kainą, turėjo tikslą gauti mokestinę naudą, todėl pusę iš sudaryto sandorio gautų pajamų sumos apmokestino 15 procentų GPM ir apskaičiavimo pareiškėjai 504 862 Eur (1 743 190 Lt) GPM (Komisijos bylos l. 46–51).
Klaipėdos AVMI 2015-10-22 sprendimu Nr. FR0682-670 patvirtino 2015-08-18 patikrinimo aktą Nr. FR0680-591 ir nurodė pareiškėjai sumokėti 504 862 Eur (1 743 190 Lt) GPM, 126 922,03 Eur GPM delspinigių ir paskyrė 50 486 Eur GPM baudą (Komisijos bylos l. 34–38).
Nesutikdama su tokiu teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pareiškėja padavė skundą Inspekcijai prašydama jį panaikinti (Komisijos bylos l. 24–32). Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Inspekcija 2016-01-22 sprendimu Nr. 68-7 jį atmetė kaip nepagrįstą ir patvirtino Klaipėdos AVMI 2015-10-22 sprendimą Nr. FR0682-670 (Komisijos bylos l. 20–22).
Pareiškėja padavė skundą Komisijai (Komisijos bylos l. 1–10), kuri, jį išnagrinėjusi, 2016-04-14 sprendimu Nr. S-76 (7-30/2016) patvirtino Inspekcijos 2016-01-22 sprendimą Nr. 68-7 (Komisijos bylos l. 169–180).
Pareiškėja nesutinka su nurodytais mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais ir prašo teismą juos panaikinti.
Ginčui aktualiu metu galiojusioje GPMĮ 17 str. 1 d. 28 p. buvo nustatyta, kad ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra neapmokestinamos pajamos. GPMĮ 15 str. 1 d. nustatyta, kad apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, gyventojai pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
Pagal GPMĮ 2 str. 20 d., tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (2 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad rinkos vertė (galimybė parduoti turtą rinkos sąlygomis) ir rinkos kaina (reali turto perdavimo kaina) – skirtingos kategorijos, tačiau normaliomis rinkos sąlygomis turėtų skirtis nežymiai (2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1752/2010).
Žemesnės instancijos teismas
MAĮ 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčių mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad, taikant šią teisės normą, reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y., taikant šią teisės normą, atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis a. b. Nr. A11-719/2007; 2009-04-30 nutartis a. b. Nr. A442-499/2009; 2010-10-08 nutartis a. b. Nr. A556-1073/2010).
Atlikusi pareiškėjos mokestinį patikrinimą, mokesčių administratorius nustatė tokias nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje nėra: 1) pareiškėja ir jos sutuoktinis S. R. 2012-09-12 su UAB ,,Saurida“ sudarė pirkimo–pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią už 8 730 693,93 Eur (30 145 340 Lt) pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pagrindinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), estakadą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), štampavimo cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mechaninį apdirbimo cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mechaninį cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perėjimo punktą (administracinis) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perėjimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mazuto ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir cisternas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pagal 2012-09-12 trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 604 2 983 086,19 Eur (10 300 000 Lt) suma buvo įskaityta pareiškėjos ir jos sutuoktinio įsiskolinimui padengti; 3) 2012-09-12 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 10P-12-F, pagal kurią UAB ,,Saurida“ buvo paskolinta likusi už parduotą nekilnojamąjį turtą mokėtina 5 747 607, 74 Eur (19 845 340 Lt) suma; 4) VĮ registrų centro duomenimis nurodytų nekilnojamojo turto objektų vertė 2012-09-10 buvo 2 081 591,75 Eur (7 187 320 Lt); 5) pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB ,,Marleksa“ 2015-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT15-01-16 pagrindinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), estakados (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), štampavimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mechaninio apdirbimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mechaninio cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir cisternų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 2012-09-12 buvo 1 831 151, 53 Eur (6 322 600 Lt).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad UAB ,,Marleksa“ neatliko trijų pagal 2012-09-12 sutartį parduotų objektų (perėjimo punkto (administracinis), perėjimo punkto ir mazuto ūkio pastato) vertinimo, todėl šių objektų tikrąja rinkos kaina laikytina pirkimo–pardavimo sandoryje nurodyta kaina, mokesčių administratorius konstatavo, kad už parduotus ginčo objektus pareiškėjos ir jos sutuoktinio gautos pajamos tikrąją rinkos kainą viršijo 6 728 440,69 Eur (23 231 960 Lt).
Kaip minėta, ginčo dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių byloje nėra, tačiau pareiškėja nesutinka su jų vertinimu, mano, kad turtas buvo parduotas už vidutinę rinkos kainą, be to, sudarant sandorį, nebuvo siekiama mokestinės naudos, o veikiama vadovaujantis sutarčių laisvės principu, kurį mokesčių administratorius pažeidė.
MAĮ 67 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.
Priešingai nei nurodyta pareiškėjos skunde, apskaičiuodamas GPM ir su juo susijusias sumas, tikrąją rinkos kainą mokesčių administratorius nustatė atsižvelgdamas ne į VĮ Registrų centro duomenis apie masinio turto vertinimo metu nustatytą ginčo objektų vidutinę rinkos vertę, o remdamasis nepriklausomo turto vertintojo UAB ,,Marleksa“ 2015-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT15-01-16.
Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad išnagrinėjusi pareiškėjos sutuoktinio skundą dėl UAB ,,Marleksa“ 2015-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT15-01-16 atitikties Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo reikalavimams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 2016-02-19 išvadoje Nr. T-3(16)-I konstatavo kad ji atitinka įstatymo 22 str. (Komisijos bylos l. 162–163). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (jos sutuoktinis) nei nurodytos išvados, nei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos teisėtumo teismine tvarka neginčijo. UAB ,,Marleksa“ 2015-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT15-01-16 nėra nagrinėjamos mokestinės bylos ginčo dalykas, todėl teismas pareiškėjos argumentų dėl ataskaitos neteisėtumo ir nepagrįstumo nevertina.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 57 str. 4 d., įrodymus teikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Vadinasi, pareiškėja turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti skunde išdėstytus argumentus pagrindžiančius įrodymus, t. y. ir įrodymus, paneigiančius UAB ,,Marleksa“ 2015-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT15-01-16 apskaičiuotos ginčo objektų rinkos vertės teisingumą. Siekdama pagrįsti argumentus, kad ginčo objektų pardavimo UAB ,,Saurida“ kaina atitiko tikrąją jų vertę, pareiškėja turėjo pateikti tai patvirtinančius duomenis, tačiau to nepadarė.
Teismas taip pat pažymi, kad mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 3 str. 5 d. nuostatomis, ir, neturėdamas objektyvių duomenų apie tikrąją pagal 2012-09-12 sutartį parduotų objektų (perėjimo punkto (administracinis), perėjimo punkto ir mazuto ūkio pastato) rinkos kainą, nusprendė jų vertės nekoreguoti, t. y. pripažino, kad sandoryje nurodyta kaina atitiko rinkos kainą.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius surinko objektyvius duomenis, patvirtinančius tikrąją parduoto turto rinkos vertę, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio gautos pajamos tikrąją rinkos kainą viršijo 6 728 440,69 Eur (23 231 960 Lt).
Pareiškėja teigia, kad ji neturėjo tikslo gauti mokestinę naudą. Tokios mokesčių administratoriaus išvados paneigia sutarčių laisvės principą, nes sandorio šalys turi teisę pačios nustatyti parduodamo turto kainą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-11-17 nutarime pažymėjo, kad mokesčių santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo. Šie santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Mokesčių santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčių mokėtojų ir valstybės vykdomosios valdžios institucijų. Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta CK ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Jei viešosios teisės santykiai tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir jei atitinkama situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-648/2003). Mokesčių administratorius nevertina tarp šalių sudarytos sutarties teisinės galios, tačiau sprendžia apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17 – 301/2007; 2010-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-735/2010). Be to, pagal MAĮ 10 str. nuostatas, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Tai, kad sudarant, 2012-09-12 pirkimo–pardavimo sandorį buvo iškreipta tikroji sandorio vertė, o pareiškėja siekė mokestinės naudos, patvirtinta ir ta aplinkybė, kad sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų. GPMĮ 2 str. 19 d. nustatyta, kad asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas, gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo ne tik parduoto nekilnojamojo turto bendraturtis, bet ir vienintelis UAB ,,Saurida“ akcininkas bei jos direktorius.
Pareiškėja taip pat teigia, kad UAB ,,Saurida“ sudarytas sandoris buvo ekonomiškai naudingas, nes ji tapo viso statinių komplekso vienintele savininke ir galėjo pastatus naudoti ūkinei veiklai ar parduoti. Kita vertus, byloje neginčytinai nustatyta, kad po sandorio sudarymo UAB ,,Saurida“ Šiaulių apygardos teismo 2013-11-19 nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir pagal 2013-09-30 duomenis, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 13 920 086,20 Eur (48 063 273,65 Lt) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad jau 2012 metais bendrovė dirbo nuostolingai, nes pateikdama pelno mokesčio deklaracijas, deklaravo 325 535,22 Eur (1 124 008 Lt) nuostolį. Be to, po ginčo sandorio sudarymo žymiai, t. y. nuo 9 569 111,45 Eur (33 040 228 Lt) (2011 metais) iki 14 939 429,15 Eur (51 582 861 Lt) (2012 metais), išaugo Bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai. Teismo vertinimu, tam įtakos turėjo tai, kad pareiškėjos sutuoktinis dalį už parduotą turtą gautų pajamų (5 747 607,74 Eur arba 19 845 340 Lt) suteikė bendrovei kaip paskolą.
Be to, mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB ,,Saurida“ iki sandorio sudarymo naudojo dalį sutuoktiniams priklausiusių pastatų, todėl, teismo vertinimu, ekonomiškai jai nebuvo naudinga įsigyti nekilnojamąją turtą už 8 730 693,93 Eur, t. y. iš esmės tokią pačią sumą kaip jos turimi finansiniai įsipareigojimai.
Įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2012-09-12 su UAB ,,Saurida“ sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 8 730 693,93 Eur (30 145 340 Lt) pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), turėjo tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. išvengti GPM mokėjimo, todėl mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 69 str. įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir gautas pajamas priskyrė apmokestinamoms pajamoms ir apskaičiavo GPM.
GPMĮ 23 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Vadinasi, pagal bendrąją taisyklę GPM nuo A klasės pajamų išskaičiuoti ir sumokėti turi išskaičiuojantis asmuo. Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šiai bendrajai taisyklei gali būti taikoma išlyga, ir mokestis išieškotas iš asmens, gavusio mokestinę naudą. Priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, kadangi nesąžiningas asmuo perkeltų pareigą mokėti GPM kitam subjektui ir taip piktnaudžiautų savo mokestinėmis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-442-773/2009, A-438-359/2010, A-556-363/2011, A-1455-556/2015).
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjos už parduotą nekilnojamąjį turtą gautų pajamų dalį apmokestino GPM. Teismui pateiktame skunde pareiškėja nenurodė jokių savarankiškų aplinkybių dėl nepagrįstai ar neteisingai apskaičiuotų GPM delspinigių bei paskirtos GPM baudos, todėl konstatuotina, kad ginčo dėl to byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.