- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- ATP-913-149/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07533-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas R. S. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. A11-7833/15(1.1.56-SM3) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. A11-7833/15(1.1.56-SM3) R. S. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, jai paskiriant administracinę nuobaudą – 57 eurų baudą už tai, kad ji, 2015-03-05, apie 18.16 val., Antakalnio g. 72, Vilniuje, nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimų, nes automobilį Mazda Premacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ant šaligatvio arba kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Šalies argumentai
R. S. (toliau tekste – pareiškėja) minėtą nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydama jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A11-7833/15 nutraukti. Skunde nurodė, kad šioje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis Mazda Premacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjos manymu, tai vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. R. S. pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai patys turėjo atvykti į vietą ir įsitikinti, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ir yra pakankamas pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Priešingu atveju asmuo, atsiuntęs nuotrauką, gali turėti tikslą susidoroti su jam nepatinkančiu asmeniu. Pareiškėjos teigimu, nėra pagrindo teigti, jog pakanka įrodymų, pagrindžiančių, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. Nuotrauka galėjo būti ir sumontuota ar kitaip suklastota, padaryta prieš metus laiko, tai yra suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui. R. S. taip pat pažymi, kad teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Asmens padaryta nuotrauka, autentiškumas nepatikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, negali turėti esminės įrodomosios galios. Taip sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui, kai panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais. Anot pareiškėjos, nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kada buvo padaryta automobilio Mazda Premacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotrauka. Vien tik iš nuotrauką padariusio asmens parodymų negalima daryti kategoriškos išvados apie jos padarymo laiką, nes E. K. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-08 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. A11-7833/15(1.1.56-SM3) ir A. S. skundo netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo vieninteliu argumentu, jog teismui nekyla abejonių, kad fotografavimo data ir laikas atitinka administracinėn atsakomybė patraukto asmens pažeidimo padarymo datą ir laiką, o pažeidėjos argumentas, kad neaišku, kada buvo nufotografuotas jai priklausantis automobilis, dėl to jau gali būti suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, atmestinas kaip nepagrįstas. Duomenų apie tai, kad E. K. būtų suinteresuotas nubausti R. S. ir davė melagingus parodymus, bylos medžiagoje nėra.
2015-01-29 Vilniaus apygardos teisme gautas R. S. apeliacinis skundas, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutartį ir priimti naują sprendimą. Skundą apeliantė iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos skunde, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2015-08-17 Vilniaus apygardos teise gautas Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens atsiliepimas į R. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
ATPK 256 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – automobilio Mazda Premacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka, – kuri nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti vertinama, kaip pranešimas apie teisės pažeidimą. Teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Todėl asmens padaryta nuotrauka, autentiškumas nepatikrinti įstatymo numatytomis priemonėmis, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, negali turėti esminės įrodomosios galios. Tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui, kuomet panaudojant kompiuterines technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais. Pažymėtina, kad nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kada buvo padaryta automobilio –nuotrauka. O iš nuotrauką padariusio asmens parodymų negalima daryti kategoriškos išvados apie jos padarymo laiką, kadangi E. K. parodymai nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, gi, pats E. K. parodė, jog nežino, dėl kokio įvykio kviečiamas liudyti, šio pažeidimo detalių neprisimena, per metus į savivaldybę išsiunčia apie 10000 nuotraukų, kurias perkelia į kompiuterį.
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Aukštesnės instancijos teismas mano, jog įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad, būtent 2015-03-05, apie 18.16 val., o ne kitu laiku, A. S. buvo pastačiusi automobilį Antakalnio g. 72, Vilniuje, neleistinoje vietoje, byloje nėra. Apylinkės teismas, pripažindamas A. S. kalta dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, rėmėsi vieninteliu įrodymu – E. K. internetiniu paštu persiųsta nuotrauka bei jo teisme duotais paaiškinimais. Tačiau apylinkės teismas nevertino, jog apklaustas liudytoju E. K. parodė, jog nežino, dėl kokio įvykio kviečiamas liudyti, šio pažeidimo detalių neprisimena, per metus į savivaldybę išsiunčia apie 10000 nuotraukų, kurias perkelia į kompiuterį (b.l. 32).
Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. S. veiksmuose yra ATPK 124¹ str. 4 d. sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).
Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių ir, nepašalinęs šioje byloje esančių prieštaravimu, sprendimą priėmė, vadovaujantis spėlionėmis bei prielaidomis, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir administracinę bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.