Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2004 m. balandžio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2005 m. balandžio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi subendrinta su 2004 m. balandžio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2014 m. sausio 17 d. Estijos Respublikos Piarnu apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 2 dalies 4, 7, 8 punktus, 201 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 68 straipsnio 1 dalį – 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri 2015 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2016 m. kovo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius BK 641 straipsnį sumažinta vienu trečdaliu, ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2014 m. sausio 17 d. Estijos Respublikos Piarnu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2015 m. sausio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2019 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;

6) 2019 m. gruodžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su 2019 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 40 parų arešto ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda;

7) 2020 m. rugpjūčio 4 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnį 1 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ 1 straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė;

8) 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 dalį - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, pritaikius BK 64¹ 1 str. - terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu - paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn. ir 38 MGL (1900 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2022-10-07 nutartimi, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2022 m. gruodžio 19 d. atvyko į Pravieniškių kalėjimą.

8) 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1dalimi 64 straipsniu- terminuotas laisvės atėmimas 10 mėnesių laisvės atėmimas, 38 MGL (1900 Eur) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), ties namu (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam R. P. į veidą, po to, nukentėjusiajam nuo smūgių nukritus nugara ant žemės, užsėdęs ant nukentėjusiojo sudavė jam kumščiu nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir šonus, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam R. P. atsistojus ir nueinant, pasivijęs pagaliu sudavė ant žemės parkritusiam R. P. apie tris smūgius į galvą bei vėl jį užsėdęs kumščiais sudavė apie aštuonis smūgius į veidą – tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke ir nosies kaulų lūžimą su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose – tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatą.

Kaltinamasis S. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. atvažiavo pas nukentėjusįjį į svečius, į (duomenys neskelbtini). Kai susitiko abu buvo vartoję alkoholio, dar išgėrė 0,7 ltr. Degtinės. Išėjo į Jonavą. Pakeliui jam nukentėjusysis sudavė į kairį smilkinį, jis supyko ir nukentėjusiajam sudavė į veidą, nuo smūgių R. P. nukrito. Gulintį jį taip pat mušė. Prisimena, kad buvo sustojęs automobilis ir pašaliniai asmenys juos skyrė. Gali būti, kad nukentėjusiajam sudavė ir pagaliu. Svetimi asmenys iškvietė Policiją ir GMP. Įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, tačiau sutinka su visomis aplinkybėmis nurodytomis kaltinime, kadangi jas patvirtina liudytojai. Savo veiksmais jis galėjo nukentėjusiajam padaryti sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. dienos metu pas jį į svečius į (duomenys neskelbtini) atvyko S. J., su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apsvaigę. Dėl girtumo ne visas įvykio aplinkybes tiksliai atsimena. Apie 20 val. abu ėjo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) kaime. Einant pėsčiųjų taku, maždaug ties (duomenys neskelbtini) namu, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir S. J. sudavė jam kumščiu du smūgius į veido sritį, dėl ko jam skaudėjo. Jis taip pat sudavė S. J. kelis smūgius kumščiu į veidą. Po to jis (R. P.) prarado sąmonę, todėl nežino kiek smūgių ir į kurias kūno vietas, rankomis ar kojomis jam sudavė S. J.. Sąmonę atgavo gulintis ant žemės, kai šalia jo buvo medikai. Jam skaudėjo veidą, buvo prakirsta kairė akis, bėgo kraujas, lūžo nosis, jautė stiprų fizinį skausmą, Medikai GMP automobiliu jį pristatė į Kauno klinikas, kur apžiūrėję išleido gydytis į namus, daugiau pas jokius gydytojus jis nesilankė, tik vyko pas teismo med. ekspertą. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala, bet byloje civilinio ieškinio nepateiks, S. J. pretenzijų neturi (1 t. b.l. 33-36, 37-40).

Liudytoja V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val. 50 min., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) link pagrindinio A6 kelio, kartu su G. A. pastebėjo besimušančius du vyrus, kurie gulėjo ant žemės. Išlipę iš automobilio pasakė mušusiam vyrui, kad šis nustotų mušti, kaip vėliau iš pareigūnų sužinojo - vyrą vardu R.. Vyras liovėsi mušęs R., tačiau jiems tik įsėdus į automobilį, tas vyras vėl pradėjo jį mušti. Ji pro automobilio langą pasakė vyrui, kad nustotų mušti, arba ji kviečia policiją. Vyras jai atsakė, kad jam „pochui“, nes jis jau yra 12 metų sėdėjęs. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112, o G. nuėjo juos išskirti. Per tą laiką, kol ji bendravo su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, G. išskyrė abu vyrus ir R. nuėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Po to, jiems besėdint automobilyje, per galinio vaizdo veidrodėlius pamatė, kad tas vyras, kuris mušė R., nuėjo paskui jį, beeidamas pakėlė daiktą, panašų į pagalį. Gal po kokių 2-3 min. ji Gyčiui pasakė, kad reikia suktis ir grįžti pažiūrėti, nes baiminosi, kad gali kažkas nutikti. Apsisukus ir pavažiavus apie 100-150 metrų link (duomenys neskelbtini) kaimo, pamatė miškelyje gulintį R., o tas kitas vyras sėdėjo ant jo ir mušė jį su pagaliu. Kiek matė, sudavė keletą smūgių per galvą, po to nusviedė pagalį ir smūgiavo kumščiais į galvą. Ji su G. išlipo iš automobilio ir šaukė vyrui liautis, nes užmuš žmogų. Pribėgęs G. nutraukė minėtą vyrą nuo R.. Priėjusi ji matė, kad R. veidas visas kruvinas, prakirsta kairė ausis, kairėj pusėj ties akies raukšle buvo kirstinė žaizda, taip pat matė kirstinių žaizdų galvos srityje. Prie jų R. prarado sąmonę ir buvo traukuliai apie minutę. Iki atvykstant policijai ir medikams, R. sąmonę atgavo (1 t. b. l. 93-96).

Liudytojas G. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val. 50 min. jis su drauge V. D., važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve link A6 kelio, (duomenys neskelbtini) kaime, pamatė ant šaligatvio, prie namo, kuris toje vietoje yra tik vienas, ant žemės gulinčius ir besigrumiančius du vyrus. Jis sustojo, V. vyrams sušuko liautis muštis. Kadangi vyrai nesiliovė, apsisukę privažiavo prie vyrų. Vienas vyras gulėjo nugara ant žemės, o kitas vyras buvo ant jo užsėdęs ir kumščiu sudavinėjo smūgius į galvą, šonkaulius - jo akivaizdoje sudavė ne mažiau kaip 12 smūgių. V. sušuko liautis, nes kvies policiją, bet smurtautojas tik nusikeikė. Išlipęs iš automobilio jis nuėjo prie vyrų, ir norėdamas atitraukti smurtautoją, pakvietė jį pasikalbėti prie automobilio, bandė nuraminti. Nukentėjusysis nuėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, o tam vyrui, su kuriuo kalbėjosi prie automobilio, pasakė eiti savais keliais ir nesimušti. Įsėdus į automobilį pamatė, kad tas vyras taip pat nuėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo, ir tada dar per veidrodėlį pamatė, kad jis pakėlė iš šalikelės apie 1 metro ilgio pagalį ir juo nešinas ėjo link savo draugo. Apsisukę ir grįžę prie tų vyrų, pamatė, kad prie miškelio vyras, su kuriuo jis kalbėjosi prieš tai ir jį ramino, pagaliu daužo savo draugą, kuris gulėjo nugara ant žemės - sudavė ne mažiau kaip 3 kartus į galvos sritį. Vyrui iš galvos bėgo kraujas. Jis (G. A.) šaukė jam liautis, bet vyras jo neklausė, metė kažkur į krūmus pagalį ir užsėdęs ant gulinčio vyro, kumščiais sudavė jam ne mažiau kaip 8 smūgius į veido sritį. V. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Priėjęs prie smurtautojo šaukė jam, kad arba jis baigia muštis, arba jis jo atžvilgiu naudos fizinę jėgą. Tuomet vyras atsistojo ir atėjo su juo iki automobilio, o V. nuėjo iki nukentėjusio žmogaus, kuris buvo stipriai sumuštas, jam kraujavo iš galvos, veido, vyras buvo praradęs sąmonę, draugė jam suteikė pirmąją pagalbą. Jis (G. A.) kalbėjosi su tuo smurtautuoju, laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Jam vyras sakė, kad jis vardu S., kad su tuo asmeniu, kurį mušė, yra buvę klasiokai, kad yra teistas ir atlikęs 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė smurtautoją. Jis ant S. jokių sumušimo žymių nematė, o nukentėjusysis buvo labai stipriai sumuštas (1 t. b. l. 99-102).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos T. V. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2022 m. rugpjūčio 10 apie 20 val. 59 min. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mušasi du vyrai, spiria kojomis, mėtosi iš akmenų. Vienam kraujuoja iš burnos. Atvykus į įvykio vietą rastas ant žemės gulintis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad sukonfliktavo su draugu S., pastarasis jam trenkė. Šalia buvo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad su draugu R. vartojo alkoholį ir iš (duomenys neskelbtini) nusprendė eiti į Jonavą. Eidami sukonfliktavo, abu susimušė (1 t. b.l. 5-7).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 1A (1 t. b.l. 20-25).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti policijos pareigūno vaizdo kamera užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai (iš viso 5 įrašai), įrašai pradedami fiksuoti 2022/08/10 21:06:50 val. Įvykio vietoje policijos pareigūnai bendrauja su liudytojais, kurie papasakojo, jog važiuojant pamatė du besimušančius vyrus. Vieną iš tų vyrų - S. J., policijos pareigūnai įsodina į tarnybinį automobilį, o nukentėjęs vyras - R. P., guli, jam iškviesta greitoji med. pagalba. Abu vyrai yra neblaivūs. Netrukus atvyksta greitoji med. pagalba, apžiūri R. P.. R. P. paaiškino, kad jį sumušė S. J.. Policijos pareigūnai užsirašo liudytojų duomenis, apžiūri įvykio vietą (1 t. b.l. 29-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1736/2022(02) nustatoma, kad muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžimas su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, R. P. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2022 m. rugpjūčio 10 d. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t. b.l. 75-77).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais nustatoma, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. 21 val. 14 min. S. J. nustatytas 2,98 prom. neblaivumas (1 t. b.l. 103-105).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo R. P.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai R. P. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l.75-77). Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs. Liudytojai V. D. ir G. A., buvę įvykio vietoje, sustabdę tolimesnius kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, taip pat įvardina kaltinamąjį kaip asmenį smurtavusį prieš nukentėjusįjį.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 183,92 eurų už nukentėjusiojo R. P. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 183,92 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo S. J..

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. S. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

S. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 9 d. (1 t. b.l. 138-144). S. J. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės ligų, grupei. (1 t. b. l. 157-160). Kaltinamasis teistas devynis kartus, iš kurių aštuonis kartus už smurtinius nusikaltimus. Šią nusikalstamą veiką padarė vedinas žemų smurtinių paskatų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. J. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo elgesį, kuris buvo provokuojantis. Taip pat į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis išreiškė savo poziciją, kad kaltinamajam pretenzijų neturi.

Kardomoji priemonė – iki bausmės vykdymo pradžios neskirtina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ––CD laikmena paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 EUR (tūkstančio devynių šimtų eurų)) bauda. Bausmę atliekant kalėjime.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Iki bausmės vykdymo pradžios S. J. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 183,92 Eur (šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir 92 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - CD laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.