Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirti 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė bausmė 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį.

Iš S. J. Valstybinei ligonių kasai civilinio ieškinio tenkinimui priteisti 183,92 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt trys eurai ir 92 ct).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Pateiktame skunde apeliantas nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad nukentėjusysis nedalyvavo teisiamajame posėdyje, teigia, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Kiti skundžiamu nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.

7. Nors apeliantas nurodė, kad nesutinka su nuosprendžiu, nes teisme nebuvo apklaustas nukentėjusysis, kuris yra jo klasiokas ir jis jokių pretenzijų neturėjo, tačiau teisėjų kolegija patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir susipažinusi su teisiamųjų posėdžių protokolais konstatuoja, kad aplinkybė, jog teisiamajame posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis R. P., nelaikytina BPK pažeidimu ir tai nedaro nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, remtis asmenų, nedalyvavusių teisiamajame posėdyje, parodymais baudžiamojo proceso įstatymas tam tikrais atvejais leidžia (BPK 276 straipsnis, 291 straipsnis). Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų apklausų protokolai, surašyti ikiteisminio tyrimo metu, BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti paskelbti sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju (BPK 291 straipsnis). Kaip matyti iš 2023 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pats nuteistasis S. J. prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nurodė, kad pripažįsta viską, kas yra nurodyta kaltinime. S. J. papildomai paaiškinus visas analizuojamos veikos aplinkybes, išklausius jo gynėjos ir prokurorės pozicijas, buvo nuspręsta bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nukentėjusiojo R. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbti išvardijant bylos medžiagą. Apibendrinant aptartus argumentus, daroma išvada, kad procesinių pažeidimų, neapklausiant nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu, bylą nagrinėjant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nepadaryta.

8. Apeliaciniame skunde taip pat keliama būtinosios ginties versija ir nurodoma, kad nukentėjusysis trenkė apeliantui, įžeidė jo tėvus, o jis gynėsi ir supyko dėl tėvų įžeidinėjimo. Tačiau byloje nustatyta, kad S. J. konflikto metu tyčia atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiajam R. P., kuriais buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.

9. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017).

10. Įvertinus bylos įrodymų visumą: nukentėjusiojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kilus žodiniam konfliktui S. J. pradėjo jį mušti, jis taip pat sudavė S. J. kelis smūgius į veidą, paskui prarado sąmonę; nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, jų pobūdį ir kiekį; liudytojos V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pastebėjo besimušančius vyrus, pasakė, kad nustotų mušti R. P., jis liovėsi, tačiau vėliau vėl pradėjo jį mušti, matė, kad R. P. nuėjus, jį mušęs vyras ėjo paskui jį, eidamas pakėlė daiktą panašų į pagalį, matė jį sėdintį ant nukentėjusiojo ir pagaliu jį mušant; liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis iš esmės analogiškai nurodė aplinkybes, kaip ir liudytoja V. D., daro išvadą, jog šie duomenys nagrinėjamu atveju neleidžia konstatuoti būtinosios ginties situacijos bei patvirtina S. J. tyčinę kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Iš aptartų duomenų matyti, kad nuteistasis galėjo, bet kada atsitraukti nuo nukentėjusiojo, jokio gręsiančio realaus kėsinimosi jo atžvilgiu nebuvo, tačiau jis pats puolė nukentėjusįjį, o vėliau eidamas paskui, paėmė pagalį ir atsisėdęs ant jo mušė jį pagaliu. Nuteistojo elgesys buvo agresyvus. Būtinoji gintis galima tik esant pavojingam kėsinimuisi, o šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Tuo tarpu nukentėjusiojo veiksmai skundžiamame nuosprendyje įvertinti kaip provokuojantys ir į juos atsižvelgta individualizuojant bausmę.

Dėl bausmės individualizavimo ir skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo

11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

12. Skundžiamu nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

13. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas, parinkdamas S. J. bausmės rūšį ir jos dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė ir dvi S. J. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis, nesunkus nusikaltimas. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertintos ir S. J. charakterizuojančios aplinkybės – administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 9 d., tai, kad jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės ligų, grupei, teistas devynis kartus, iš kurių aštuonis kartus už smurtinius nusikaltimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistajam praeityje ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas. Taigi anksčiau skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturi ir nuo teisės pažeidimų nesulaiko. Nuteistasis S. J. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų nuostatų. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, yra teisinga ir ne per griežta. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį įvertino, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, taip pat tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog S. J. pretenzijų neturi. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo elgesiu ir tai, kad nukentėjusysis nereiškė pretenzijų (nors ir nedalyvavo posėdyje) buvo įvertintos. Antrą kartą jas vertinti nėra pagrindo.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad už nesunkų nusikaltimą apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį, nėra jokio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis palaidojo mamą, liko be tėvų, todėl nori greičiau išeiti į laisvę, susirasti darbą ir kur gyventi.

15. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas S. J. galutinę subendrintą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimi, subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) baudą. Į paskirtą bausmės laiką įskaitė laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, S. J. buvo taip pat nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta bausmė taip pat buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. liepos 5 d., t. y. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrinta antrą kartą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas. O taip pat naikinama ir dalis dėl atliktos bausmės įskaitymo pagal 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį.

16. Pažymima, kad BPK 361-362 straipsnių nuostatos leidžia nuosprendžio vykdymo metu pašalinti su nuosprendžio vykdymu susijusius neaiškumus, tarp jų išspręsti klausimą dėl bausmių subendrinimo pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius. Akivaizdu, jog S. J. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimas dar turės būti sprendžiamas nuosprendžių vykdymo procese pirmosios instancijos teisme.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

17. Kauno apygardos teisme 2023 m. spalio 4 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje S. J. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Elena Gylienė ir jo gynybos išlaidos sudaro 86,67 Eur sumą, kuri turi būti priteista valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi tai, kad S. J. nedirbantis, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bauda nesumokėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, S. J. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė bausmė 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 EUR (tūkstančio devynių šimtų eurų)) bauda;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį.

Kitos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo S. J. išieškoti 86,67 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų ir šešiasdešimt septynių centų) išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.