Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-192-460/2016

2016 m. kovo 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4997-328/2015 pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. S., ir ieškovės Sodininkų bendrijos „Tauras“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46–51). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013-12-31 sprendimo pagrindu atsakovei V. S. priklausantys žemės sklypai buvo sujungti ir suformuotas naujas daiktas – Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68). Atsakovė V. S. nėra sodininkų bendrijos ,,Tauras“ narė (t. 1, b. l. 69). Ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį (t. 1, b. l. 48). Sodininkų bendrijos ,,Tauras“ 2008-05-31 visuotiniame narių susirinkime nutarta skelbti konkursą sodininkų bendrijoje ,,Tauras“ kloti bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo, darbo projektą rengti konkursą laimėjusiai įmonei (t. 1, b. l. 33). 2009-05-15 SB ,,Tauras“ ir UAB ,,Techsis“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1, pagal kurią rangovas (UAB ,,Techsis“) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti Sodininkų bendrijos ,,Tauras“ bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų su siurblinėmis darbo projekto parengimo darbus bei vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų su siurblinėmis įrengimo statybos darbus SB ,,Tauras“ pagal techninę užduotį (Sutarties 4 p.), bendra sutarties kaina 4 219 740,00 Lt (sutarties 6 p.). Inžinerinių tinklų statybos darbai vykdyti trimis etapais, III statybų etape inžinerinius tinklus numatyta kloti (duomenys neskelbtini) (techninio projekto 6 l.). 2009-09-12 SB ,,Tauras“ visuotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą pilnos 13000,00 Lt sumos iki 2010-11-15, lėšas išreikalauti teismine tvarka. Už 12000,00 Lt už tinklus ir 1000,00 Lt už projektą sumą, sklypų savininkams įvadai bus nutiesti iki sklypo ribos, dėl tinklų paklojimo nuo sklypo ribos iki namo sklypų savininkai patys tariasi su rangovais. Ne bendrijos nariams, nemokantiems bendrijos nustatytos rinkliavos, bus privaloma sumokėti didesnę, nei 13000,00 Lt už nuotekų ir vandentiekio tinklų statybą ir projektą (t. 1, b. l. 35-38). 2011-06-18 SB ,,Tauras“ pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti 13000,00 Lt mokestį už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą už vieną sklypą ne bendrijos nariams. Mokestis turi būti sumokėtas iki 2011-09-15. Skolas išieškoti teismine tvarka (t. 1, b. l. 39,40; t. 2, b. l. 6–9). SB ,,Tauras“ 2012-06-30 pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu nutarta, jog asmenys, turintys sodo teritorijoje žemės sklypą ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, turi sumokėti bendrijai 13000,00 Lt už vandentiekio, lietaus ir nuotekos tinklų statybą, nes tai yra jų sklypų pagerinimas, kuris atliktas visų sklypų savininkų lėšomis. Septintuoju darbotvarkės klausimu nutarta už bendrijos teritorijoje įrenginėjamus bendrojo naudojimo vandens, nuotekų, lietaus vandens ir nuotekų siurblines bei projektavimo darbus mokėtinas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos iki 2011-09-15, mokėjimų terminų nepratęsti, skolas išieškoti teismine tvarka (t. 1, b. l. 44). 2012-11-05 SB ,,Tauras“ ir UAB ,,Techsis“ 2009-05-15 rangos sutartis nutraukta (t. 2, b. l. 3-5). 2013-08-28 SB ,,Tauras“ visuotiniame narių susirinkime nutarta perleisti už simbolinę kainą SB ,,Tauras“ inžinerinius tinklus nebaigtos statybos fazėje AB ,,Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ pabaigtų įrengti inžinerinių tinklų III-ąjį etapą ir I- ojo bei II- ojo etapo įvadus per 2014 metus. Lietaus nuotekų tinklai AB ,,Klaipėdos vanduo“ nuosavomis lėšomis nebus įrengti (t. 1, b. l. 79). 2015-01-07 SB ,,Tauras“ ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu SB ,,Tauras“ pardavė AB ,,Klaipėdos vanduo“ bendrijos vardu įregistruotus vandentiekio tiekimo ir nuotekų šalinimo – buitinių nuotekų tinklus.

Civilinėje byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo savininko, kuris nėra bendrijos narys, pareigos prisidėti prie nekilnojamojo turto objekto sukūrimo.

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-91/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-22 nutartį. Šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės SB „Tauras“ 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti, šie faktai yra prejudiciniai, todėl šioje civilinėje byloje neįrodinėtini. Akcentuotina, kad 2009-09-12 įvykusio pakartotinio SB „Tauras“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta, kad „įvadai bus įvesti tik pilnai sumokėjus visą sumą, kurią sudaro 12 000 Lt už tinklus ir 1 000 Lt už projektavimą“. 2011-06-18 ieškovės narių susirinkime buvo nutarta, jog bendrijos nariai, kurie asmenine nuosavybe turi du ir daugiau sklypų, turi mokėti po 9860,00 Lt, nes jiems nebereikės vesti įvadų iki sklypų, atsakovės atveju susirinkime nustatyta įmoka sudarė 13000,00 Lt už vieną sklypą bei už du sklypus po 9860,00 Lt, viso 32720,00 Lt (9476,37 Eur).

Antra, mėgėjų sodininkystės veikla skirta keletui tikslų, kurie ne visi gali būti aktualūs atskiriems asmenims, turintiems sklypus sodų bendrijos teritorijoje, įgyvendinti: vieni jų gali teikti prioritetą žemės ūkio produkcijai auginti, kiti – apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ar aktyviam poilsiui. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl to bendrijos narių galimybę savo nuožiūra plėtoti mėgėjų sodininkystę riboja ne konstitucinės nuostatos ir teisės aktų, aktualių vykdant pasirinktą veiklą, reikalavimai (pvz., aplinkosaugos, žemėtvarkos, statybos sričių), bet ir būtinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka išreikštus poreikius. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014). Šiuo atveju sodininkų bendrija susirinkime nusprendė dėl Inžinerinių tinklų statybos darbų vykdymo trimis etapais, numatomų atlikti darbų visuma sudarė tikslą – įrengti inžinerinius tinklus. Be to, bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl inžinerinių tinklų apmokėjimo, todėl atsakovei atsirado prievolė sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą. Ieškovė SB „Tauras“ rangovei už atliktus bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo darbus pagal rangos sutartį sumokėjo 3 066 157,14 Lt (888 020,49 Eur). Bendrija patvirtino, kad inžineriniai tinklai buvo reikalingi sodininkų bendrijos sklypų savininkų daugumai, o didelė savininkų dalis turi įrengtus inžinerinius tinklus ir naudojasi jais. 2009 m. rugsėjo 12 d. ieškovės narių susirinkimo metu nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti po 13 000 Lt (3765,06 Eur), ne bendrijos nariams, kaip šiuo atveju atsakovei, buvo nustatyta kita mokėtina suma (t. 1, b. l. 36; 18 punktas). 2011 m. birželio 18 d. SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkime nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas – 2011 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė nesumokėjo įmokų, todėl bylą išnagrinėję pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti atsakovės įsiskolinimą bendrijai ir jį priteisti (CK 4.76 straipsnis). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sodininkų teises ir pareigas reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo šias normas aiškinančios teismų praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl yra pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir skolos sumą priteisti.

Trečia, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsti atsakovės argumentai, jog neteisingai nustatyta atsakovės įmoka už inžinerinių tinklų įrengimą. Kaip minėta anksčiau, toks sprendimas priimtas teisėtame 2011-06-18 ieškovės narių susirinkime. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo rangos darbus atliks AB „Klaipėdos vanduo“, per se nepaneigia bendrijos sprendimų dėl ginčo įmokos dydžio, sumokėjimo, privalomumo ir (ar) nereiškia, kad už likusius atlikti rangos darbus bendrija neturės pareigos atsiskaityti su rangovu ar sumokės mažiau. Suprantama, kad vertinant pirmųjų etapų preliminarias ir faktines kainas, galima situacija, kad nepanaudotų lėšų gali likti. Tai reiškia, kad visi bendraturčiai bet kokiu atveju privalo sumokėti susirinkimuose nustatytą sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Tuo atveju, jeigu užbaigus visus inžinerinių tinklų tiesimo darbus liktų nepanaudotų lėšų, permokėta dalis būtų grąžinta jas sumokėjusiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog niekas kitas, o tik sodininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas gali nuspręsti dėl tolimesnio surinktų lėšų panaudojimo, dėl ankstesnių sodininkų bendrijos narių visuotinių susirinkimų atšaukimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė pagrįstai vykdo priimtus nutarimus dėl nesumokėtų įmokų priteisimo teismine tvarka.

Ketvirta, atsakovė nurodė, kad ieškovė 2013-08-28 pakeitė savo pradinį sprendimą ir atsisakė įgyvendinti paskutinį III darbų etapą bendrijos narių lėšomis, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Teisėjų kolegija su tokia nuostata nesutinka. Kaip anksčiau minėta, ieškovės susirinkimuose priimti nutarimai yra galiojantys, teisėti ir privalo būti vykdomi. Ieškovės 2013-08-28 nutarimu buvo ne pakeistas pradinis sprendimas tiesti inžinerinius tinklus, o nuspręsta perduoti inžinerinius tinklus AB „Klaipėdos vanduo“, kad ši pabaigtų 3-iąjį etapą, taigi, nebuvo panaikinti ankstesni nutarimai dėl įmokos už inžinerinius tinklus sumokėjimo. Tuo labiau, kad ieškovė dar privalės pabaigti lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbus, kuriems ir bus naudojamos bendrijos ir ne bendrijos narių lėšos (sumokėtos įmokos).

Penkta, inžineriniais tinklais naudosis visi bendrijos sklypų savininkai ir (ar) valdytojai, tame tarpe ir atsakovė, dėl to aplinkybė, kad minėti inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklausys AB „Klaipėdos vanduo“, neeliminuoja atsakovės teisės ateityje jais naudotis ir eksploatuoti bei neatleidžia nuo prievolės sumokėti susirinkime nustatytą piniginį įnašą. Pažymėtina, kad projekto tikslas nėra suprantamas kaip išimtinis siekis tinklus valdyti nuosavybės teise, projekto tikslas yra juos įrengti (pastatyti) ir jais naudotis.

Šešta, aktualu tai, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nupirko tik dalį sukurto turto – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, tačiau neperėmė lietaus nuotekų tinklų. Kitas aspektas yra tas, jog ieškovė 2013-08-28 neeilinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu nutarė parduoti įrengtus inžinerinius tinklus įmonei AB „Klaipėdos vanduo“, kuri įsipareigojo pabaigti trečiojo etapo darbus savo lėšomis. 2013-08-28 neeilinio pakartotinio ieškovės bendrijos narių susirinkimo protokolo 6 punktu buvo nutarta AB „Klaipėdos vanduo“ perleisti ieškovės inžinerinius tinklus nebaigtos statybos fazėje su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigs inžinerinių tinklų 3-iąjį etapą bei 1-ojo ir 2-ojo etapo įvadus savo lėšomis; taip pat nutarta, kad ieškovė savo lėšomis įrengs lietaus nuotekų tinklus. Taigi, buvo nutarta, jog dalį darbų, o konkrečiai lietaus nuotekų tinklų įrengimą atliks ieškovė, o tai reiškia, kad šių tinklų įrengimui bus naudojamos bendrijos ir ne bendrijos narių sumokėtos lėšos. Kaip minėta anksčiau, susirinkimuose buvo nustatyta konkreti mokėtina įmoka, visi bendrijos nariai ir ne nariai privalo vykdyti galiojančius sprendimus bei prisidėti prie naujos nuosavybės sukūrimo.

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteisiant 9476,37 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės prašoma priteisti 400 EUR suma (t. 2, b. l. 38–41) pirmosios instancijos teisme ir 400 EUR suma (t. 2, b. l. 65–66) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokestį. Esant tokiems įrodymams, ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 800 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovės ieškovei priteistinas 284,95 EUR (t. 1, b. l. 6, 55) ir 284,30 EUR (t. 2, b. l. 164 žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą, iš viso 569,25 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 369,25 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti.

Priimti kitą sprendimą – ieškovės Sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. S., tenkinti – ieškovei Sodininkų bendrijai „Tauras“ iš atsakovės V. S. priteisti 9 476,37 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 476,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei Sodininkų bendrijai „Tauras“ iš atsakovės V. S. priteisti 1 369,25 EUR bylinėjimosi išlaidų.