Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja S. B. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo, būdama testamentinė (duomenys neskelbtini) mirusios G. B. įpėdinė, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. po savo sūnaus A. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu jis buvo nevedęs, turėjo sūnų S. B. A. B. tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o motina G. B. – (duomenys neskelbtini).

A. B. (duomenys neskelbtini) mirus, niekas į notarą pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Testamentų registre iki šiol registruotų A. B. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų, duomenų apie tai, kad A. B. paliko testamentą, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad mirties momentu A. B. nuosavybės teise valdė ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. B. mirties jo įstatyminiai įpėdiniai – sūnus S. B. ir motina G. B. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) – į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, G. B. savo sūnaus turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą pareiškėja prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog G. B. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai L. C., o pareiškėja G. B. palikimą 2018 m. vasario 14 d. priėmė.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama testamentinė G. B. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad G. B. priėmė savo sūnaus palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, kuriais netikėti teismas neturi objektyvaus pagrindo, nustatyta, kad A. B. palikimą sudariusius jo asmeninius daiktus, kilnojamuosius daiktus jo motina G. B. pradėjo valdyti netrukus po jo mirties, liko ir toliau gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo butui tenkančius komunalinius mokesčius, deklaravo jame savo gyvenamąją vietą, taip pat prižiūrėjo garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai liudija, kad G. B. aktyviais veiksmais išreiškė valią dėl jos sūnaus A. B. palikimo priėmimo, iš karto po jo mirties pradėdami turtą valdyti kaip savo. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad per tris mėnesius po A. B. mirties jo motina G. B. mokėjo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas (elektros, vandens, dujų tiekimą). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ nėra duomenų, kad butui komunalines paslaugas teikusios įmonės būtų kreipusios į teismą dėl skolų išieškojimo iš palikėjo motinos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad A. B. sūnus S. B. būtų kreipęsis į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo į pareiškimą šioje byloje nepateikė, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčijo ir prieštaravimų dėl jos reikalavimo neteikė.

Vertindamas šių byloje surinktų įrodymų visumą, nebuvimą byloje jokių duomenų apie kitus asmenis, išreiškusius valią į A. B. palikimą, ir (ar) kilusios ginčus dėl jo palikimo priėmimo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad G. B. atliko aktyvius veiksmus jos sūnaus A. B. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat A. B. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį A. B., išduoti pareiškėjai L. C.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.