Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. V. ir J. P. bei atsakovės J. V. priešieškinį ieškovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Donomas“, O. B., institucijos teikiančios išvadą byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 str.).Bylos duomenys patvirtina, kad patikslintame ieškinyje ieškovas prašė nustatyti nepilnamečių dukterų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir F. V., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su ieškovu. Prašymą motyvavo tuo, jog atsakovė nesugeba tinkamai rūpintis jų dukromis, dėl to kyla grėsmė ne tik dukterų sveikatai ir jų gyvybei. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė, kadangi laikė, jog ieškovas neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nepateikė duomenų, patvirtinančių realią jo dukrų interesams kylančią grėsmę, neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje nebus galimybės įvykdyti priimto teismo sprendimo.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo priėmimo taisykles, kadangi tinkamai neištyrė ir neįvertino ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad mažamečių A. V. ir F. V. būtiniausi poreikiai yra užtikrinti, aplinka, kurioje vaikai gyvena yra tinkama jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, vaikams įprastos aplinkos keitimas nėra būtinas ir neišvengiamas, kad atsakovė deda visas pastangas, kad tinkamai pasirūpintų dukromis. Ieškovas neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, galimo realios grėsmės dukrų Augustės ir F. V. interesams. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovo M. V. ir J. V. santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių 2016 m. lapkričio 2 sudarytą santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, kurioje šalys taip pat išsprendė klausimą dėl šalių nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal sutarties pirmą punktą šalių dukrų A. V., gim. (duomenys neskelbtini) , ir F. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove (CPK 179 str. 3 d.). 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių neliko ginčo dėl jų nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos. Šalys sudarytoje santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje, kurią 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismas, bendru sutarimu šalių nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas išspręsti klausimą iš esmės ir nustatyti laikiną dukterų gyvenamąją vietą su ieškovu, keliamas atskirajame skunde, neteko prasmės, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pagalba yra užtikrinamas galimai palankaus ieškovui teismo priimto sprendimo įvykdymas. Ieškovas, sudarydamas santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, atsisakė savo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.