Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-190/2015

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00817-2013-5

2015 m. sausio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. ir nukentėjusiosios E. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

padarius sukčiavimą K. K. atžvilgiu, t.y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir jam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė;

suklastojus ir panaudojus automobilio 2013-07-19 „Renault Megane Scenic“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir jam paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė;

padarius sukčiavimą V. K. atžvilgiu, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir jam paskirta penkiasdešimties parų arešto bausmė;

padarius sukčiavimą E. A. atžvilgiu, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir jam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė;

suklastojus ir panaudojus 2013-09-13 automobilio „Lancia Lybra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo pardavimo sutartį, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir jam paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė;

įvykdžius sukčiavimą A. A. atžvilgiu, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir jam paskirta penkiasdešimties parų arešto bausmė;

suklastojus ir panaudojus 2013-10-05 automobilio „Peugeot 206“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir jam paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė.

Šios bausmės Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu.

Į šios R. Ž. paskirtos bausmės laiką Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu įskaitytos dvi laikinojo nuteistojo sulaikymo paros (2013-10-15 – 2013-10-16).

R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimų E. D., R. S., J. B. atžvilgiu išteisintas, esant nepadarytoms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčioms veikoms.

D. V., R. S., J. B., J. Z. pareikšti civiliniai ieškiniai atmesti.

A. A. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas ir iš R. Ž. priteista jam trys tūkstančiai šeši šimtai litų turtinei žalai atlyginti.

Automobilis „Lancia Lybra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, ir šio automobilio raktas, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Aptarnavimo skyriaus aikštelėje, esančioje Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone (t. 3, b. l. 20-25) (kvitas BBNB Nr. APGTS000008), grąžinti R. S..

Automobilis „Peugeot 206“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir šio automobilio raktas su signalizacijos pultu, saugomi toje pačioje vietoje (t. 3, b. l. 119-124) (kvitas (kvitas BBNB Nr. APGTS000007), grąžinti J. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad padarė 4 sukčiavimus, suklastotojo ir panaudojo 3 tikrus dokumentus. Šiuos nusikaltimus jis padarė tokiomis aplinkybėmis: sekdamas interneto portale „www.autogidas.lt“ patalpintus fizinių asmenų skelbimus apie parduodamus lengvuosius automobilius, pasirinkdavo tinkamus jam objektus, telefonu skelbimuose nurodytais numeriais susisiekdavo su parduodamų automobilių savininkais, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, susitardavo dėl automobilių pardavimo išsimokėtinai, iš anksto neketindamas mokėti už juos. Susitikimų su automobilių savininkais metu R. Ž. melagingai žadėdavo jiems atsiskaityti už perkamą automobilį greitu laiku ir tokiu būdu užvaldydavo šiuos automobilius. Po to minėtoje anksčiau interneto svetainėje R. Ž. talpindavo skelbimus apie šių automobilių pardavimą ir susitardavo su į šiuos skelbimus atsiliepusiais asmenimis dėl automobilių pardavimo jiems. Prieš susitikdamas su automobilių pirkėjais, R. Ž. klastodavo tikrus dokumentus, užpildydamas jų pirkimo pardavimo šiems asmenims sutartis, kuriose pasirašydavo tokių automobilių savininkų vardu. Šias sutartis jis panaudodavo, parduodamas sukčiavimo būdu užvaldytus automobilius.

Taip 2013-07-05 apie 17 val. 32 min. R. Ž. telefonu susisiekė su K. K., susitarė su juo dėl pastarajam priklausančio automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pirkimo. 2013-07-07 apie 19 val. prie namo Nr. 24, esančio K.Borutos g., Vilniuje, R. Ž. susitiko su nukentėjusiuoju, įtikino pastarąjį parduoti jam minėtą automobilį už 5 000 Lt. 2013-07-09 apie 19 val. nukentėjusiojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis pasirašė du 2 500 Lt vertės kiekvienas paprastuosius neprotestuotinus vekselius, įsipareigodamas vieną jų apmokėti iki 2013-07-28, kitą – iki 2013-08-28, ir su nukentėjusiojo automobiliu išvažiavo.

2013-07-18 su kaltinamuoju telefonu susisiekė minėtą automobilį už 2 100 Lt norėjęs nusipirkti E. D.. 2013-07-19 apie 10 val. 35 min. prekybos centro „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje R. Ž., susitikęs su E. D., prisistatė jam K. K. žentu, užpildė šio automobilio pirkimo pardavimo sutartį, melagingai joje nurodydamas, kad minėtą automobilį E. D. pardavė K. K., pasirašė ją vietoje pastarojo ir kartu su automobiliu perdavė E. D..

Tarp 2013-07-17 ir 2013-07-19 jis telefonu susisiekė su D. V. ir susitarė su pastaruoju, kad šis išsimokėtinai parduos jam, kaltinamajam, V. K. priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) 2013-08-03 apie 16 val. R. Ž. atvyko į D. V. namus, esančius Jočionių g. 21, Vilniuje, kur įtikino pastarąjį parduoti jam minėtą automobilį už 3 000 Lt, sumokėjo nukentėjusiajam 500 Lt avanso, pasirašė jam paprastą neprotestuotiną vekselį 2 500 Lt, įsipareigojęs šią sumą sumokėti iki 2013-08-28, ir su minėtu automobiliu išvyko.

2013 m. rugpjūčio pradžioje R. Ž. telefonu susitarė su J. Z. dėl E. A. priklausančio automobilio „Lancia Lybra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo. Kaltinamajam paskelbus apie šio automobilio pardavimą, 2013-09-10 su juo telefonu susisiekė R. S., panorėjęs šį automobilį nusipirkti. 2013-09-13 apie 16 val. prekybos centro „Ikea“, esančio Žirnių g. 56, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje R. Ž. susitiko su J. Z., kurį įtikino parduoti jam minėtą automobilį už 4 600 Lt. Tą pačią dieną apie 16 val. 30 min. prekybos centro „Iki Minskas“, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje R. Ž. užpildė nurodyto automobilio pirkimo pardavimo sutartį, melagingai nurodydamas joje, kad automobilį R. S. parduoda A.Adomavičius, pasirašė šią sutartį vietoje pastarojo. Apie 17 val. šalia degalinės „Lukoil“, esančios Nemenčinės pl. 5, Vilniuje, R. Ž., susitikęs su J. Z., pasirašė jam paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4 600 Lt, pasižadėjo 3 000 Lt sumokėti iki 2013-09-17, ir su minėtu automobiliu nuvyko prie prekybos centro „Iki Minskas“, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje, kur iš J. Z. gautą automobilį už 2 400 Lt pardavė R. S., pateikęs jam minėtą anksčiau suklastotą automobilio pirkimo pardavimo sutartį.

2013-09-19 R. Ž. telefonu susitarė su A. A. išsimokėtinai už 4 000 Lt pirkti iš pastarojo A. A. priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) 2013-10-05 apie 15 val. 30 min. jis nuvyko pas A. A. į namus, esančius Gaspariškių g. 32-2, Pabradėje, Švenčionių r., kur sumokėjo šiam nukentėjusiajam 400 Lt avanso, pasirašė su A. A. automobilio panaudos sutartį ir su juo nuvažiavo.

2013-10-05 su R. Ž. pagal pastarojo skelbimą telefonu susisiekė J. B., panorėjęs pirkti A. A. automobilį. Tą pačią dieną apie 19 val. R. Ž. nuvyko į Kauną, kur prie Garažų ir Elektrėnų g. sankryžos užpildė iš A. A. gauto automobilio pirkimo pardavimo sutartį, melagingai nurodydamas joje, kad A. A. minėtą anksčiau automobilį už 500 Lt pardavė jam, kaltinamajam, ir pasirašė šią sutartį vietoje A. A.. Po to kaltinamasis toje pačioje vietoje susitiko su J. B., kuriam minėtą automobilį pardavė už 1 300 Lt, įteikęs jam suklastotą šio automobilio pirkimo iš A. A. sutartį.

R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. buvo kaltinamas:

1) 2013-07-19 apie 10 val. 35 min. prekybos centro „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, prisistatęs K. K. žentu, suklastojo pastarojo parašą automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartyje, už 2 100 Lt pardavė šį automobilį E. D., taip apgaule savo naudai įgijęs E. D. priklausančius 2 100 Lt;

2) 2013-09-13 apie 17 val. prekybos centro „Iki Minskas“, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, suklastojęs automobilio „Lancia Lybra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo pardavimo sutartį, už 2 400 Lt pardavė jį R. S., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijęs R. S. priklausančius 2 400 Lt;

3) 2013-10-05 apie 19 val. prie „Urmo“ bazės, esančios Pramonės pr. 16, Kaune, suklastojęs automobilio „Peugeot 206“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, už 1 300 Lt pardavė jį J. B., taip apgaule savo naudai įgijęs J. B. priklausančius 1 300 Lt.

R. S. ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė 2013-09-13 automobilio „Lancia Lybra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo pardavimo sutartį (t. 3, b.l. 10). Ji pasirašyta automobilio pardavėjo A. Adomavičiaus vardu.

Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti civiliniai ieškiniai, reikalaujant atlyginti padarytą turtinę žalą: D. V. – 2 500 Lt, J. Z. – 4 600 Lt, R. S. – 2 400 Lt, A. A. – 3 600 Lt, J. B. – 1 300 Lt.

Automobilis „Lancia Lybra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“, priklausęs E. A., ir automobilis „Peugeot 206“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) priklausęs A. A., yra paimti ir saugomi policijos įstaigoje. Juos iš kaltinamojo nusipirkę R. S. ir J. B. yra sąžiningi jų įgijėjai, todėl automobiliai grąžintini jiems, R. S. ir J. B. civiliniai ieškiniai atmestini, A. A. civilinis ieškinys tenkintinas priteisiant jam iš kaltinamojo 3 600 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą.

E. A. civilinio ieškinio nepareiškė.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis apgaule savo naudai įsigijo E. A. priklausantį automobilį „Lancia Lybra“, tačiau išteisintas dėl to, kad, suklastojęs jai priklausančio automobilio „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį ir pardavęs šį automobilį už 2400 Lt R. S., šiuos pinigus iš pastarojo savo naudai įgijo apgaule.

Taigi, anot apeliantės, iš nuosprendžio akivaizdu, jog nusikalstamais R. Ž. veiksmais pripažinti tik tie veiksmai, kuriais jis, piktnaudžiaudamas jos įgalioto asmens J. Z. pasitikėjimu, melagingai pažadėjo už automobilį atsiskaityti, to neketindamas iš tikrųjų padaryti, automobilio negrąžino ir jį, suklastojęs pirkimo-pardavimo sutartį, pardavė.

E. A. pabrėžia, jog J. Z. su R. Ž. automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nesudarė, tai padaryti susitarė tik po to, kai R. Ž. sumokės visą neprotestuotiname vekselyje nurodytą sumą, automobiliu leido naudotis, tačiau nuosavybės teisės į jį neperleido.

Ikiteisminio tyrimo metu jai priklausantis automobilis „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas ir saugomas policijos įstaigoje. Ji pagrįstai tikėjosi, kad jis bus grąžintas jai, todėl civilinio ieškinio nereiškė. Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį 2400 Lt sumai, t. y. tokiai sumai, kurią jis sumokėjo nuteistajam R. Ž. už automobilį (automobilio rinkos vertė yra du kartus didesnė).

Teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad iš kaltinamojo R. Ž. automobilį nusipirkęs R. S. yra sąžiningas įgijėjas, todėl nusprendė jai priklausantį automobilį „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. S., tačiau toks sprendimas, apeliantės įsitikinimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti pakeistas.

R. S. jokių nuosavybės teisių į šį automobilį neįgijo, nes pirkimo - pardavimo sutartis buvo suklastota, todėl niekinė, o nuteistasis R. Ž. neturėjo teisės šį automobilį parduoti. Teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad automobilis „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jai, taip pat nustatė, jog automobilis nustojo būti valdomas prieš jos įgalioto asmens J. Z. valią, kadangi jis nuteistajam teisės disponuoti šiuo automobiliu neperleido, o automobilis buvo prarastas dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, E. A. teigimu, automobilis turėjo būti grąžintas jai, kaip teisėtai savininkei, o R. S. ieškinys nuteistajam turėjo būti patenkintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Ž. ir jo gynėja prašė R. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios E. A. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo R. Ž. ir nukentėjusiosios E. A. apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusysis R. S. prašė nukentėjusiosios E. A. apeliacinį skundą atmesti, dėl nuteistojo R. Ž. – spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios E. A. skundas tenkintinas.

Skirdamas nuteistajam R. Ž. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Ž. padarė net 7 tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, iki šiol neatlygino sukčiavimais nukentėjusiesiems padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad R. Ž. prisipažinimas kaltu ir nuoširdus gailėjimasis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė bei skirdamas bausmę į tai atsižvelgė. Be to, atsižvelgtina ir į aplinkybes, apibūdinančias R. Ž. padarytų nusikaltimų pobūdį (nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (padarytas veikiant tiesiogine tyčia), jo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, Darbo biržoje neregistruotas), todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. buvo paskirta arešto bausmė, kuri, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti pripažinta per griežta.

R. Ž. teigimu, jis šiuo metu dirba, tačiau SoDros duomenų sistemoje tokių duomenų nėra, o jis tai pagrindžiančių dokumentų skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas R. Ž. pritaikė Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą galutinę arešto bausmę sumažino 1/3.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasi Baudžiamajame kodekse įtvirtintomis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti bausmę, paskiriant baudą, dėl R. Ž. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl E. A. apeliacinio skundo.

Iš teismui pateitkos medžiagos matyti, kad automobilis „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. A. (tvirtina t. 2, b. l. 172). R. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose nepareiškė savo pozicijos dėl nuosavybės teisių į minėtą automobilį. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 5 dalyje yra nusmatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisių į automobilį „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad civiliniai ieškiniai šiuo atveju sprendžiami kartu su baudžiamąja byla.

Kolegijos vertinimu, nors šioje byloje E. A. ir nepareiškė civilinio ieškinio, tačiau ji yra pripažinta nukentėjusiąja ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. bei 28 str. 1 d., turi teisę į turtinės žalos atlyginimą – šiuo atveju netekto turto grąžinimą. Darytina išvada, kad išsprendus jos apeliacinį skundą šioje baudžiamojoje byloje iš esmės, tuo pačiu bus apgintos nukentėjusiosios teisės, be to, teismui nereikės du kartus nagrinėti to paties teisės pažeidimo aplinkybių, bus mažiau sugaišta laiko ir lėšų procesui.

Lietuvos Respublikos CK 4.96 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., E. A. atžvilgiu, t.y. jis neturėjo teisės parduoti automobilį „Lancia Lybra“ R. S., tačiau tai padarė panaudodams apgaulę, dėl ko minėtas automobilis jo savininko nustojo būti valdomas be jo valios.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutarė automobilį „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. S., nors jis ir yra sąžiningas įgijėjas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad E. A. apeliacinis skundas tenkintinas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl automobilio „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. S. 2400 Lt ieškinio tenkinimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios E. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti: automobilį „Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti E. A., nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti: priteisti iš R. Ž. R. S. naudai 2 400 Lt (695 Eur).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.