- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-1052-159/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15338-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eugenija Morkūnienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., A. P., L. B., V. G., A. V., G. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, R. J., A. J. J.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1052-159/2012
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-15338-2011-5)
2012 m. gegužės 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-774-563/2011 pagal pareiškėjos G. B. skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B. (skolininkas), A. P., L. B., V. G., A. V., G. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, R. J. ir A. J. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolės L. P. veiksmų ir prašė uždrausti antstolei skelbti ir vykdyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 11/100 dalių gyvenamojo namo, 11/100 dalių kitų statinių ir 1/2 dalies šiltnamio, esančių adresu Kopų g. 58, Klaipėdoje, varžytynes; pripažinti, kad antstolė pažeidė turto vertinimo tvarką; panaikinti visus pareiškėjai priklausančio turto areštus ir kitus nuosavybės teisių apribojimus. Nurodė, kad pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio A. B. turtas padalytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-01 sprendimu. Antstolė nepagrįstai laiko pareiškėją jos buvusio sutuoktinio bendraskolę, kadangi pareiškėjos atžvilgiu nėra priimta jokių teismo sprendimų, kuriais iš jos priteistos kokios nors pinigų sumos, todėl išieškojimas iš pareiškėjos turto negalimas. Areštuoto turto vertinimas atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, kadangi turtas vertinimui nebuvo pateiktas, į gyvenamąsias ir kitas patalpas niekas nebuvo patekęs (b. l. 8–9).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-22 nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31²³/2002, kuriuo padalytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. B. santuokoje įgytas turtas, nei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-13 sprendimu, kuriuo nutraukta pareiškėjos ir skolininko A. B. santuoka, nebuvo išspręstas buvusių sutuoktinių prievolių kreditoriams tolesnio vykdymo klausimas. Antstolės veiksmų, areštuojant pareiškėjai priklausantį turtą teisėtumo klausimas, išspręstas įsiteisėjusiomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-12-14 nutartimis, kuriomis antstolės veiksmai pripažinti teisėtais. Nustatyta, jog antstolė turėjo teisę areštuoti abiejų buvusių sutuoktinių turtą. Pareiškėja jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos minėtose teismo nutartyse, nenurodė, nepateikė įrodymų, kad buvo išspręstas buvusių sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymo klausimas, todėl nebuvo pagrindo uždrausti antstolei skelbti ir vykdyti areštuoto pareiškėjai priklausančio turto varžytynes. Pareiškėjos teiginius, kad antstolė pažeidė areštuoto turto vertinimo tvarką, kadangi patalpos nebuvo apžiūrėtos iš vidaus, atmetė kaip nepagrįstus. Areštuoto turto vertinimas atliktas dar 2007 m. Praėjus keleriems metams, teismo manymu, tikėtinai pasikeitus turto vertei, 2011-06-30 patvarkymu antstolė skyrė pakartotinę ekspertizę. Antstolė nurodė, kad gyvenamosios ir kitos patalpos apžiūrėtos iš vidaus per pirmąjį vertinimą. Nesutikdama su nustatyta kaina, pareiškėja turėjo reikšti prieštaravimus (CPK 682 str. 2 d.). Pareiškėja jai suteikta teise vykdymo procese reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo nepasinaudojo ir tokiu būdu nemėgino ne ginčo tvarka išspręsti turto įkainojimo klausimo (b. l. 102–104).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-01 sprendimu padalytas pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio A. B. santuokoje įgytas turtas. Tame sprendime teismas pažymėjo, jog į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovo kartu su atsakovu A. B. turėtų atsakyti už atsakovo A. B. ir jo individualios įmonės skolas. Klaipėdos miesto apylinkės 2005-04-13 sprendimu nutraukta pareiškėjos ir A. B. santuoka, teismas nedalijo turto, kadangi turtas buvo padalytas. Nepagrįstas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad nebuvo išspręstas buvusių sutuoktinių prievolių kreditoriams tolesnio vykdymo klausimas. Pareiškėjos atžvilgiu nepriimtas vykdytinas teismo sprendimas, todėl antstolė nepagrįstai buvusio sutuoktinio skolą išieško iš pareiškėjai priklausančio turto. Nepagrįsta teismo nutarties dalis dėl turto vertinimo pagrįstumo. Turto arešto metu turtas turėjo būti apžiūrėtas ir įvertintas. Nekilnojamasis turtas galėjo būti areštuotas tik dalyvaujant savininkui, kadangi turtas areštuotas pareiškėjai nedalyvaujant, buvo pažeistos jos teisės (b. l. 118–120).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. J. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad A. B. iš jos skolinosi pinigus būdamas santuokoje su apeliante, todėl šios lėšos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pagal prievoles turi atsakyti abu savo turtu. A. B. ir G. B. pasidalijo santuokoje įgytą turtą, todėl šiuo turtu ir turi atsakyti. Tarp sutuoktinių nebuvo pasirašyta vedybinė sutartis (b. l. 137).
Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad augina nepilnametę A. B. dukrą. A. B. vengia mokėti priteistą išlaikymą, todėl buvo priversta kreiptis į antstolių kontorą prašydama, kad išieškotų išlaikymą iš jam priklausančio turto. A. B. pasidalijo jam priklausantį turtą su savo buvusia žmona, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog turi nepilnametę dukrą. Taip buvo pažeistos nepilnametės dukters teisės (b. l. 138).
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0109/02/01541, Nr. 0109/02/01507, Nr. 0109/02/01671, Nr. 0109/02/01672, Nr. 0109/02/02255, Nr. 0109/02/03080, Nr. 0109/02/03271, Nr. 0109/07/00186, Nr. 0109/07/00244, Nr. 0109/07/00370, Nr. 0109/07/00468 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojų A. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos, G. V., A. V., V. G., R. J., L. B., A. J. J. naudai. Atliekant vykdymo veiksmus areštuotas skolininkui A. B. ir jo buvusiai sutuoktinei G. B. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu Kopų g. 58, Klaipėdoje (vykd. b. Nr. 0109/02/01541, t. 1, b. l. 30–33, 53–56, 65–68). 2011-06-30 patvarkymu antstolė paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (vykd. b. Nr. 0109/02/01541, t. 1, b. l. 49). Atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, turtas įkainotas 85 000 Lt (b. l. 11). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31²³/2002 padalytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. B. santuokoje įgytas turtas (b. l. 12–13). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-13 sprendimu nutraukta pareiškėjos ir skolininko A. B. santuoka (vykd. b. Nr. 0109/02/01541, t. 1, b. l. 99). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-12-14 nutartimis, kuriomis antstolės veiksmai pripažinti teisėtais, nustatyta, jog antstolė turėjo teisę areštuoti abiejų buvusių sutuoktinių turtą (vykd. b. Nr. 0109/02/01541, t. 1, b. l. 122–123, 131).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika priverstinio išieškojimo vykdymo procese iš skolininko sutuoktinio klausimu skirtingu laikotarpiu skyrėsi. Pavyzdžiui, 2006-05-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal teisinę prievolės prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Tuo atveju, kai suma priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidarią prievolę (pvz., CK 3.109 str. 1 d. 1-6 p., 2 d.), nereikia atlikti skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo procedūros, numatytos CPK 667 str.
Vėliau praktika keitėsi – 2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 29, 2008 m. Dėl procesinio bendrininkavimo, antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles atveju) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.).
Tačiau nors išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje ir konstatavo procesinį teisių pažeidimą dėl to, kad skolininko sutuoktinė nebuvo įtraukta į procesą dėl skolos priteisimo ir kad antstolis, bet ne teismas nustatė skolos pobūdį, tačiau dėl šių pažeidimų nepanaikino skundžiamų nutarčių, nes šie procesiniai pažeidimai buvo pašalinti teismo, nagrinėjusio skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Priverstinio išieškojimo vykdymo procese iš skolininko sutuoktinio klausimu praktika buvo galutinai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime 2010-05-20 priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 33, 2010 m. Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles). Nutarime plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Kai vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis) ir kt.
Atskirai pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-12-14 nutartimis, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo išspręstas tik pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio prievolių pobūdis kreditoriui A. P. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-01-18 sprendimą dėl 40 100 Lt skolos priteisimo, bet ne visiems A. B. kreditoriams – suinteresuotiems asmenims L. B., V. G., A. V., G. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, R. J. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokiu pagrindu pareiškėja savo turtu privalo atsakyti kitiems buvusio sutuoktinio kreditoriams, jokių įrodymų apie prievolių jiems pobūdį byloje nėra.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles, neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.