Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „RM Cargo Baltic“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Z., Y. V., antstolė Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimą. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2020 m. spalio 1 d. 11.00 val. informuoti 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/19/01617, dokumentų kopijų nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 23-ojo notarų biuro 2019 m. balandžio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. R-1272 dėl 3 734,08 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. Z. išieškotojos UAB „RM Cargo Baltic“ naudai. Anstolė patikrinusi, ar nėra akivaizdžių kliūčių, 2019 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. S-19-171-9013 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolė patikrino viešuosius registrus ir nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamo ir kilnojamojo turto (transporto priemonių), bei gauna draudžiamąsias pajamas. 2019 m. gegužės 21 d. patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą anstolė įpareigojo skolininką per 3 darbo dienas įvykdyti patvarkyme nurodytus įpareigojamus. 2019 m. gegužės 21 d. anstolė priėmė patvarkymą dėl turtinių teisų/ išmokėtinų lėšų arešto, bei nurodymą priverstinai nutaršyti piniginės lėšas 4 378 Eur sumai, bei turto arešto aktu areštavo skolininko turtą nurodytai sumai. Antstolė nustatė, kad skolininkas R. Z. yra santuokoje su Y. V. ir sutuoktinai turi bendro turto, atsižvelgiant į tai anstolė 2019 m. spalio 17 d. pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-19-171-19283 ir Turto arešto aktu Nr. S-347072 areštavo skolininko sutuoktinės Y. V. banko sąskaitas, bei priėmė patvarkymą Nr. S 347078, kuriuo pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. 2020 m. gegužės 21 d. anstolė priėmė patikslintą patvarkymą dėl išmokėtinų lėšų arešto Nr. S-398877, kuriuo įpareigojo skolininko sutuoktinės darbovietę, nurodydama, jog areštuoja skolininko sutuoktinei Y. V. išmokėtinas lėšas 1 515,52 Eur sumai ½ dalį darbo užmokesčio, skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2020 m. birželio 10 d. anstolė priėmė dar vieną patvarkymą Nr. S-403053, kuriuo pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Pareiškėja su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu nuosavybėje nustatymo į teismą kreipėsi 2020 m. birželio 29 d., atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos pareiškimas per klaidą buvo įregistruotas kitoje tarp šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje, civilinė byla pagal pareiškėjos parėškimą buvo užvesta 2020 m. rugpjūčio 20 d.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005).Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko prievoles išieškotojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininkės sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas asmeninio turto, iš kurio būtų galima įvykdyti išieškojimą neturi, duomenų apie kitą turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas ir įvykdomas išieškojimas teismui taip pat nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatomas vedybų sutartimi (CK 3.101, 3.104 straipsniai). Pagal CK 3.114 straipsnį jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, jie pagal prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais – atsako solidariai.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog 2020 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-15935-842/2020 pareiškėjai R. Z. ir Y. V. pateikė teismui prašymą patvirtinti sutartį dėl gyvenimo skyriumi ir sutartį dėl gyvenimo skyriumi (separacijos) pasekmių. Teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, sprendimas yra įsiteisėjęs.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).

CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog skolininkas R. Z. kartu su sutuoktine Y. V. dėl separacijos patvirtinimo kreipėsi į teismą dar iki antstolės 2020 m. birželio 10 d. patvarkymo Nr. S-403053, kuriuo anstolė pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka, pareiškėjų prašymas buvo priimtas 2020 m. birželio 4 d. Dėl minėto konstatuotina, jog skolininkas iš esmės pasinaudojo antstolės patvarkyme nurodyta galimybe dėl turto pasidalijimo. Atsižvelgiant į tai teismui patvirtinus pareiškėjų R. Z. ir Y. V. separaciją jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė, todėl nėra jokio pagrindo pareiškimo tenkinimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „RM Cargo Baltic“ pareiškimą atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.