Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo I. J. atstovui advokatui Manvydui Šivickui

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo atsakovui I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė, jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, patvirtino jame nurodomas aplinkybes.

6. Atsakovas, kurio dalyvavimas nagrinėjime buvo pripažintas būtinu, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas per atstovą. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 str. 3 d.). Paslaugų teikėjas klientui praneša visą informaciją, teikia ataskaitas, o klientas sumoka už paslaugas, taip pat privalo atlyginti paslaugų teikėjui šio turėtas papildomas išlaidas (CK 6.720 str. 6 d.). Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 str. 1 d.).

8. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai nenustatyti specialios formos reikalavimai. Šalys sutarties nesudarė įstatymo reikalaujama rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau įstatymas įsakmiai nenurodo, kad toks sandoris negalioja dėl reikalaujamos formos nesilaikymo (CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl paslaugų (žemės sklypų pertvarkymo) teikimo ir pinigų perdavimo atsakovui fakto. Byloje nėra rašytinės sutarties, rašytinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, kad 7000 Eur būtų ieškovės perduoti atsakovui, ieškovė sutiko, kad pinigų perdavimo raštu neįformino, jokie kiti asmenys nedalyvavo sudarant susitarimą ir pinigus perduodant atsakovui. Ieškovė teigė, kad atsakovas pažadėjo ieškovei, turinčiai gretimą sklypą, pertvarkyti savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš jo suformuoti du sklypus, todėl iš jos paprašė dokumentų sutvarkymui ir sklypų suformavimui iš pradžių 3000 Eur, vėliau dar 4000 Eur, kuriuos ji davusi, bet žemės sklypų pertvarkymo darbai atsakovo neatlikti, o kaip vėliau jai tapo žinoma, atsakovui žemės sklypas net nepriklauso nuosavybės teise. Ieškovė sutarties sudarymo faktą grindė savo paaiškinimais, teisme apklaustos liudytojos J. J. parodymais, garso įrašais. Atsakovas neigė, kad būtų buvęs sudarytas koks nors susitarimas ir kad jis būtų gavęs iš ieškovės 7000 Eur, nors tuo pačiu, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kad galimai susitarimas nenutrauktas taip, kaip numatyta pagal teisės aktų reikalavimus, kas vertintina, kaip atsakovo pozicijos prieštaringumas.

11. Pastebėtina, kad atsakovas I. J. teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors byloje buvo pateiktas 2025-05-26 prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl tos priežasties, jog jis pageidautų teismui teikti paaiškinimus, o jo parodymai yra svarbūs siekiant nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas. Taip pat atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko. Teismo posėdžiai atidėti kelis kartus dėl taikos sutarties sudarymo, 2025-08-26 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad bus sudaryta taikos sutartis, kai atsakovas išsimontuos vartus, tačiau juos išmontavus taikos sutartis atsakovo taip ir nepasirašyta. Teismo vertinimu, atsakovas nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai, dėl jo veiksmų bylinėjimosi procesas užtruko, atsakovas buvo pasyvus, savo paaiškinimų teismui neteikė ir toks jo procesinis elgesys vertintinas kaip nesąžiningas.

12. Byloje pagal NTR duomenų išrašus nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas nuomojasi iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2023-03-14 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti žemės sklypai ribojasi, kas matyti iš geoportal.lt 2025-04-29 žemėlapio, regia.lt nuotraukos. Bylos nagrinėjimo metu dėl šių aplinkybių teisingumo tarp šalių ginčo nekilo. Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo nuomojamame žemės sklype šiuo metu yra jo pastatyti statiniai, kuriuos jis įpareigotas nugriauti, statybos vyko nuo 2021 m. iki 2024 m. Ieškovė teismui teikė paaiškinimus, kad manė, jog atsakovas yra žemės sklypo savininkas ir turi galimybes pertvarkyti žemės sklypą, nes matė gretimame sklype vykstančius statybos darbus, namus ten statėsi atsakovas ir jos dukra, ji žentu pasitikėjo. Liudytoja J. J. taip pat nurodė, jog su sutuoktiniu statėsi namą žemės sklype, ten atvykdavo statytojai, matininkai, prieš metus ji sužinojo, kad žemės sklypas neišpirktas atsakovo. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, ieškovė, kuri atsakovu kaip žentu pasitikėjo, matė gretimame sklype vykstančius statybos darbus, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas iš tiesų galėtų spręsti klausimus dėl žemės sklypo pertvarkymo darbų. Teismo posėdžio metu ieškovė regia.lt nuotraukoje parodė, kuri žemės sklypo dalis, jos pageidavimu, turėjo būti prijungta prie jos žemės sklypo, t.y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), siaura dalis, įsiterpusi tarp ieškovės ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

13. Ieškovė, įrodinėdama pinigų perdavimo faktą, teigė, kad iš savo sąskaitos išsiėmė grynais dalimis 2900 eur, turėjo namuose dar 100 eur, ir 3000 eurų 2024-07-26 perdavė atsakovui, vėliau iš savo sąskaitos išsiėmė grynais dar 2800 eur, 700 eurų 2024-08-15 pasiskolino iš draugės, pridėjusi namuose turėtus 500 eurų atsakovui surinko ir 2024-08-16 perdavė 4000 eur. Ieškovė pinigų perdavimo faktą įrodinėjo (duomenys neskelbtini) AB banko išrašais, iš kurių matyti, jog, iš tiesų, laikotarpiu nuo 2024-07-18 iki 2024-07-26 ieškovė iš savo sąskaitos ieškovė išsiėmė grynais dalimis viso 2900 eur, o laikotarpyje nuo 2024-08-01 iki 2024-08-16 iš savo sąskaitos išsiėmė grynais dar 2800 eur. Taigi, per ganėtinai trumpą laikotarpį išgryninta pinigų suma sudarė 5700 Eur. Taip pat ieškovės pateiktame 2024-10-15 paskolos raštelyje nurodoma, kad O. V. skolinosi 700 Eur iš D. R. dėl žemės, esančios šalia jos valdos, pirkimo ir O. V. 2024-10-15 pinigus grąžino, kas patvirtinama R. D. ir O. V. parašais. Ieškovė nurodė 2024-08-15 pasiskolinusi iš draugės pinigus, tada ją su R. D. atsakovas dar nuvežė iki bankomato, o ji šiuos pinigus perdavusi atsakovui draugei nematant. Apie susitarimą su atsakovu, pinigų perdavimo faktą ieškovė niekam nesakiusi, žentu pasitikėjusi, tik vėliau apie tai pasakė savo dukrai J. J.. Iš ieškovės 2024-11-27 elektroninio laiško, siųsto paštu (duomenys neskelbtini), matyti, jog ieškovė nurodo jam perdavusi 3000 ir 4000 Eur, už kuriuos jis žadėjo sutvarkyti sklypą, esantį šalia jos sklypo, kadangi keli mėnesiai niekas nevyksta, prašo grąžinti pinigus kuo greičiau arba rašyti skolos raštelį, tačiau atsakymas negautas, taip pat ji tą pačią dieną siuntė sms žinutę, nurodė, kad laukia pinigų tą ar sekančią dieną, nurodė, kad dėl žemės kai sutvarkys reikalus, tada ji atsiskaitys, reikalauja grąžinti, ką jis pasisavinęs, nes pažadų nevykdo, į tai atsakymas negautas.

14. Ieškovė taip pat į bylą teikė garso įrašus, jų transkripcijas, dėl kuriose užfiksuotų pokalbių turinio atsakovas ar jo atstovas prieštaravimų neišsakė, neteigė, kad tuose pokalbiuose jis nedalyvavo, tačiau laikėsi pozicijos, jog garso įrašai yra neleistini įrodymai byloje, kadangi jie padaryti slapta, neturint atsakovo sutikimo.

15. Ieškovės pateiktuose garso įrašuose, garso įrašo išklotinės užfiksuoti 2 pokalbiai, kurie vyko tarp ieškovės ir atsakovo telefonu bei tarp penkių asmenų. Iš 2024-11-27 garso įrašo, kuriame girdėti moteriškas ir vyriškas balsai, išklotinės, matyti, jog vyras nurodo “Aš jum pirmadienį tūkstantį eurų paduosiu“, „Aš visų neturiu“, į ką moteris atsako „Visų arba paskolos tų raštelį“, dėl ko vyras sutinka ateiti kitą dieną ir surašyti. Iš 2024-09-10 garso įrašo, kuriame girdėti moteriški ir vyriški balsai, išklotinės, matyti, jog vyksta pokalbis tarp daugelio asmenų, vyriškas balsas sako, kad “pasiūlėt šitą žemę tvarkytis ar ne jus manęs paklausėt būtų gerai šita žemė“, kalbama, kad skoloje 7000, į ką vyriškas balsas atsako „atiduos aš jum tuos pinigs“, „Aš po biški paduosiu paduosiu po penkis šimtus“, klausiant, už ką duoti pinigai, atsako „Už kų, už šitų žemį, nes mama pasakė, kur šito ant laiptų žemė... Jūs, teta, pati man tada pasakėt, kad reikia šitos“. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. J. bei ieškovė nurodė, jog pokalbyje dalyvavo jos abi, atsakovas, ieškovės sūnus ir atsakovo tėvas, o nurodytus teiginius išsakė atsakovas, tokiu būdu pripažinęs, jog yra skolingas ieškovei 7000 Eur dėl žemės sklypo pertvarkymo, kalbėta dėl atsakovo valdomo žemės sklypo.

16. CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo pvz. paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovė sekė ieškovą, naudojo kokią nors sekimo įrangą, nėra įrodymų, jog garso įrašai buvo padarytas kitais tikslais, o ne ieškovės pažeistoms teisėms apginti, todėl jie atitinka teismų praktikoje suformuluotus įrodymų leidžiamumo kriterijus, padarytas nepažeidžiant atsakovo privatumo ir laikytinas leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnis). Teismo vertinimu, garso įrašuose atsakovas patvirtino, kad yra gavęs iš ieškovės 7000 Eur žemės pertvarkymo darbams ir, nors žadėjo pinigus ieškovei grąžinti, tačiau to nepadarė (priešingų įrodymų į bylą nepateikė).

17. Dėl nurodyto teismas pripažįsta, kad, labiau tikėtina, jog tarp šalių žodžiu buvo sudarytas susitarimas dėl paslaugų (žemės sklypų pertvarkymo) teikimo ir atsakovui šių darbų atlikimui ieškovės perduoti 7000 Eur. Atsakovas jokių žemės pertvarkymo darbų neatliko, dėl ko ieškovė 2024-11-27 elektroniniu laišku bei sms žinute pareikalavo darbams nevykstant pinigus jai grąžinti, tokiu būdu nutraukdama šalių susitarimą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikęs kokius nors darbus dėl žemės sklypo pertvarkymo ar kad būtų grąžinęs ieškovės jam perduotus pinigus. Todėl atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, neatlikus jokių žemės sklypo pertvarkymo darbų, iš jo priteistina ieškovės perduota jam 7000 Eur suma (CK 6.721 str. 1 d.).

18. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį akcentavo, jog pats yra turėjęs išlaidų, susijusių su ieškovės sklype esančiais įrengimais (vartų automatika su montavimu, stumdomi kiemo vartai su montavimu pagal 2021-05-04 sąskaitą-faktūrą serija LTD Nr. (duomenys neskelbtini) - 4800 Eur sumai), tačiau 2025-09-18 teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog atsakovas įrengimus išsimontavo ir dėl to atsakovas ieškovei pretenzijų neturi. Todėl nurodyti argumentai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

19. Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 % metinės procesinės palūkanos už priteistą 7000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė patyrė išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudarė 400 Eur bei ieškinį apmokėjo 158 Eur žyminiu mokesčiu. Šios išlaidos, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos ieškovei iš atsakovo.

21. Byloje taip pat patirtos išlaidos, procesinių dokumentų įteikimui, kurios sudaro 15,86 Eur, todėl ieškinį patenkinus jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7000 Eur (septynis trūkstančius eurų) skolos už nesuteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti bei 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, procesinių dokumentų įteikimui, valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.