Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-1172/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
2-1172/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
Valstybės įmonės „Turto bankas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“, uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1172/2012Procesinio sprendimo kategorija 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1800-258/2012 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ ieškinį atsakovui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo netenkintas atsakovo Valstybės įmonės „Turto bankas“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl tikslingumo už tikrinti galimus atsakovo (perkančiosios organizacijos) nuostolius, kuriuos jis galimai patirs dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūros sustabdymo.

Šalies argumentai

Ieškovai UAB „Conresta“ ir UAB „Sivysta“ ieškiniu prašė panaikinti atsakovo VĮ „Turto bankas“ (perkančiosios organizacijos) sprendimą, kuriuo UAB „Rofolis“ buvo paskelbtas konkurso laimėtoju, nustatyta pasiūlymų eilė bei nuspręsta su UAB „Rofolis“ sudaryti pirkimo sutartį, panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais buvo atmestos ieškovo 2011 m. gruodžio 6 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d. pretenzijos, įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovų prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovo VĮ „Turto bankas“ vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Pastato Radvilėnų pl.1, Kaune, techninio ir darbo projektų rengimo, projektų vykdymo priežiūros ir rekonstravimo darbų pirkimas“ pirkimo procedūras inter alia uždraudžiant atsakovui sudaryti pirkimo sutartį.

Atsakovas VĮ „Turto bankas“ pateikė prašymą pareikalauti, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – 10 procentų nuo ieškovo konkursui pateikto pasiūlymo vertės, o atsakovui šių nuostolių atlyginimo neužtikrinus panaikinti teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas rizikuoja, kad sutartis gali būti nesudaryta, jei dėl užsitęsusių teisminių ginčų ir laikinųjų apsaugos priemonių konkursą laimėjęs tiekėjas atsisakys pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. Tokiu atveju sutarties sudarymas su kitu tiekėju lemtų didesnes perkančiosios organizacijos išlaidas (nuostolius).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi netenkino atsakovo VĮ „Turto bankas“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas pažymėjo, kad byloje Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, t.y. panaikino VĮ Turto bankas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (5.25-30)SK4-6544, kuriuo laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Rofolis“ pasiūlymas. Kadangi esminis ieškinio reikalavimas, kurio įvykdymas buvo užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra patenkintas, neliko pagrindo spręsti dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareikalauti, kad ieškovai UAB „Conresta“ ir UAB „Sivysta“ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą - 10 procentų nuo ieškovo 2011 m. spalio 17 d. VĮ „Turto bankas“ paskelbtam supaprastintam atviram konkursui (pirkimo numeris Nr. 59560) pateikto pasiūlymo vertės. Jeigu ieškovas per teismo nustatytą terminą nesumokės teismo pareikalautos nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtos sumos ar nepateiks banko garantijos, panaikinti 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra apskųsta.

2. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali būti nustatytas atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismui, sprendžiančiam nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, nebūtina turėtų įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-108/2009 ir Nr. 2-427/2007 m.).

3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neišsiaiškino, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių ir rėmėsi argumentu, kad esminių ieškinio reikalavimų pagrįstumas jau išnagrinėtas ir patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimu byloje. Apeliantas pažymi, kad šis sprendimas yra apskųstas, todėl neįsiteisėjęs, dėl ko juo nebuvo galiama remtis.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Conresta” atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsirado grėsmė kilti jo nuostoliams.

2. Galimi atsakovo nuostoliai buvo grindžiami prielaida, kad konkurso laimėtoju paskelbto UAB „Rokfolis” pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (draudimo laidavimas) nustos galioti ir UAB „Rofolis” jo nepratęs ir tokiu atveju atsakovas turės sudaryti pirkimo sutartį su didesnę kainą pasiūliusiu tiekėju, kas lems atsakovo nuostolius. UAB „Conresta” pažymi, kad UAB „Rofolis“ apskundė teismo sprendimą, todėl tikėtina, kad pratęsė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

3. Atsakovo nurodyta galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suma (10 procentų nuo ieškovo pateikto pasiūlymo konkurse kainos) yra nepagrįsta įrodymais, tik prielaida, kad dėl galimų kainų pokyčių rinkoje perkančioji organizacija rizikuoja nebegauti tokių pasiūlymų kainų, kurias yra gavusi šio konkurso metu.

UAB „Rokfolis” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Skundžiama nutartimi teismas neišanalizavo prašymo taikyti nuostolių, padarytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, atlyginimo užtikrinimą motyvų ir taip pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys, yra apskųstas, todėl neįsiteisėjo. Laikinosios apsaugos priemonės vis dar yra taikomos ir atsakovas gali patirti nuostolių dėl jų taikymo, kas sudaro pagrindą užtikrinti nuostolių atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi dėl atskirojo skundo priėmimo neturėjo teisės papildyti skundžiamos atskiruoju skundu nutarties motyvų, todėl 2012 m. kovo 23 d. nutarties motyvai dėl atsisakymo užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą neturėtų būti vertinami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas, o kai kuriais atvejais ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė asmens, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti bylos šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinio rungimosi galimybės (CPK 12, 17). Tuomet, kai asmuo, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įrodo, jog dėl jų taikymo ateityje gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, gali užtikrinti tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 146 str.). Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), asmeniui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių preliminariai paskaičiuotą dydį.

Šioje byloje nagrinėjama situacija, kai teismas byloje, kurioje buvo ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo 2011 m. gruodžio 30d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė pirkimo procedūras inter alia uždraudžiant atsakovui sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovas dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių savo galimus nuostolius grindžia prielaidomis, jog paskelbtas konkurso laimėtojas gali nepratęsti pasiūlymo galiojimo ir tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų sudaryti sutartį su kitu tiekėju, kurio pasiūlyta kaina yra didesnė. Be to, jeigu patenkinus ieškinį reikėtų skelbti naują konkursą, dėl kainų pokyčių rinkoje perkančioji organizacija gali nebesulaukti tokių pat palankių pasiūlymų, kokius yra gavusi vykdomame konkurse.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, tiek prašydamas užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimą, tiek teikdamas teismui atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai kilsiančius nuostolius tuo pagrindu, kad neįrodytas nuostolių realumas, neįrodinėjo nuostolių realumo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turėjo galimybę pagrįsti skundą įrodymais, kadangi teikiant atskirąjį skundą laimėtoju paskelbto tiekėjo pasiūlymo galiojimas jau buvo pasibaigęs ir atsakovui jau turėjo būti žinoma, ar šio tiekėjo pasiūlymo galiojimas pratęstas, t.y. ar atsakovo prielaidos apie galimus nuostolius pasitvirtino. Galiausiai pažymėtina, kad laimėtoju paskelbtas tiekėjas UAB „Rokfolis“ atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė argumentu, jog skundžiama nutartimi teismas neišanalizavo prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą motyvų, tačiau, kaip būtent tas tiekėjas, kurio pasiūlymo galiojimo pasibaigimas galimai sukels atsakovui nuostolius ir neabejotinai žinodamas, ar jo pasiūlymas tebegalioja, šios esminės bylos išnagrinėjimui informacijos UAB „Rokfolis“ teismui taip pat nepateikė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nuostolių, galinčių kilti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, realumas, o tuo pačiu ir tikslingumas užtikrinti nuostolių atlyginimą byloje neįrodyta (CPK 178 str.). Taigi, nors atskirasis skundas ir UAB „Rokfolis“ atsiliepimas į jį grindžiami argumentais, jog teismas neišsiaiškino, ar dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galimai patirs nuostolių, būtent šie proceso dalyviai turėdami realią galimybę, neteikė teismui išsamių duomenų ir įrodymų apie aplinkybes, rodančias, ar atsakovo prielaidos apie galimus nuostolius pasitvirtino, todėl tinkamai nebendradarbiavo su teismu (CPK 8 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas neįrodinėjo galimų nuostolių dydžio, nepagrindė, kodėl numatomų galimų nuostolius dydį vertina kaip būtent 10 procentų nuo ieškovui konkurso pateikto pasiūlymo vertės (CPK 178 str.).

Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, todėl dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nebepasisako kaip dėl nebereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasKazys Kailiūnas