- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- e2YT-14529-909/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10007-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ieva Kubilienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvo K. Š. (K. S.), gim. 1911 m. gruodžio 31 d., motina B. S., 1928 m. lapkričio 20 d., gavusi vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Migracijos departamento prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pilietybės skyrių (toliau – MD) ir pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pridėjo tam reikalingus įrodymus. 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjo atstovė gavo iš MD raštą, kuriame nurodyta, jog šis faktas gali būti nustatytas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo atstovė 2022 m. vasario 22 d. kreipėsi į MD su prašymu pateikti sprendimo Nr. 21S43890 kopiją. Sprendime MD nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo pateikti dokumentai nebuvo pakankami, jog patvirtintų, kad pareiškėjo tėvas K. Š. (K. S.), gim. 1911 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini) k., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Paaiškino, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas pažymoje nurodė turimą informaciją bei teigė daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad B. S. (B. S., Š.) iki 1940 m. gyveno Lietuvos Respublikoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose dokumentuose nerado.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir MD atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę. Pažymėjo, kad MD 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 21S43890 konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas K. S. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą teisme, pareiškėjas galės kreiptis į MD su prašymu atnaujinti jo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjo motina 1928 metais turėjo vidaus pasą, taigi ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pagal tuo metu galiojusius pilietybės reikalus reglamentuojančius įstatymus Lietuvos Respublikos piliečio vaikai taip pat buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais. Faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo tėvo motina B. S. ir jos sūnus K. Š. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjo atstovė pabrėžė, kad šiuo metu pasikeitęs Pilietybės įstatymo reglamentavimas, o būtent Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis, kuri nurodo, kad pakanka nustatyti, kad asmuo bet kuriuo metu iki 1940 metų turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Suinteresuoto asmens MD atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiu gimimo liudijimu Nr. 456332 nustatyta, kad K. M. S. gimė 1911 m. gruodžio 31 d. J. M. S. ir B. I. S. šeimoje, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus apskr. Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas B. S. gimė 1956 m. rugsėjo 29 d., Vilniuje, jo tėvai yra K. M. S. ir Vera N. S.
Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 2 d. teikė prašymą MD dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodydamas: gimimo data – 1956 m. rugsėjo 29 d., Lietuva; Izraelio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 23 d.
MD 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė raštą „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, kuriame nurodė, kad juridinis faktas gali būti nustatytas bendrosios kompetencijos teisme bei kartu informavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas sustabdytas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo MD dienos.
2022 m. vasario 7 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė pažymą „Apie B. S. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“ Nr. R4-406. Nurodė, kad Marijampolės apskr. viršininko archyviniame fonde, Antanavo valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų žinių lapų byloje, duotųjų pasų 1929 m. balandžio 12 d. žinių lape įrašyta S. B. (pavardė, vardas – taip dokumente), 1928 m. lapkričio 28 d. gavusi vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini); skiltyje „Gyvenamoji vieta“ įrašyta „(duomenys neskelbtini).“. Pastabose nurodė, jog daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad B. (B.) S. (S., Š.) iki 1940 m. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerado.
Pareiškėjo atstovė 2022 m. vasario 22 d. kreipėsi į MD su prašymu „Dėl 2021 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 21SD2623“ kuriuo prašė atsiųsti 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43890 kopiją.
MD 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 21S43890 konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyse, kurie patvirtintų, kad K. Š. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., o Lietuvos valstybės archyvuose duomenų apie K. Š. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų vidaus arba užsienio pasams gauti, pačių pasų bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerado.
Pareiškėjas B. S. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas, neturėdamas kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, kreipėsi į teismą ypatingosios tvarkos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvo K. Š. (K. S.), gim. 1911 m. gruodžio 31 d., motina B. S., 1928 m. lapkričio 20 d. gavusi vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas 2022 m. sausio 20 d. išleido Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnį papildė 1¹ dalies nuostata (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Įstatymu apibrėžęs asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoką, įstatymo leidėjas siekė palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36). Taigi, nagrinėjamu atveju aktualu, ar pareiškėjo senelė bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. vasario 7 d. pažymoje Nr. R4-406 nurodyta, kad Marijampolės apskr. viršininko archyviniame fonde, Antanavo valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų žinių lapų byloje, duotųjų pasų 1929 m. balandžio 12 d. žinių lape įrašyta S. B. (pavardė, vardas – taip dokumente), 1928 m. lapkričio 28 d. gavusi vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini); skiltyje „Gyvenamoji vieta“ įrašyta „(duomenys neskelbtini).“. Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad K. M. S. (K. Š.) gimė 1911 m. gruodžio 31 d. J. M. S. ir Izraelio B. S. (B. S.) šeimoje, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus apskr. B. S., gimusio 1956 m. rugsėjo 29 d., Vilniuje, tėvai yra K. M. S. (K. Š.) ir Vera N. S. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad B. S. 1928 m. lapkričio 20 d. buvo gavusi vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), įrodantį jos buvimą Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. ir Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimą. Pažymėtina, kad tuo metu galiojančiuose Lietuvos pilietybės santykius reglamentavusiuose aktuose buvo įtvirtinta, kad Lietuvos piliečiais buvo laikomi Lietuvos piliečio vaikai (Ministrų Kabineto 1919 m. sausio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 paragrafo 4 punktas; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 45/03-36/04). Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiek pareiškėjo tėvo motina B. S. (pareiškėjo senelė), tiek jos sūnus K. Š. (pareiškėjo tėvas) turėjo Lietuvos pilietybę. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl jo tėvo K. Š. motinos B. S. tapatybės ir ryšio su Lietuva. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė įrodymų, duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ar nuginčytų pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėjas negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvo K. Š. (K. S.), gim. 1911 m. gruodžio 31 d., motina B. S., 1928 m. lapkričio 20 d. gavusi vidaus pasą Nr. 1024515/2749, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Taigi, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo supaprastinta tvarka (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448, 259 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo B. S. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. S. tėvo K. Š. (K. S.), gim. 1911 m. gruodžio 31 d., motina B. S. (B. S.), 1928 m. lapkričio 20 d. gavusi vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.