Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ištekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad juos su sutuoktiniu R. N. (R. N.) jau daugiau nei metus sieja konfliktiški santykiai. 2023 m. liepos 16 d. ji nusprendė skirtis, R. N. apie tai informavo SMS žinute. Nuo to laiko ji patirdavo psichologinį smurtą. 2023 m. rugpjūčio 26 d. R. N. pasiūlė įpilti kuro į jos automobilį „Audi A5“, tą dieną ji niekur nevažiavo, todėl atsisakė. 2023 m. rugpjūčio 27 d. jis primygtinai siūlė tai padaryti, todėl davė jam automobilio raktelius, jis atsinešė kanistrą ir prie namų įpylė kurą. To daryti anksčiau niekada nesiūlydavo. Sekmadienio vakarą ji išvažiavo iš namų apie 17.00 val. Iš pateiktų išklotinių matyti, kad maždaug tuo pačiu metu pradeda veikti SIM kortelė, įdėta į pasiklausymo ir sekimo įrenginį, sekimas vyksta iki to laiko, kai ji grįžta namo. Pirmadienį po darbo ji susitiko su savo jaunystės draugu prie aikštelės netoli televizijos bokšto. Po 20 minučių gavo vyro žinutę, kad pasakytų draugui, jog jam bus „galas“. Po tos žinutės ji vyrui paskambino ir jis pasakė tuos sakinius, kuriuos ji sakė bendraudama su savo draugu. Suprato, kad automobilyje yra pasiklausymo įranga. Nusprendė išvažiuoti iš tos vietos. Nuvažiavo iki Sietyno gatvės, pradėjo tikrinti automobilį ir po priekine keleivio sėdyne rado įrenginį, iš karto suprato, kad tai sekimo įrenginys. R. N. pasakė apie įrenginio radimą, jis pradėjo šaukti, kad viską žino ir jai dabar bus „šakės“. Ji labai susijaudino, pasijautė pažeminta. Bagažinėje turėjo brendžio butelį, jį viena per 40 minučių išgėrė, buvo neblaivi. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Po 40 minučių prie jos automobilio atvažiavo R. N. su sūnumi. R. N. iššoko iš automobilio, klausė, kur yra jos draugas. Norėdama išvengti konflikto prie vaiko, galimo smurto prieš save, atsisėdo į automobilį ir įkišo raktelį, norėjo įsijungti radiją, kad nieko negirdėti. Raktelio nesukinėjo. Pradėjo kažko ieškoti rankinėje ir išgirdo stuktelėjimą. Per veidrodėlį pamatė judantį vyro automobilį. Susidūrimo fakto nematė. Jis priėjęs prie jos automobilio ištraukė automobilio raktelius, rankinę, kokiu tikslu jis tai padarė, ji nežino. Variklio užvedusi nebuvo, antraip R. N. negalėtų taip lengvai ištraukti raktelio. Ji išlipo, šaukė, kad atiduotų jos asmeninius daiktus, susistumdė. R. N. ėmė šaukti, kad iškvies policiją, nes ji įvažiavo į jo automobilį. Pamatė, kad jos automobilio bamperio galinis kairysis šonas buvo kliudytas jo durelėmis, tarp abiejų automobilių buvo tarpas, jie nebuvo susiglaudę, jos automobilis nepajudėjo iš vietos. Pastebėjo, kad R. N. automobilio padėtis buvo pasikeitusi – iš pradžių buvo privažiavęs maždaug iki pusės bagažinės, o išlipusi pamatė, kad automobilio priekis buvo už jos automobilio. Po policijos iškvietimo praėjus maždaug 7–10 minučių pamatė, kad ateina trys jaunuoliai, kurių ji nepažįsta, vienas iš jų priėjo prie R. N. ir paklausė, ar reikia pagalbos. Jis nusivedė juos į šalį, jie kažką kalbėjosi. Atvažiavo policija, tuo metu buvo vienas iš trijų jaunuolių. Buvo atvažiavę keli ekipažai, antram ekipažui parodė tuščią butelį, kuris buvo bagažinėje. Su sutuoktiniu gyvena atskirai, nėra susitaikę, bendrauja tik dėl vaiko. Tarp jų nebuvo susitarimo, kad jis neduos teisme prieš ją parodymų, o ji neskųs nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Sutuoktinis buvo suinteresuotas jai pakenkti, kitą dieną po įvykio jis pasakė, kad gali atsiimti pareiškimą, jei ji perrašys jam dalį namo.

2. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą E. N. nurodė, kad kitas policijos ekipažas atvyko, kai R. N. jau buvo išvažiavęs. Įvykio vietoje buvo tie pareigūnai, kurie buvo apklausti teisme. Po kažkiek laiko liudytojas E. B. (E. B.) grįžo į įvykio vietą, jis tuo metu nebuvo sulaikytas.

3. Perklausius byloje esantį garso įrašą E. N. nurodė, kad atpažįsta savo vyro R. N. balsą, šio pokalbio negirdėjo, R. N. nuėjo toliau ir tada kvietė policiją. Konfliktas įvyko dėl pavydo.

4. Liudytojas M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą dėl galimai įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininkė galimai yra neblaivi. Nuvažiavo kartu su E. G., įvykio vietoje buvo vyras ir moteris. Vyras teigė, kad moteris įvažiavo į jo automobilį. Buvo patikrintas moters blaivumas, neprisimena, koks tiksliai girtumas buvo nustatytas. Buvo vienas liudytojas, kuris teigė, kad matė, kaip moteris vairavo. Įvykio vietoje buvo daugiau asmenų, tačiau jie apie įvykį nieko negalėjo pasakyti, teigė, kad nieko nematė. Vienas iš automobilių stovėjo ant kelio, kitas stovėjo jam iš dešinės šalikelėje, jis priklausė moteriai, kuri įvažiavo į kitą automobilį. Tai jis nustatė apžiūrėjęs automobilį, matėsi apgadinimai, jų aukščiai išmatavus rulete sutapo. Tarp automobilių buvo atstumas, pagal jų išsidėstymą, jo nuomone, vyro automobilis negalėjo įvažiuoti į moters automobilį. Įvykio „neformino“, nes vyras neturėjo pretenzijų. Transporto priemonės techninės būklės vertinimas gal ir buvo daromas tamsiu paros metu. Neprisimena, kas pildė transporto priemonės būklės patikrinimo ir techninės apžiūros protokolą. Negali atsakyti už kitą asmenį, pildžiusį protokolą, ką jis turėjo omenyje dėl smulkių kėbulo defektų, gal turėjo omenyje tuos apgadinimus, kurie buvo padaryti.

5. Liudytoja Liepa E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį prisimena miglotai. Važiavo į iškvietimą dėl moters, kuri sukėlė eismo įvykį. Tik atvykus, buvo kaltinamosios vyras, kuris vairavo automobilį, į kurį moteris, buvusi kitame automobilyje, įvažiavo galu. Vyro automobilyje buvo vaikas. Patys vairavimo fakto nematė. Įvykio vietoje buvo liudytojai, kiek jų buvo, neprisimena. Vienas iš jų pasakė, kad matė, kaip moteris įvažiavo galu į kitą automobilį. Apžiūrėjo transporto priemones, palygino įbrėžimų aukščius ir nustatė, kad eismo įvykis buvo padarytas. Matavimų nefiksavo. Moteriai buvo nustatytas neblaivumas. Automobilyje butelių neieškojo. Gali būti, kad kolega tikrino automobilį, tačiau nieko nerado. Kiek prisimena, E. N. minėjo kažkokį draugą, su kuriuo dabar bendrauja, kad alkoholio vartojimas vyko su juo. Iš pradžių ji teigė, kad nevairavo, vėliau, kad į ją įvažiavo vyras. Nežino, ar tomis aplinkybėmis vyras galėjo sukelti eismo įvykį. Dėl eismo įvykio teisenos nepradėjo, nes automobilis priklauso jiems abiem ir vyras dėl eismo įvykio pretenzijų neturėjo. Buvo apžiūrėti abu automobiliai. Apžiūros protokolą ji eismo įvykio vietoje surašė kompiuteriu ir iš karto atspausdino. Ant automobilio buvo smulkūs kėbulo defektai, pabraižymai, neprisimena, kokio pobūdžio buvo automobilio apgadinimai. Automobilio įbrėžimus matavo kolega, jis juos matė ir jai pasakė. Nuotraukas darė kolega, protokolą pildė iš jo žodžių. Matavimų nuotraukas kelia tik tada, kai „formina“ eismo įvykį. Šiuo atveju eismo įvykio „neformino“, todėl nuotraukų nėra. Transporto priemonių apžiūra vyko tamsiu paros metu, matavimus atliko šviesiu paros metu.

6. Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ėjo iš namų pasivaikščioti su kolegomis, kurių kontaktinius duomenis nurodyti atsisako, jie buvo trise, ir pamatė šalikelėje stovintį automobilį, prie jo mušėsi moteris ir vyras – R. N. stovėjo prie automobilio, kurio durelės buvo atidarytos, ir moteris tempė jam už marškinėlių, jie buvo suplėšyti. Įvykio vietoje buvo automobiliai „Audi A5“ ir „Toyota Verso“. R. N. jam nėra pažįstamas, susipažino įvykio vietoje, ten jis papasakojo, kaip moteris važinėjo ir atsitrenkė į jo automobilį. Pats nematė, kaip E. N. vairavo, kaip judėjo kuris nors iš automobilių, matė tik, kai R. N. užgesino automobilio variklį ir ištraukė raktelius, kaltinamoji tuo metu buvo prie automobilio „Audi A5“ vairo. Sprendžia, kad šis automobilis buvo užvestas, nes tai girdėjo. Kai pamatė konfliktą, buvo 30 m. atstumu. Atėjo iš transporto priemonės nugaros, iš bagažinės pusės. Jis paklausė, ar reikia pagalbos, R. N. pasakė „taip, jeigu nesunku“. R. N. prašė paliudyti, bet ką konkrečiai liudyti, nenurodė. Kol laukė policijos, vyras buvo savo automobilyje, moteris iš karto pabėgo į miškelį, sakė, kad nuėjo pasivaikščioti. Įvykio vietoje kalbėjo su R. N. tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai, kalbėjo apie skirtingus dalykus, bet ne apie santykius su moterimis. Konfliktas tarp vyro ir moters vyko dėl to, kad moteris su kažkuo buvo. Negali atsakyti, ar tai buvo pavydo scena, bet kalba apie kitą vyrą buvo. Atvykę pareigūnai matavo automobilių įbrėžimus, jis įbrėžimus matė, bet nematė, kaip jie buvo padaryti. Buvo atvažiavę du policijos ekipažai, neprisimena, kuris ekipažas atliko automobilio įbrėžimų matavimus. Dabar aplinkybes prisimena geriau nei prieš keturis mėnesius. Jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko areštinėje, pasakojo, ką prisiminė, laiko skaityti protokolą neturėjo, po apklausos jam jį perskaitė, bet jis nelabai klausėsi. Teisme norėjo atsisakyti duoti parodymus, nes neturi laiko važinėti ir nelabai nori, kad kažkas kentėtų. Pats ką tik atlikinėjo arešto bausmę už vagystę.

7. Paskelbus liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 70–72), liudytojas nurodė, kad dabar duoda kitokius parodymus, nes tuo momentu buvo šoko būsenoje, buvo suimtas kitoje byloje, dabartiniai jo parodymai yra teisingi, atsakomybę už melagingų parodymų davimą supranta. R. N. papasakojo, kad moteris vairavo, todėl jis taip ir pasakė, nors pats to nematė. Anksčiau nėra matęs R. N., ikiteisminio tyrimo metu pasakė priešingai dėl šoko būsenos.

8. Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai neprisimena įvykio dienos, bet tai buvo vakaras. Su draugais M. ir E. ėjo Sietyno gatve ir pamatė, kad moteris važinėja šalikelėje pirmyn ir atgal lyg norėdama išsisukti nuo automobilio, kuris buvo užstatęs jai kelią. Moteris vairavo automobilį „Audi A5“, valstybinių numerių nežino, o vyro automobilis, kuris buvo užstatęs jai pravažiavimą, buvo „Toyota“. Matė, kad moteris automobiliu „Audi“ atsitrenkė į automobilio „Toyota“ priekines keleivio dureles. Jis tų žmonių nepažįsta, R. N. yra kelis kartus matęs. Jis tiksliai matė, kad ta moteris sėdėjo prie automobilio „Audi A5“ vairo, buvo užvedusi automobilio variklį ir važinėjo pirmyn ir atgal. Moteriai atsitrenkus į automobilį, R. N. atėmė jos automobilio raktus, ji išlipo iš automobilio ir pradėjo jį draskyti, suplėšė jam marškinėlius. Jis (liudytojas) sudarė vaizdą, kad fotografuoja ją, nors iš tikrųjų nefotografavo, nes manė, kad ji nusiramins, bet tai nepadėjo ir ji pabėgo į mišką. Tuo metu R. N. jau buvo iškvietęs policijos pareigūnus, laukė, kol jie atvažiuos. Moteris buvo neblaivi, suprato tai iš jos elgesio. Nejautė alkoholio kvapo, nes nebuvo arti priėjęs, tačiau ji buvo agresyvi.

9. Paskelbus liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu rašytą paaiškinimą (t. 1, b. l. 60), liudytojas teigė, kad nurodytos aplinkybės iš dalies yra teisingos, rašė tai, ką matė, ir tai, kas jam buvo papasakota.

10. 2023 m. rugpjūčio 28 d. E. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad eidamas Sietyno gatve pastebėjo, kaip „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Audi“ vairuotojos elgesys buvo neadekvatus, galimai vartojusi alkoholinių gėrimų. Automobilio „Toyota“ vairuotojas, sutramdydamas automobilio „Audi“ vairuotoją, užgesino „Audi“ automobilį ir atėmė raktelius

11. Kaltinamoji E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso jai. R. N. yra jos sutuoktinis, tačiau ji turi draugą, su kuriuo susitikinėja. Apie jos draugą sutuoktinis nežinojo, tačiau galimai įtarė. 2023 m. rugpjūčio 27 d. vyras pasiūlė jai įpilti kuro, nors prieš tai to niekada nėra daręs. Galimai būtent tą dieną jis įdėjo sekimo įrangą į jos automobilį. Įvykio dieną, apie 17.30 val., ji susitiko su savo draugu M. M., su juo buvo prie Televizijos bokšto, kalbėjosi. Jie buvo jos automobilyje, ji buvo blaivi, vairavo. Tuomet sulaukė grasinančios žinutės iš savo vyro, kad jos draugui bus „galas“. Ji paskambino savo vyrui ir pokalbio metu jis citavo jos ir M. M. pokalbio frazes. Suprato, kad jos automobilyje yra sekimo ir pasiklausymo įranga. Kartu su M. M. nusprendė nuvažiuoti atokiau ir patikrinti automobilį. Nuvažiavo iki Sietyno gatvės, apieškojusi automobilį, apie 19.00 val., po keleivio sėdyne rado sekimo įrangą. Paskambinusi vyrui pradėjo dėl to konfliktuoti. Po pokalbio susinervino, iš bagažinės paėmė 0,5 l talpos brendžio butelį ir pradėjo viena jį vartoti. Pakankamai greitai išgėrė beveik visą butelį. Jos draugas M. M. taksi išvažiavo namo. Ji viena sėdėjo ant savo automobilio galinės sėdynės, planavo išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Tuomet atvažiavo R. N. su jų bendru nepilnamečiu vaiku. Jos automobilis tuo metu užkurtas nebuvo, kurioje vietoje ji sėdėjo, pasakyti negali. R. N. išlipo iš automobilio, pradėjo su juo konfliktuoti. Nenorėdama toliau konfliktuoti, ji atsisėdo į savo automobilio vairuotojo vietą, įkišo raktelius į spyną, nes norėjo įjungti radiją, automatiškai įsijungė šviesos. Automobilio nekūrė. R. N. galimai galvojo, kad ji nori išvažiuoti. Išgirdo duslų stuktelėjimą į automobilio galą. Tuomet jis iššoko iš savo automobilio, atidaręs vairuotojo pusės dureles nuo keleivio priekinės sėdynės paėmė jos rankinę ir iš užvedimo spynos ištraukė raktą. Tada ji išlipo iš savo automobilio, bandė atsiimti savo daiktus. R. N. nenorėjo jų grąžinti, todėl tarp jų įvyko susistumdymas. Tuo metu jis pasakė, kad iškvies policiją, nes ji vairavo neblaivi. Prie R. N. priėjo 3 jaunuoliai, kurie paklausė, ar jam nereikalinga pagalba, jų pokalbio negirdėjo. Atvažiavusiems pareigūnams vienas tų jaunuolių nurodė, kad neva ji vairavo automobilį. Automobilio ji tikrai nevairavo.

12. Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie 19.30 val., važiavo savo automobiliu „Toyota Avensis Verso“ su sūnumi pas pusbrolį, kuris gyvena netoliese. Važiuojant Sietyno gatve pamatė, kad prie vaikų darželio stovi jo bei sutuoktinės automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs automobilį sustojo. Automobilyje už vairo sėdėjo jo sutuoktinė E. N., automobilio variklis buvo užvestas. Pastebėjo, kad sutuoktinė yra neblaivi. Ji pradėjo atbulomis išvažinėti ir įvažiavo į jo automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles. Supratusi, kad išvažiuoti nepavyks, sutuoktinė sustojo. Jis atidarė jos automobilio duris ir atėmė raktelius. Pro šalį ėjo keli žmonės, tačiau tik vienas vaikinas priėjo prie jo ir paklausė, ar reikia pagalbos. Jis (R. N.) jo paprašė, kad palauktų policijos, kad paliudytų, kad E. N. vairavo. Iki policijos pareigūnų atvykimo E. N. vis bandė pėsčiomis pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau supratusi, kad aplink buvo liudytojų, grįžo prie automobilio. E. N. jau prieš tai buvo praradusi vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo esant neblaiviai.

13. 2023 m. rugpjūčio 28 d. R. N. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad važiuojant Sietyno gatve automobiliu „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jo automobilį įvažiavo automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo sėdėjo neblaivi moteris. Įvykis įvyko 19.30 val. Moteris, yra jo sutuoktinė E. N.. Automobilyje kartu su juo sėdėjo jo sūnus, kuris taip pat matė įvykį. Dėl jo automobiliui padarytos žalos pretenzijų neturi. Abu automobiliai yra bendras šeimos turtas.

14. Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyresniojo specialisto pareigose. 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie 19.49 val., gavo iškvietimą į Sietyno gatvę, kur galimai neblaivus asmuo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į automobilį „Toyota“. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šio automobilio galinio bamperio kairės pusės matėsi apgadinimas. Buvo ir automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio dešinės pusės priekinių durelių matėsi apgadinimas. Šių abiejų automobilių apgadinimai sutapo. Vietoje buvo R. N., kuris paaiškino, kad jam savo automobiliu „Toyota“ važiuojant Sietyno gatve, apie 19.30 val., į jį įvažiavo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivi jo sutuoktinė E. N. Jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio jis neturėjo. R. N. nurodė, kad jo sutuoktinė sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi, todėl jis ištraukė automobilio raktelius ir jai jų nedavė, nenorėjo, kad ji vėl sėstų už automobilio vairo. Jo akivaizdoje po eismo įvykio ji alkoholio nevartojo. Įvykį matė ir kitas pro šalį ėjęs vyras – E. B., kuris paaiškino, kad einant Sietyno gatve pastebėjo, kaip „Audi“ automobilis atsitrenkė į „Toyota“ automobilį, iš „Audi“ automobilio išlipo moteris, kuri elgėsi neadekvačiai. Įvykio vietoje buvo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja E. N., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido aštrus alkoholio kvapas, elgesys buvo neadekvatus.

15. 2023 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. rugpjūčio 28 d. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112. <...> P: Pareigūnus iškviesti Sietyno gatvė, neblaivi moteris įvažiavo į mano mašiną, dabar tampo, prašo. BPC: Sietyno kiek būtų? <...> P: Sietyno čia pačiam gale, palaukit, tuoj pasakysiu, namas yra, tuoj aš pasakysiu, man atrodo koks 30 yra šalia, darželis šalia. BPC: Supratau, o jūsų automobilis koks? P: Mano „Toyota Avensis“, (duomenys neskelbtini). BPC: O jos koks automobilis? P: „Audi A5 Sportbackas“, (duomenys neskelbtini) numeris. <...> BPC: Jūsų vardas, pavardė? P: R. N. BPC: Supratau, gerai, informuoju. Greitosios niekam nereikia? P: Ne, nereikia. Nu nestipriai įvažiavo, bet neblaivi. <...> (b. l. 20-22).

16. 2023 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. rugpjūčio 28 d. policijos pareigūnų kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas (trukmė 29 min. 57 sek.), iš kurio matyti, kaip pareigūnams atvykus į įvykio vietą juos pasitinka pranešėjas. Ant kelkraščio matomas juodos spalvos automobilis „Audi A5“, ant kelio stovi automobilis „Toyota Avensis“. Pranešėjas aiškina, kad moteris su „Audi A5“ įvažiavo į jį, jis iš jos atėmė automobilio raktelius. Vyras teigia, kad moteris neblaivi, tampė jį už marškinėlių. Moteris pradeda pasakoti, kad į sutuoktinio automobilį neįvažiavo, įvyko šeimyninis konfliktas. Šalia stovi vaikinas, kuris teigia, kad matė, kaip moteris važiavo. Vyras aiškina, kad ieškojo sutuoktinės, o jam ją radus, ši į jį įvažiavo. Pareigūnai apžiūri automobilio apgadinimus, moteris kategoriškai teigia, kad tie įbrėžimai yra padaryti seniai, pripažįsta, kad alkoholį vartojo atvažiavus į šią vietą, sutinka pasitikrinti blaivumą. Nurodo, kad turi draugą ir pagal sekimo įrenginį vyras ją susirado, atvažiavo ir užblokavo jai kelią. Moteriai nustatytas 1,98 promilių girtumas. Moteris šūkauja, kad liudytojas ėjo pro šalį tik tada, kai ji grūmėsi su sutuoktiniu, jokio eismo įvykio ji nepadarė ir niekas neįrodys jos kaltės. Antro patikrinimo metu moteriai nustatytas 2,05 promilių girtumas. Moteris sako savo vyrui, kad jis daro nesąmones ir prašo nerašyti paaiškinimo.

17. 2023 m. rugpjūčio 28 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1938537, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL0685 pirmo patikrinimo metu (20.03 val.) E. N. nustatytas 1,98 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu (20.18 val.) – 2,05 promilių girtumas. Kaltinamajai nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad kaltinamoji eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali. E. N. su patikrinimo rezultatais susipažino.

18. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruota E. N.

19. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį automobilio AUDI A5 Sportback 2.7 TDI Multitronic (pasirinkti 2010 m.) kaina su PVM buvo 10 560 Eur.

20. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios E. N. gynėjo advokato J. Sakalausko pateikti:

1.1. UAB „Pajūčio autorika“ 2023 m. birželio 16 d. automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. 20230616-1, iš kurios matyti, kad šios transporto priemonės rinkos vertė su PVM yra 8 795 Eur;

1.2. 2023 m. liepos 17 d. telefono ekrano nuotrauka, iš kurios matyti skyrybų klausimu vykstantis pokalbis, bei 2023 m. rugpjūčio 28 d. ekrano nuotrauka, iš kurios matyti, kad asmuo, pavadintas R., rašo tokio turinio pranešimą: „Gali jam perduoti kad jam bus necenzūrinis žodis“;

1.3. E. N. 2023 m. lapkričio 26 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 167 straipsnį pradėjimo R. N. atžvilgiu, t. y. dėl galimai jo padarytos nusikalstamos veikos, sumontavus E. N. automobilyje sekimo ir pasiklausymo įrangą bei renkant duomenis apie jos ir jos draugo privatų gyvenimą, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šį pareiškimą, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.

8. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ginčas dėl kaltinamosios E. N. neblaivumo fakto ir laipsnio nekilo. E. N. pripažino iki įvykio viena suvartojusi beveik visą 0,5 l talpos brendžio butelį. Vis tik kaltinamoji viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė būdama neblaivi vairavusi transporto priemonę.

9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalis apibrėžia transporto priemonės vairavimo sąvoką, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi, vairavimas nėra privalomai siejamas su transporto priemonės vidaus variklio užvedimu ar nuvažiuotu atstumu. Pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma asmens. Būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-765-09). Transporto priemonės vairavimas reiškia transporto priemonės valdymą, nuo jos pajudėjimo iš vietos iki sustojimo. O transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma neblaivaus asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007, N5-307-2007).

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas E. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs, kaip E. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vis tik teisiamojo posėdžio metu liudytojas šią aplinkybę paneigė, paaiškindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklausiamas būdamas suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, buvo šoko būsenos, todėl davė tokius parodymus, tačiau iš tiesų jis vairavimo fakto nematė, tokią aplinkybę jam įvykio vietoje nurodė R. N. Kaltinamosios E. N. teigimu, liudytojas E. B. į įvykio vietą atėjo jau po transporto priemonių susidūrimo, jai konfliktuojant su sutuoktiniu R. N., kas reiškia, kad vairavimo fakto E. B. matyti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas patikimais laiko liudytojo E. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus ir jais vadovaujasi.

11. Esant tokioms aplinkybėms, vienintelis tiesioginis liudytojas, buvęs įvykio vietoje tuo metu, kai kaltinamoji vairavo transporto priemonę, yra pastarosios sutuoktinis R. N. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp E. N. ir R. N. vyksta skyrybų procesas, juos sieja konfliktiški tarpusavio santykiai, šioms aplinkybėms pagrįsti gynyba pateikė pakankamai duomenų ir teismas tuo neabejoja. Vis tik tai savaime nelemia liudytojo R. N. nurodytų aplinkybių nepatikimumo, kadangi jas patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Nors teisme R. N. pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise neduoti parodymų prieš savo sutuoktinę, tačiau jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tokie jo parodymai gali būti naudojami kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Be kita ko, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju E. N. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų netiesioginių įrodymų, kuriais nustatyti tarpiniai faktai yra nuosekliai tarpusavyje susiję.

12. Baudžiamojoje byloje yra garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip R. N. kviečia policijos pareigūnus, nes neblaivi moteris automobiliu „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Sietyno gatvėje įvažiavo į jo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. G. ir L. E. G. nurodė, kad įvykio vietoje buvo vyras ir neblaivi moteris (kaltinamoji), vyras jiems paaiškino, kad ši moteris yra jo sutuoktinė ir ji, važiuodama atbuline eiga, įvažiavo į jo automobilį. Liudytojo M. G. teigimu, vienas iš automobilių stovėjo ant kelio, kitas stovėjo jam iš dešinės šalikelėje, jis priklausė moteriai, kuri įvažiavo į kitą automobilį, tai jis nustatė apžiūrėjęs automobilį, matėsi apgadinimai, kurių aukščiai išmatavus rulete sutapo. Liudytoja L. E. G. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėti abu automobiliai, jos kolega M. G. išmatavo ant automobilių buvusių įbrėžimų aukščius, juos palygino ir nustatė, kad eismo įvykis buvo padarytas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip automobilio „Toyota Avensis Verso“ vairuotojas R. N. ne vieną kartą paaiškina ir parodo policijos pareigūnams, kad jo sutuoktinė E. N., norėdama išvažiuoti atbuline eiga, įvažiavo į jo automobilio priekines keleivio dureles, o M. G. šviesiu paros metu ne vieną kartą prieina ir apžiūri abi transporto priemones, automobilio „Toyota Avensis Verso“ apgadinimo vietą apšviesdamas žibintuvėliu, taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. G. ateina prie tarnybinio automobilio iš tos pusės, kurioje stovi E. N. ir R. N. priklausančios transporto priemonės, rankoje laikydamas ruletę. Liudytojas E. B. teisme patvirtino matęs, kad policijos pareigūnai matavo automobilių įbrėžimus, jis pats juos taip pat matė. Nors vaizdo įraše nėra užfiksuota, kaip yra atliekami tokie matavimai, teismas neturi jokio pagrindo netikėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėtų dviejų liudytojų, dirbančių policijos pareigūnais, o taip pat ir liudytojo E. B. parodymais, kad tokie matavimai buvo atlikti. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti nurodyti kaltinamosios teisinę padėtį bloginančias aplinkybes. Liudytojai M. G. ir L. E. G. teisme paaiškino, kad šie matavimai nebuvo fiksuojami procesiniuose dokumentuose, taip pat nebuvo sudaroma eismo įvykio schema, kadangi pranešėjas (R. N.) neturėjo pretenzijų dėl transporto priemonės apgadinimo ir joks procesas dėl eismo įvykio nebuvo pradėtas. Iš byloje esančių automobilio „Audi A5“ fotonuotraukų matyti apgadinimas ant šio automobilio galinio bamperio, kairėje pusėje. Fotonuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuotas transporto priemonių išdėstymas patvirtina, kad būtent šia dalimi, automobiliui judant atbuline eiga, galėjo būti kliudytos automobilio „Toyota Avensis Verso“ priekinės keleivio durelės. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu ir pati kaltinamoji E. N. neneigė, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo, tik, jos teigimu, į jos automobilį įvažiavo R. N. vairuojamas automobilis – ji, sėdėdama prie automobilio „Audi A5“ vairo, girdėjo stuktelėjimą ir per veidrodėlį pamatė judantį sutuoktinio automobilį, išlipusi pamatė, kad jos automobilio bamperio galinis kairysis šonas buvo kliudytas jo durelėmis. Taigi, iš esmės ginčas dėl aptartų transporto priemonių apgadinimų ir jų atsiradimo laiko šioje byloje nekyla, kyla ginčas tik dėl to, kieno veiksmais jie buvo padaryti. Teismas kaltinamosios versiją, kad R. N. atsitrenkė į jos automobilį, laiko nepagrįsta. E. N., pamačiusi, kad sutuoktinis įvažiavo į jos transporto priemonę, niekam apie tai nepranešė, Bendruoju pagalbos telefonu nesikreipė, šių aplinkybių iš pradžių nenurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip kaltinamoji ne vieną kartą tvirtina, kad ant abiejų transporto priemonių esantys apgadinimai yra padaryti seniai, kadangi automobiliai yra ne nauji, kas leidžia teismui spręsti apie jos gynybinės pozicijos nenuoseklumą. Negana to, įvykio vietoje buvusio ir tiesiogiai transporto priemonių išdėstymą mačiusio liudytojo M. G. nuomone, vyro automobilis negalėjo įvažiuoti į moters automobilį.

13. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip R. N. policijos pareigūnams paaiškina, kad po to, kai kaltinamoji įvažiavo į jo automobilį, jis atėmė iš jos automobilio raktelius, matyti ir tai, kaip jis E. N. nurodo, kad tai padarė, nes ji būtų išvažiavusi. Liudytojas E. B. teisme taip pat patvirtino matęs, kaip R. N. ir E. N. konfliktavo, R. N. užgesino automobilio „Audi A5“ variklį ir ištraukė automobilio raktelius, liudytojo teigimu, E. N. tuo metu sėdėjo prie šio automobilio vairo, automobilio variklis buvo užvestas, jis tai girdėjo. Kaltinamoji negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių sutuoktinis paėmė jos automobilio raktelius, sutiko, kad sėdėjo prie automobilio vairo ir buvo įkišusi automobilio raktelį į spynelę, nes norėjo įsijungti radiją, tačiau neigė, kad automobilio variklis buvo užvestas. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad R. N. iš E. N. automobilio „Audi A5“ raktelius paėmė ne be priežasties, o būtent tam, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, nepasišalintų iš įvykio vietos, nes ji jau buvo vairavusi, o jis ketino apie tai pranešti policijai. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo E. B. nurodytomis aplinkybėmis, kad automobilio „Audi A5“ variklis, tuo metu kai prie automobilio vairo sėdėjo E. N., buvo užvestas. Liudytojas teisme nurodė nepažįstantis nei kaltinamosios, nei R. N., todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad E. B. šioje byloje turi interesą duoti kaltinamajai nepalankius parodymus, juo labiau, kai jis teisme patikino, nematęs, kaip ji vairavo. Kaltinamosios nurodytą versiją, kad automobilio raktelį ji buvo įkišusi tam, kad įsijungti radiją, teismas laiko gynybine. Teismo neįtikina nurodytos aplinkybės, kad kaltinamoji konflikto su sutuoktiniu įkarštyje norėjo įsijungti radiją, teismo vertinimu, automobilio raktelis buvo įkištas todėl, kad ji buvo ką tik vairavusi transporto priemonę.

14. Taigi, visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, patvirtinančią, kad E. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdama neblaivi, vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš kaltinamosios parodymų, tarp jos ir sutuoktinio jau buvo kilęs konfliktas telefonu dėl automobilyje rasto sekimo ir pasiklausymo įrenginio, R. N. atvyko į jos buvimo vietą Sietyno gatvėje, užstatė jos automobilį „Audi A5“ ir jų konfliktas toliau tęsėsi. Akivaizdu, kad šio konflikto metu ji, būdama neblaivi, įlipo į šį automobilį, kuriuo buvo atvažiavusi, ir ėmė važiuoti atbuline eiga, tačiau išvažiuoti iš įvykio vietos jai trukdė R. N. automobilis „Toyota Avensis Verso“. Tai matydamas R. N. užgesino automobilio „Audi A5“ variklį ir paėmė šio automobilio raktelius bei kaltinamosios daiktus (rankinę), kad pastaroji nepasišalintų iš įvykio vietos. Šiuo metu į įvykio vietą atėjo liudytojas E. .. Tarp R. N. ir E. N. toliau besitęsiant konfliktui – E. N. reikalaujant savo asmeninių daiktų, tempiant R. N. už marškinėlių, E. B. pasiteiravo, ar nereikalinga jo pagalba, ir R. N. sutikus jis liko įvykio vietoje laukti atvykstančių policijos pareigūnų. Liudytojas E. B. patvirtino, kad E. N. iš įvykio vietos iš tiesų ketino pasišalinti – ji pėsčiomis pabėgo į šalia esantį miškelį.

15. Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad E. N. suvokė, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi, bei norėjo taip veikti (apklausiama nurodė, kad viena išgėrė beveik 0,5 l brendžio, taigi žinojo, kad yra neblaivi, tačiau vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. E. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

17. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

18. E. N. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, alkoholio koncentracija jos iškvėptame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad E. N., nors ir nuvažiavusį nedidelį atstumą, vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, sukėlė realų pavojų transporto eismo saugumui. Tokiu būdu kaltinamoji padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. Nei jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji praeityje neteista, administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus nebausta, ištekėjusi (vyksta skyrybų procesas), dirbanti, turinti (duomenys neskelbtini) vaiką. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. N. skyrus prokuroro siūlytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui galimam skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

1. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad E. N. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdama neblaivi. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga E. N. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

3. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi E. N. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, nors ji nuvažiavo nedidelį atstumą, tačiau pavojingai manevravo, kaltinamajai nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., t. y. nuo dienos, kai E. N. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

4. E. N. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios E. N. nebūtų turėjusi galimybės padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nors iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruota E. N., baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė E. N. ir R. N. nuosavybė. Vis tik teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-81-976/2019). Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018). Taigi teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

36. Ikiteisminio tyrimo metu E. N. skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

37. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš E. N. paimtas vairuotojo pažymėjimas šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti kompetentingai institucijai – VĮ ,,Regitra“.

38. Baudžiamojo proceso metu laikinai (iki 2024 m. vasario 26 d.) apribota E. N. nuosavybės teisė į automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas E. N. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

39. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų, laikomų vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, skirti E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

E. N. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Laikiną E. N. nuosavybės teisės į automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų, laikomų vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.