- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1-1808-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 6 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis mažametį vaiką, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1999-05-25 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodkeso (toliau – ir BK) BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 m;
2) 1999-06-15 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01), paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 3 m;
3) 2001-03-12 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01), paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;
4) 2004-11-26 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;
5) 2005-03-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;
6) 2005-09-05 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
7) 2011-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
8) 2012-03-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 300 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
9) 2012-04-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
10) 2013-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;
11) 2014-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014-08-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu išteisintas; paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 281 str. 6 ir 7 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:
2017-04-05, apie 23.27 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio), vairuodamas S. K. (S. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p. reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems“, 127 p. reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, ir 129 p. reikalavimus, numatančius, kad „Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu“, t. y. važiavo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), viršydamas leistiną gyvenvietėje 50 km/val. greitį (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-227 (18) konstatuotas automobilio Audi 80, valstybinis (duomenys neskelbtini) greitis – 85 km/val.), (duomenys neskelbtini) sankryžoje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio iki iš anksto numatomos kliūties – antroje jo važiavimo krypties eismo juostoje prie sankryžos stovėjusio ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, iš vietos pajudėjusio autobuso Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), bei buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.
Šiais veiksmais R. Č. padarė BK 281 str. 6 d. ir 7 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamasis R. Č. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad visiškai nereikėjo sėsti prie vairo. Jeigu S. būtų nečiupęs už vairo, viskas būtų gerai. Gailisi, kad sėdo prie vairo be teisių ir išgėręs. Žuvusysis buvo vaikystės draugas, vėliau kartu su juo atlikinėjo bausmę. Jis (S. K.) nusipirko mašiną, tai jam buvo, kaip žaislas. Tada nebuvo labai girtas, buvo tiesiog pagiringas. Žmona paprašė parvežti namo. Ją su vaiku parvežė namo. Tada S., paprašė nuvežti jį į stotį, norėjo susitikti su kažkokia drauge, su kuria pykosi. Sakė, kad jei jis jo nenuveš, važiuos pats. Žmona įkalbinėjo niekur nevažiuoti, likti pas juos nakvoti. S. buvo labai girtas, bijojo paleisti, todėl sėdo už vairo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini). Dar užvažiavo į naktinę parduotuvę. S. kažką pirko. Važiuojant jis vis bandė jungti muziką, trukdė vairuoti. Net nepastebėjo, kad nebuvo užsisegęs saugos diržo. Greičio tikrai neviršijo, nes netoliese esantys radarai to neužfiksavo. Vairavo viena ranka, nors žino, kad taip vairuoti negalima. Jis važiavo pirma juosta, autobusas važiavo antra. Tvirtino, kad anksčiau ikiteisminio tyrimo metu teikdamas parodymus sumaišė eismo juostas. Autobusas važiavo kraštine eismo juosta, kuri arčiau šaligatvio. Jis važiavo kita eismo juosta. Autobusą matė iš tolo, apšvietimas buvo geras. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, autobusas pradėjo važiuoti. Likus maždaug 100 metrų atstumui iki autobuso, pradėjo jį lenkti iš dešinės pusės. Autobusas pradėjo sukti į kairę. Jis paspaudė pedalą, kad greičiau aplenkti. S. pasakė „suk link kapinių“ (jis ten gyveno), čiupo už vairo. Kai S. griebė už vairo, iki autobuso buvo likę keli, apie 7, metrai. Mašina metėsi į šoną, jis bandė dar išlyginti, bet nepavyko (buvo šlapias asfaltas), trenkėsi į autobusą. Tai buvo sekundžių reikalas ir tai lėmė avariją. Esant tokiam greičiui, nuvažiuoti nurodytą atstumą reikia kelių sekundžių. R. Č. nurodė, kad su ekspertizės aktu susipažinęs, tačiau nesutinka, kad automobilio greitis galėjo būti 80–85 km/val. Tokiu greičiu mieste niekada nevažinėja. Galėjo važiuoti maždaug 60 km/val., bet ne 80 km/val. Lenkiant greitis gal galėjo būti 65 km/val. Tyrėjo prašė, kad patikrintų radaro duomenis, ar neužfiksuotas greičio viršijimas. Radaras yra už maždaug pusės kilometro nuo eismo įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Mašina sena, vargu, ar galėtų važiuoti tokiu greičiu. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, bet jo galiojimas pasibaigė 2000 metais. Tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Naujo vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Patvirtino, kad yra kaltas, nes dėl jo įvyko eismo įvykis. Jeigu iš S. būtų atėmęs automobilio raktelius, to neįvyktų. Jo nuomone, kaltinti žuvusio žmogaus negalima, reikėjo ir pačiam nevažiuoti. Žinojo, kad negalima vežioti girto žmogaus, bet taip jau atsitiko. Gėrė prieš 24 valandas iki eismo įvykio. Stikliukai mašinoje liko nuo tada, kai gėrė su S. prie ežero. Įvykio dieną negėrė. Jautėsi blaivus. Prieš tai gėrė gal dvi dienas, buvo labai įnikęs gerti. Kai važiavo, nesijautė apsvaigęs. Buvo tokios būsenos, kad nesuprato, kad yra girtas. Negali paaiškinti, kodėl posėdžio metu kalbėjo kitaip nei ikiteisminio tyrimo apklausose. Nurodė, kad dabar jaučiasi dėl visko labai prastai, yra depresijoje. Atsitiko nelaimė, liko invalidas, galimai negalės dirbti, todėl jaučiasi nereikalingas. Taip pat R. Č. nurodė, kad buvo pas nukentėjusįjį, bendravo. Jis paprašė iš jo 8 000 Eur. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Pripažįsta, kad sėdo prie vairo neblaivus, bet yra neaiškumų dėl greičio. Prašė neskirti griežtos bausmės, nes gailisi, jau 3 mėnesius dirba.
Nukentėjusysis R. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam pažįstamas iš matymo. Nurodo, kad naktį apie 2 val. atvykęs policininkas ir pasakė, kad žuvo sūnus. Dėl to labai pergyveno. Su sūnumi jo santykiai buvo labai geri, kiekvieną dieną susitikdavo arba susiskambindavo. Dabar neturi su kuo bendrauti, jaunesnysis sūnus gyvena Anglijoje. Anksčiau sūnus gyveno jo mamos bute, šalia jo buto, bet nesugebėjo mokėti už paslaugas, todėl sūnui nupirko nedidelį namelį, baldus. Dėl žalos, viską išdėstė civiliniame ieškinyje. Nurodė, kad turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, todėl prašo priteisti tik neturtinę žalą. Taip pat paaiškino, kad po įvykio kaltinamasis nesuteikė jokios pagalbos.
Specialistas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad teiktoje specialisto išvadoje padaryto pagrįstos išvados. Pažymi, kad atmetus tuos kaltinamojo nurodytus 7 m, bet priėmus tai, kad prieš eismo įvykį automobilis keitė eismo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą, kur važiavo autobusas, kurio vairuotojas norėjo pasukti į (duomenys neskelbtini), būtų susidaręs smailus kampas tarp Audi priekinės plokštumos ir autobuso galinės plokštumos atviras link (duomenys neskelbtini) gatvės kairiojo krašto. Sprendžiant pagal automobilio sugadinimus, kampas buvo atviras link dešiniojo gatvės kampo. Tos aplinkybės, kad prieš eismo įvykį automobilis dėl kažkokių priežasčių keitė judėjimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą, prieštarauja automobilio Audi priekinės dalies sugadinimo pobūdžiui. Jeigu nebūtų jokio kampo, tai būtų tiesioginis smūgis, lygiagrečios plokštumos. Čia pagal sugadinimus, jeigu autobuso sienelė eina tiesiai, automobilis buvo truputį pasisukęs iš kairės į dešinę, link pirmos juostos. Dėl to susidarė smailus kampas, atviras link (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniojo krašto, žiūrint judėjimo kryptimi link miesto centro. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, autobusas judėjo tiesiai arba artima kryptimi. Po to jis nusuko ir sustojo. Smūgio metu, sprendžiant pagal sugadinimus, buvo taip (posėdžio metu parodė). Jo nuomone, nors šiandien negali šios nuomonės pagrįsti, per 7 metrus negalėjo automobilis, važiuodamas 80 km/val. greičiu, pilnai persirikiuoti iš pirmos juostos į antrą. Jeigu buvo kokių 20 metrų ir kažkas sutrukdė vairuotojui ir jis pakeičia kryptį iš dešinės į kairę, automobilis galėtų įvažiuoti į antrą eismo juostą kažkokia dalimi, atsitrenktų priekinės dalies priekiniu kampu maždaug žibinto plote. Bet tokiu atveju automobilis turėjo persirikiuoti per visą eismo juostos plotį. Realiai nurodytos aplinkybės negalimos. Tokios aplinkybės prieštarauja objektyviems duomenims. Prie atitinkamų aplinkybių visai nebuvo būtina sustoti antroje eismo juostoje, reikėtų tiesiog sumažinti greitį, persirikiuoti į pirmą eismo juostą ir tęsti judėjimą. Kodėl reikėjo sustoti, palaukti, kol autobusas atlaisvins sankryžą. Tuo momentu, kai autobusas pradėjo važiuoti, kai buvo susidariusi situacija, važiuojant 80 km/val. greičiu, nekalbant apie 50–70 km/val. greitį, vairuotojas turėjo galimybę sustoti, kadangi tas autobusas pakankamai didelė transporto priemonė. Sprendžiant pagal sugadinimus, prieš susidūrimą su autobusu automobilis Audi judėjo antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) link miesto centro ir prieš pat kontaktą nedideliu kampu buvo nusukinėjamas link pirmos eismo juostos. Tokios avarijos aplinkybės nustatytos pagal automobilio Audi padėtį po eismo įvykio ir automobilio priekinės ir autobuso galinės dalies sugadinimo pobūdį ir apimtis. Iš savo ilgalaikės praktikos gali pasakyti, kad mažiausiai remiasi trečių asmenų parodymais, nes jie gali keistis kiekvieną minutę ir tai nėra tvirtas pagrindas išvadai. Nustatyti faktai eismo įvykio vietoje, užfiksuoti nuotraukose yra objektyvūs įrodymai, kuriais galima remtis. Automobilio Audi greitis buvo nustatytas modeliavimo būdu. Pagal programą buvo modeliuojamas susidūrimas taip, kad po smūgio automobilis Audi sustotų užfiksuotoje padėtyje taip, kaip jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio ir antra būtina sąlyga, kad jo priekinės dalies sugadinimai ir autobuso galinės dalies sugadinimai atitiktų maždaug matomų sugadinimų apimtį. Pateikiau automobilio Audi 80 sugadinimų nuotraukų, kurios buvo padarytos eismo įvykio vietoje, pateikiau automobilio Audi priekinės dalies sugadinimų nuotrauką, kur greitis ekvivalentinis kinetinės energijos sąnaudos tiems sugadinimams padaryti, 39–41 km/val. To automobilio sugadinimai kažkuria dalimi šiek tiek didesni. Modeliuojant gauta, kad automobilio Audi ESS yra 44,31 km, pateikiamas modeliavo metu gautų parametrų sąraše. Išvados 4 psl. yra modeliavimas ir ESS. Yra toks parametras, kaip susidūrimas, yra pateiktas deformacijų dydis. EES tai greitis ekvivalentinės energijos sąnaudos išoriniams transporto priemonės sugadinimams padaryti. Jeigu mes palyginsime automobilio Audi, kur yra 3 psl. 4 pav. pateikta automobilio Audi, kurį vairavo kaltinamasis, ir šalia pateikta Automobilis, kurio greitis tas kinetinės energijos sąnaudos yra žinomos, tai yra būtent 39–41, tai Audi, kurį vairavo kaltinamasis, apgadinimai priekinio dešinio sparno didesni negu 5 pav., kur yra žinomas EES. Tuo remiantis ir buvo nustatyta, kad tie sugadinimai buvo padaryti, atsitrenkus į ta pačia kryptimi judantį autobusą, smūgio momentu greitis turėjo būti apie 80 km/val. Žiūrint į 3 ir 4 pav. matyti, kad didesni Audi automobilio sugadinimai yra priekinėje kairėje pusėje. Ekspertas paaiškino, kad dirba jau 33 metus, todėl gali teigti, jog automobilio Audi vairuotojas nematė priekyje kliūties, nes nebuvo atidus, sekdamas kelią važiavimo kryptimi. Jeigu kaltinamojo vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu 50 km/val. greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs, autobusas toje sankryžoje nebūtų kliūtis. Pagrindinė eismo įvykio sąlyga buvo tai, kad vairuotojas važiuodamas dideliu greičiu, nesiėmė priemonių išvengti atsitrenkimo. Autobusas ilgą laiką sudarė kliūtį, gatvė apšviesta, matomumas geras.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Č. parodė, jog jis psichikos sveikatos ligomis nesirgo, tik kartą 2016 m. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydėsi nuo priklausomybės alkoholizmui. Priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. 2017-04-04 visą dieną buvo pas S. K. (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Pas šį buvo su savo sugyventine S. ir jų vaiku. Jie visi trys suaugę visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus: konjaką, alų, degtinę, t. y. gėrė įvarius alkoholinius gėrimus. Vėlai vakare nuėjo miegoti, namo nevažiavo, liko pas S. Kitą dieną atsikėlę tvarkėsi darže, padėjo S., kuris gyveno vienas. Jo sugyventinė ir S. tądien vėl vartojo visokius alkoholinius gėrimus, tačiau jis pats nieko nevartojo, nes jautėsi negerai po vakarykščio pasisėdėjimo. Apie 22 val. S. paprašė nuvežti ją namo. S. leido jam pasiimti šio neseniai nupirktą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jie daug metų pažįstami. Jis sėdo už šio automobilio vairo, S. sėdo priekinėje keleivio vietoje, S. su vaiku – gale. Važiuodami pas juos namo, t. y. į (duomenys neskelbtini), dar užvažiavo į netoli jų namo (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę “Iki”, paėmė darbą baigusią S. draugę (jos duomenų nežino, pažįsta ją iš matymo), pavežė ją iki jos namų. Tada jis nuvežė S. su vaiku namo. Užvežus S., S. kažkas paskambino į mobilųjį telefoną. Po pokalbio S. paprašė nuvežti šį į autobusų stotį Vilniuje, ten turėjo su kažkuo susitikti. Jis sutiko. Dar užvažiavo į naktinę parduotuvę, kur S. nusipirko sau dar sidro. Po to važiavo į stotį. Pamena, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve antra eismo juosta. Šiek tiek viršijo važiavimo greitį, bet jis nebuvo didesnis nei 70 km/val. Artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), matė, kad jo važiavimo juostoje prie sankryžos stovėjo autobusas. Tada pamatė, kad jiems užsidegė žalias signalas ir autobusas pajudėjo iš vietos. Atstumas iki autobuso nuo jo buvo apie 200 m. Buvo tikras, kad važiuoti saugu, kad priartėjęs saugiai apvažiuos autobusą iš dešinės. Tačiau, kai atstumas iki autobuso sumažėjo iki maždaug 6 m, staiga, pajuto, kad jo vairą kažkas suka į kairę, o ne į dešinę, kaip jis norėjo, ir pamatė, kad tai abejomis rankomis (kaip jam atrodo) daro S. Šis buvo užgriuvęs kairiąja kūno puse ant jo, rankomis buvo įsikibęs į vairą (galimai viena ranka, kaip minėjo, šito neprisimena) ir suko jį į kairę. Kitą momentą automobilis Audi, prie kurio vairo sėdėjo jis, tiesiog rėžėsi į autobuso galinę dalį. Kas buvo toliau, neprisimena. Atsigavo ligoninėje praėjus trims dienoms po eismo įvykio, gulėjo tas dienas komoje. Jam įteikto pranešimo pagal BK 281 str. 6 d. ir BK 281 str. 7 d., esmę suprato. Kaltę pripažįsta, gailisi. Prašo atsižvelgti tik į tai, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei pats žuvęs S. K. nebūtų griebęs už vairo ir sukęs jo į kairę (b. l. 94–96, 99).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. K. parodė, kad jis yra S. K., žuvusio 2017-04-06 eismo įvykio metu, tėvas. Su sūnumi matėsi 2017-04-04 (duomenys neskelbtini). Susitiko su šiuo prie prekybos centro “Iki”. Šis gyveno netoliese, buvo čia nupirkęs šiam namelį. Jis davė šiam pinigų – 500 Eur. Sūnus sakė, kad apmokės visas buitines paslaugas bei kitus mokesčius. 2017-04-06, apie 2.00 val., pas juos į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir pranešė, kad jo sūnus S. K. žuvo eismo įvykio metu. Daugiau neturi ką pridurti. Apie eismo įvykio aplinkybes bei apie tai kur ir su kuo šis važinėjo, nieko nežino. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi jis ir jo žmona. Sūnaus daiktai jam grąžinti (b. l. 60, 61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, jog 2017-04-05, apie 23.25 val., vairavo autobusą Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Tuo metu lijo, buvo tamsus paros metas, degė dirbtinis gatvės apšvietimas. Važiavo (duomenys neskelbtini) ir sustojo prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, su įjungtu kairiuoju posūkio signalu, kadangi jam reikėjo pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Autobuse buvo vienas, be keleivių. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo į sankryžą link (duomenys neskelbtini) ir pajuto stiprų smūgį į autobuso galinę dalį, po kurio iš karto sustojo. Išlipo iš autobuso ir pastebėjo, kad už jo stovi automobilis Audi, kurio iki smūgio nematė. Šio visa priekinė dalis buvo sudaužyta. Jis priėjo prie vairuotojo, matė, kad šis dar juda, o keleivis gulėjo priekinėje keleivio vietoje ir nejudėjo. Iš karto iškvietė medikus ir policiją. Atvyko policija, medikai, gaisrinė. Medikai išsivežė Audi vairuotoją, o keleiviui konstatavo mirtį. Daugiau paaiškinti nieko negali (b. l. 65).
Papildomai apklaustas A. K. parodė, jog eismo įvykio, įvykusio 2017-04-05, apie 23.27 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, metu jis nenukentėjo, jokių kūno sužalojimų nepatyrė, todėl niekam pretenzijų neturi ir nepageidauja, kad jį pripažintų nukentėjusiuoju byloje (b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. P. parodė, jog ji yra UAB “(duomenys neskelbtini)” juridinio skyriaus vadovė. 2017-04-05 (duomenys neskelbtini) sankryžoje, buvo apgadintas UAB “ (duomenys neskelbtini)” priklausantis autobusas Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Padaryta žala nėra galutinai suskaičiuota, tačiau neviršys 6 000 Eur. Šią UAB “(duomenys neskelbtini)” padarytą žalą vertina kaip nedidelę. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į eismo įvykio kaltininko draudimą (b. l. 70).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. Z. parodė, jog 2017-04-05, patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu T. M., apie 23.00 val., gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė dvi transporto priemonės. Atvykę minėtu adresu, pamatė (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje, prieš sankirtą su (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio visas priekis buvo smarkiai apgadintas. Pačioje sankryžoje stovėjo autobusas su apgadinta galine dalimi, autobuso priekinė dalis buvo jau įsukusi į (duomenys neskelbtini). Prie Audi automobilio stovėjo vyras, kaip paaiškėjo, tai buvo autobuso Mercedes Benz vairuotojas A. K. Įvykio vietoje buvo gana tuščia, atrodo, kad pašalinių žmonių, kai jie atvažiavo, įvykio vietoje nebuvo. Galimai dėl to, kad buvo gana vėlu ir buvo šlapdriba. Priėję prie Audi automobilio, pamatė, kad jame yra du vyrai. Vienas vyras sėdėjo prie automobilio vairo, kitas – priekinėje keleivio sėdynėje. Jis prie automobilio priėjo iš keleivio pusės, o jo porininkas nuėjo prie Audi vairuotojo durelių. Matė, kad abu vyrai be sąmonės, be gyvybės ženklų. Prie keleivio, šiam iš dešinės, matė gulinčią skardinę nuo alkoholinio kokteilio, o ant keleivio kūno, kaip pamena, buvo plastikinis butelis nuo alkoholinio kokteilio. Tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, kur ties pavarų dėže yra vieta daiktams sudėti, matė du senovinius stikliukus. Vienu momentu automobilio Audi vairuotojas atsigavo. Jo porininkas, atidaręs vairuotojo dureles, paklausė šio, ar šis vartojo alkoholį. Negirdėjo vairuotojo atsakymo, bet porininkas pasakė, jog Audi vairuotojas pamojavo galva, rodydamas, kad negėrė, ir iš karto vėl neteko sąmonės. Už kelių sekundžių vairuotojas vėl atsimerkė ir tuoj pat vėl prarado sąmonę. Tai pasikartojo kelis kartus, o po to Audi vairuotojas neteko sąmonės ir be sąmonės vėliau šis buvo medikų išvežtas į ligoninę. Kai atvažiavo medikai, jie nesugebėjo atidaryti Audi keleivio durelių, todėl teko sudaužyti durelių stiklą. Medikai patikrino keleivį ir pasakė, kad šis miręs, konstatavo šio mirtį. Patikrinę vairuotoją, medikai pasakė, kad pastarasis dar gyvas. Ir, kaip minėjo, šis buvo išvežtas į ligoninę. Dar kartą patikslina, kad Audi vairuotojas per visą laiką neištarė nei vieno žodžio, tik kartą pamojavo jo porininkui galva ir prarado sąmonę (b. l. 72)
Papildomai apklaustas liudytojas E. Z. parodė, jog, kai atvažiavo į įvykio vietą ir pamatė sužalotus automobilyje Audi žmones, jie šių nelietė iki pat greitosios medicinos pagalbos brigados atvykimo. Kiek pamena, automobilio vairuotojas automobilyje sėdėjo prisisegęs saugos diržu, o keleivis prisisegęs nebuvo. Keleivio megztukas ant krūtinės buvo atsegtas, krūtinė buvo apnuoginta. Keleivio durelės buvo užspaustos, atidaryti jų negalėjo. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, išdaužė keleivio durelių stiklą, kad medikas galėtų patikrinti keleivio pulsą (b. l. 73).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniojo eksperto, teismo medicinos gydytojo J. M. P. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad susipažinus su pateiktais R. Č. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, R. Č. nustatytas dešinio šlaunikaulio kūno lūžis su lūžgalių poslinkiu, kairės pusės 3, 4, 5, 6, 7, 8 šonkaulių lūžiai su kairio plaučio sumušimu ir nosies bei lūpų žaizdos. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti ir automobilio salono priekinės dalys, vairas, priekinis stiklas. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Be žaizdų veide, kitokių galvos, tame tarpe ir galvos smegenų, sužalojimo morfologinių, klinikinių ir radiologinių požymių nenustatyta (b. l. 103).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3337/2017(01) konstatuota, jog R. Č. kraujyje, paimtame 2017-04-06, 0.10 val., nustatyta mažiausia 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 101).
R. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokole su priedais nurodyta, jog parodymų patikrinimas vietoje atliekamas su automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. Parodymų patikrinimo vietoje pradžioje įtariamajam R. Č. buvo pasiūlyta sureguliuoti vairuotojo sėdynę taip, kaip ji buvo sureguliuota eismo įvykio dieną, jam vairuojant automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2. Įtariamajam R. Č. buvo pasiūlyta sėsti prie automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir parodyti, kaip jis laikė rankas (ranką) ant vairo, vairuodamas automobilį prieš eismo įvykį. Įtariamasis R. Č. parodė, kad vairuodamas automobilį laikė abi rankas ant vairo taip, kaip tai užfiksuota nuotraukoje Nr. 3. Įtariamajam R. Č. taip pat buvo pasiūlyta parodyti, kaip ir kurioje vairo vietoje griebė žuvęs S. K. už vairo. R. Č. parodė, kad S. K. už vairo griebė iš dešinės, apatinėje vairo dalyje, kaip tai užfiksuota nuotraukoje Nr. 4, tačiau, ar S. K. griebė viena ranka už vairo, ar abiem, neprisimena. Tuo metu jo rankos buvo padėtyje, užfiksuotoje nuotraukoje Nr. 5, t. y. abi rankos buvo ant vairo iš dešinės ir iš kairės, tik dešinė ranka viršuje, o kairė – žemiau. Įtariamojo taip pat buvo paprašyta parodyti, kaip pasikeitė jo rankų padėtis (pozicija) ant vairo, kai jis pajuto, kad jam kažkas trukdo pasukti vairą ir pamatė, kad tai daro S. K., laikydamas savo rankomis (arba ranka) už vairo ir sukdamas jį į kitą pusę. Įtariamasis R. Č. parodė, kad, pajutęs, jog S. K. suka vairą į kairę, jis pakeitė dešinės rankos poziciją ant vairo, t. y. dešinę ranką padėjo ant vairo iš kairės šalia kairės rankos, kaip tai užfiksuota nuotraukoje Nr. 6, ir suko vairą į dešinę. Automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) analogiškas automobiliui Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137–142).
Eksperimento atlikimo protokole su priedais nurodyta, jog eksperimento tikslas yra nustatyti, ar priekinio keleivio vietoje sėdėjęs žuvęs S. K. galėjo sutrukdyti įtariamajam R. Č. vairuoti automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugriebęs vairą ir pasukęs jį į priešingą, nei suko R. Č., pusę, taip sukeldamas eismo įvykį. Eksperimentas atliekamas su automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), ir yra analogiškas automobiliui Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eksperimento pradžioje vairuotojo sėdynė sureguliuojama taip, kaip nurodė įtariamasis R. Č., atliekant su juo parodymų patikrinimą vietoje. Priekinė keleivio sėdynė sureguliuota maždaug taip, kaip tai buvo užfiksuota nuotraukose, padarytose iškart po eismo įvykio. Nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2. Atliekant eksperimentą, vyresnioji tyrėja A. Z. sėdo vairuotojo vietoje ir padėjo rankas ant vairo taip, kaip parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė įtariamasis R. Č., imituodama vairavimą. Tai užfiksuota nuotraukoje Nr. 3, o būtent: abi rankos ant vairo iš abiejų pusių, dešinė ranka šiek tiek aukščiau. Į priekinio keleivio vietą sėdo tyrėjas V. T. Įtariamasis R. Č. buvo paprašytas parodyti su tyrėju V. T., kaip tiksliai keleivio vietoje, jiems važiuojant automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš eismo įvykį sėdėjo žuvęs S. K. R. Č. parodė, kad S. K. sėdėjo keleivio vietoje neprisisegęs, maždaug taip, kaip nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas tyrėjas V. T. R. Č. pažymėjo, kad S. K. visą laiką judėjo, kažką darė su grotuvu, kažką ėmė. Vyresniajai tyrėjai A. Z. imituojant R. Č. vairavimą, tyrėjas V. T. griebė ranka (kairiąja) už vairo taip, kaip parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė įtariamasis R. Č., t. y. griebė vairą iš dešinės apatinėje dalyje taip, kad rankos krumpliai buvo iš viršaus. Tai pavaizduota nuotraukoje Nr. 5. A. Z. sukant vairą į dešinę (automobilio variklis buvo užvestas ir vairo judėjimas buvo laisvas), V. T. bandė sukti vairą į kairę. Jautėsi jo poveikis daromas vairui, tačiau tuo atveju, kai vyresniosios tyrėjos rankos buvo iš abiejų vairo pusių, ji galėjo valdyti vairą bei dešinės rankos alkūne spaudė ir galėjo nustumti V. T. ranką, atsiradusią po jos alkūne. Nuotrauka Nr. 6. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu R. Č. nurodė, kad, pajutęs, jog S. K. griebė už vairo ir suka jį į kairę, jis pakeitė savo dešinės rankos padėtį, t. y. patraukė dešinę ranką nuo vairo dešinėje pusėje ir perdėjo ją ant vairo šalia kairės rankos. Imituodama R. Č. veiksmus, vyresnioji tyrėja A. Z. pakartojo įtariamojo veiksmus ir, V. T. griebus už vairo ir sukant jį į kairę, patraukė dešinę ranką nuo vairo ir perdėjo ją šalia kairės rankos. Užfiksuota nuotraukoje Nr. 7. Patraukus dešinę ranką, tapo sunkiau valdyti vairą ir sukti jį į dešinę. Padėjus dešinę ranką šalia kairės, vairo valdymas buvo apsunkintas, vairas sunkiai sukosi į dešinę, reikėjo daugiau jėgų negu atveju, kai abi rankos buvo iš skirtingų vairo pusių. Abiem rankom V. T. griebti už vairo negalėjo, nes tam jam reikėtų pakeisti pilnai kūno padėtį į kairę ir užgriūti ant A. Z. dešinės rankos (b. l. 143–147).
Lavono apžiūros protokolas, kuriuo (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas S. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas, kuris aptiktas sėdintis po eismo įvykio automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio sėdynėje. Jo veidas kruvinas, krūtinė apnuoginta, kelnės šlapios (b. l. 46–47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 402/2017(01) konstatuota, jog S. K. lavone nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis galvoje, kraujosruva veido minkštuosiuose audiniuose, pirmo kaklinio slankstelio panirimu su pailgųjų nugaros smegenų pažeidimu, dešiniųjų II-VIII šonkaulių lūžiais, kairiųjų III, IV, VI – X šonkaulių lūžiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.5. p., sunkiu sveikatos sutrikdymu. S. K. mirė nuo kūno sumušimo. S. K. nustatyta bendrinė aterosklerozė ir kasos fibrozė. Susirgimai įtakos nukentėjusiojo mirčiai neturėjo. S. K. lavone nustatytas kūno sumušimas, padarytas eismo įvykio metu, sukėlė nukentėjusiojo mirtį. S. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,10 promilių etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį neblaivumo laipsnį (b. l. 49–56).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytojos, gydytojos-radiologės J. M.-Č. specialisto paaiškinimų protokole į klausimą „Ar specialisto išvadoje Nr. M 402/2017(01) yra požymių, kad S. K. važiuodamas automobilyje buvo prisisegęs saugos diržu?“, atsakė: „Specialisto išvadoje Nr. M 402/2017(01) nėra nurodyta išorinių krūtinės ląstos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu, segint saugos diržą“ (b. l. 58).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0758 rodmenyse nurodyta, jog 2017-04-06, 01.31 val., A. K. buvo blaivus (b. l. 67).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 12,40 m, bordiūrų aukštis yra 0,25 m, matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus, yra 50 m, įjungus tolimųjų šviesų žibintus – 150 m. Autobusas Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) galine dalimi 2 m iki (duomenys neskelbtini) kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Priekinis dešinys ratas yra 1,80 m, galinis dešinys ratas – 4,10 m nutolęs nuo dešinio kelkraščio. Automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), 10,40 m iki (duomenys neskelbtini). Priekinis dešinys ratas yra 2,85 m, galinis dešinys ratas – 2,70 m nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilyje Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio sėdynėje, aptiktas S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), lavonas (b. l. 14-19).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sulankstytas variklio dangtis, sulaužyti abu galinio vaizdo veidrodėliai, sulankstytos kairės ir dešinės pusės priekinės durys, sudužęs priekinis stiklas, sulankstyti abu priekiniai sparnai, sulaužytas priekinis bamperis, išdužę visi priekiniai žibintai, sulaužytos radiatoriaus grotelės, išdužę kairės ir dešinės pusės priekinių durų stiklai, sulankstytas priekinis valstybinio numerio ženklas (b. l. 27-29).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklauso S. K. (b. l. 41)
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio Audi 80 (1987 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 400 Eur (b. l. 40, 42)
2017-04-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad S. K. automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko už 100 Eur (b. l. 37)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas autobusas Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sugadintas užpakalinis bamperis, sudužęs užpakalinis dešinės pusės žibintas, sudužęs užpakalinis kairės pusės žibintas, sulankstytas variklio dangtis, išlūžę dešinės pusės radiatoriaus grotelės, sulankstytas užpakalinis valstybinio numerio ženklas (b. l. 20-22).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-227 (18) (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog:
1. Prieš atsitrenkimą į autobuso Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, antra eismo juosta smailiu kampu link važiuojamosios dalies dešiniojo karšto.
2. Prieš eismo įvykį automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo, tikėtina, 85 km/val. greičiu, o į autobuso Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį automobilis Audi 80 trenkėsi, tikėtina, 81 km/val. greičiu.
3. Iki automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo, autobusas Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo tiesia arba labai tam artima trajektorija.
4. Automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo metu autobusas Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo, tikėtina, 16 km/val. greičiu.
5. Automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į autobuso Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį atsitrenkė (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje prieš sankirtą su (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalimi (žr. 6 pav.).
6. Automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas leistinu maksimaliu minėtame kelio ruože 50 km/val. greičiu, važiuodamas nustatytu apie 85 km/val. greičiu ir paties vairuotojo nurodytu 70 km/val. greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.
7. Automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, važiuojant ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje nebūtų buvę reikalinga atlikti manevro, o sugriebus „už vairo iš dešinės sėdėjusiam keleiviui S. K.“, lėtinat greitį važiuojamosios dalies dešinėje pusėje šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs.
Nustatyti, ar automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas jo nurodytu 70 km/val. greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į autobuso galinę dalį atveju, jeigu „už vairo griebė iš dešinės sėdėjęs keleivis S. K.“, negalima, kadangi negalima nustatyti, kokiu atstumu automobiliui Audi 80 esant nuo autobuso, keleivis pradėjo trukdyti vairuoti automobilį.
Savalaikio saugaus automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), manevro į važiuojamosios dalies pirmą eismo juostą, prie nustatyto apie 85 km/val. važiavimo greičio, pradžios momentu, keleiviui sutrukdžius atlikti manevrą, automobilio vairuotojui, važiuojant ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, tuoj pat efektyviai pradėjus stabdyti automobilį, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, kadangi automobilio sustabdymo atstumas buvo mažesnis, negu atstumas, kuriame vairuotojas privalėjo pradėti persirikiavimo manevrą.
8. Automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas privalėjo važiuoti greičiu, neviršijančiu leistino maksimalaus gyvenvietėje 50 km/val., o atsiradus kliūčiai – autobusui Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sankryžoje su (duomenys neskelbtini) ketino pasukti į kairę, privalėjo lėtinti greitį, arba apvažiuoti kliūtį pirma eismo juosta, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
9. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, antra eismo juosta smailiu kampu iš kairės į dešinę, priekine dalimi per visą plotį apie 81 km/val. greičiu atsitrenkė į apie 16 km/val. greičiu važiavusio autobuso Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po automobilio Audi 80 atsitrenkimo, autobuso vairuotojas įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustabdė autobusą padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.
10. Automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – važiuodamas viršydamas maksimalų leistiną 50 km/val. greitį, atsitrenkė į sankryžoje į kairę sukusį autobusą Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kada vairuotojui važiuojant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, antra eismo juosta ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, nei lėtinant greičio, nei persirikiuojant, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 152-164).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281 str. 5 d. numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
BK 281 str. 6 d. numatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 5 d. numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų.
BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
KET 14 p. nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
KET 127 p. nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
KET 129 p. nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
Nustatyta, kad R. Č. 2017-04-05, apie 23.27 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio) ir vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė (duomenys neskelbtini) sankryžoje į ta pačia kryptimi judėjusio autobuso Mercedes Benz 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą. Eimo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų žuvo automobilio Audi 80 priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs S. K. (gim. (duomenys neskelbtini).
Nors tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Č. savo kaltės nepripažino, teigė, kad vairuodamas automobilį greičio neviršijo, eismo įvykis kilo ne dėl jo padarytų KET pažeidimo, o dėl to, kad žuvusysis S. K. staiga, t. y. iki autobuso likus apie 7 metrams, griebė už jo vairuojamojo automobilio vairo, jį pasuko, tada iš pirmos judėjimo eismo juostos buvo įvažiuota į antrąją eismo juostą ir atsitrenkta į priekyje važiavusį autobusą, tokie jo paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams – Išvadai, eksperto V. Š. teismo posėdžio metu teiktiems paaiškinimam, todėl vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Išvadoje konstatuota, kad prieš atsitrenkimą į autobuso Mercedes Benz 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, antra eismo juosta smailiu kampu link važiuojamosios dalies dešiniojo karšto (1 p.); iki automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimo, autobusas Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo tiesia arba labai tam artima trajektorija (3 p.); prieš eismo įvykį automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo, tikėtina, 85 km/val. greičiu, o į autobuso Mercedes Benz 405, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį automobilis Audi 80 trenkėsi, tikėtina, 81 km/val. greičiu (2 p.).
Teisminio nagrinėjimo metu paaiškinimus dėl Išvados teikęs ekspertas V. Š., detaliai pagrindė pačiais išvadas, patvirtino, kad pagal automobilio Audi 80 apgadinimo pobūdį, atsižvelgus, kad kiek smarkiau apgadinta šio automobilio priekinės dalies kairioji pusė, iki susidūrimo su autobusu, lengvasis automobilis turėjo judėti trajektorija, kuri sudarė nedidelį smailų kampą su važiuojamosios dalies kraštu. Taip pat patvirtino, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodo R. Č., t. y. važiuojant jam automobiliu Audi 80 pirmąją eismo juosta, o vėliau likus nedideliam apie 7 metrų atstumui staigiai pasukant vairą į kairę ir atsitrenkiant į autobusą, eismo įvykis negalėjo įvykti, tiek dėl mažo atstumo tarp transporto priemonių, tiek dėl automobilio Audi 80 greičio bei šio automobilio apgadinimų dislokacijos.
Teismo vertinimu, Išvadose konstatuotos aplinkybės bei eksperto V. Š., teisminio nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, paneigia kaltinamojo R. Č. nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes, t. y., kad jam vairavimo metu žuvusysis S. K. griebė už vairo ir tik dėl to buvo atsitrenkta į priekyje važiavusį autobusą.
Teismas įvertinęs aptartus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko R. Č. vairuojant automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuojant (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, antra eismo juosta, viršijant leistiną 50 km/h greitį, būnant nepakankamai rūpestingam bei atidžiam, nesekant situacijos kelyje, nepastebėjus ta pačia eismo juosta važiavusio autobuso Mercedes Benz 405, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to atsitrenkus į galinę autobuso dalį.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu R. Č. butų laikęsis KET 127 ir 129 p. reikalavimų, t. y. važiavęs leistinu 50 km/h greičiu bei sekęs situaciją kelyje, būtų laiku pastebėjęs ta pačia kryptimi važiuojantį autobusą ir taip išvengęs susidūrimo. Todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, jog eismo įvykis, kurio metu žuvo S. K., įvyko dėl R. Č. kaltės, jam pažeidus KET 127 ir 129 p. nustatytus reikalavimus.
Nors eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vieta buvo gerai apšviesta, priekyje važiavęs autobusas gerai matomas. Tuo tarpu R. Č. vairavo automobilį neįgijęs vairuotojo teisių, taigi ir neturėdamas vairavimo įgūdžių, be to būdamas girtas (1,79 prom. alkoholio, vidutinis girtumo laipsnis), t. y. pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus. Akivaizdu, kad R. Č. turėjo numatyti, kad taip vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, be to viršijant leistiną greitį, t. y. važiuojant labai nesaugiai, gali kilti skaudžios pasekmės, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Taigi nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 6 d., padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo.
BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – vairavimas transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatoma didesnė negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija – nepatenka į BK 281 str. 6 d. nusikaltimo sudėtį, nes pastarasis nusikaltimas gali būti padaromas ir esant lengvesniam, t. y. iki 1,5 promilės girtumui. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam nustatyta 1,79 prom. alkoholio koncentracija kraujyje. Todėl R. Č. veikos kvalifikuotinos kaip BK 281 str. 6 ir 7 d. numatytų nusikaltimų idealioji sutaptis.
Teismas sprendžia, kad R. Č. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 str. 6 ir 7 d., yra įrodyta.
Skirdamas kaltinamajam R. Č. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas padarytas tyčia; BK 281 str. 6 d. numatytas nusikaltimas – dėl nusikalstamo pasitikėjimo), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. Č. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Byloje esančiais įrodymais kitų R. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant R. Č. bausmės paskyrimo klausimą, vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: teisiamas 12 kartą (b. l. 109–114), baustas administracine tvarka (b. l. 115–122), dirba, turi mažametį vaiką, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2016-08-01 iki 2016-08-03 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklės (priklausomybės sindromas), tyčinio savęs žalojimo peiliu (b. l. 126).
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. Č.: už BK 281 str. 6 d. padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas yra lygus įstatyme nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 281 str. 7 d. padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas yra lygus įstatyme nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
BK 281 str. 6 ir 7 d. numatyti nusikaltimai padaryti esant idealiai sutapčiai, todėl jam paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, paskiriant galutinę 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės.
Atsižvelgus į tai, kad R. Č. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą dėl kurio ir žuvo žmogus, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas – uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams (BK 68 str.).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d. nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
VĮ „Regitra“ duomenimis R. Č. veikos padarymo metu vairuotas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė žuvusiajam S. K. (b. l. 37, 41). VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis transporto priemonės Audi 80 vidutinė kaina Lietuvoje yra 400 Eur (b. l. 40). Minėtas automobilis buvo pagamintas ir naudojamas apie 30 metų, 2017-04-04 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad S. K. jį įsigijo už 100 Eur (b. l. 37).
Vertinant, ar nagrinėjamu atveju R. Č. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto, t. y. automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas yra proporcingas (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. Č. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,79 prom.), taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 5 d. nuostatos ir iš R. Č. valstybės naudai išieškotina automobilio Audi 80 vertę po eismo įvykio atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra ginčo dėl automobilio įsigijimo kainos, darytina išvada, kad jo vertė lygi pirkimo-pardavimo kainai, todėl iš R. Č. valstybės naudai išieškotini 100 Eur.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusysis S. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, t. y. 10 000 Eur.
Nagrinėjant pareikštų ieškinių pagrįstumą, taikytinos ir aiškintinos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios teisės į žalos atlyginimą sąlygas.
Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Civilinio kodekso 6.284 str. 1 d., nustatančios atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).
Teisminėje praktikoje, aiškinant Civilinio kodekso 6.284 str. 1 d. nuostatas dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs, taip pat ir mirusiojo broliai, seserys, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai. Atsižvelgus į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaiko ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, faktinėms aplinkybėms, jog vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas (kasacinė 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą; įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (2005-04-18 kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
S. K. pagrįsdamas dėl sūnaus S. K. mirties patirtą neturtinę žalą nurodė, kad su sūnumi visąlaik iki mirties palaikė labai šiltus artimus santykius, nuolatos bendravo, neturėjo Lietuvoje gyvenančių šeimos narių, todėl sūnus buvo jo vienintelė moralinė pagalba. Praradęs sūnų neteko žmogaus, su kuriuo galėtų bendrauti beveik kiekvieną dieną, tartis dėl visokių reikalų, todėl mano, kad jo gyvenimas prarado prasmę. Tokia slegianti ir nesuprantama situacija labai neigiamai veikia jo psichinę būseną. Nurodo, kad savo patirtą turtinę žalą įvertino 2 596,10 Eur, o neturinę žalą įvertino 15 000 Eur suma, tačiau draudimo bendrovė „BTA Baltic insurance Company“ jam atlygino turtinę žalą pilnai ir 5 000 Eur neturtinės žalos. Remdamasis tuo, S. K. iš kaltinamojo prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos.
Iš S. K. nurodytų aplinkybių, kurios nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais, matyti, kad tarp jo ir žuvusio S. K. buvo labai glaudūs, stiprūs, artimi santykiai. Nukentėjusysis rūpinosi savo sūnumi – žuvusiuoju S. K. Teismui nekyla abejonių, kad dėl sūnaus mirties S. K. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocines kančias ir išgyvenimus, kurie laikytini neturtine žala. Taip atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis R. Č. sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.
Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo S. K. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini pilnai ir jam iš R. Č. priteitina 10 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija, įvertinus ir jau draudimo bendrovės 5 000 Eur išmoką, atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam šia veika sukeltų padarinių.
Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-09-19 pažyma, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajam S. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 136,50 Eur.
Atsižvelgus į tai, iš kaltinamojo R. Č. valstybės naudai priteistina 136,50 Eur nukentėjusiojo S. K. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:
1) Baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
2) Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. Č. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, ir paskiriant galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo R. Č. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 7 p., 68 str. ir 72 str., paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemones:
1) 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones;
2) išieškoti iš jo automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 100 (vieną šimtą) Eur.
Priteisti iš R. Č. nukentėjusiojo S. K. (S. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. Č. valstybės naudai 136,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 50 ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.