- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-54-557-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00124-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- V. V., A. S., ir V, V. Č.
- Nukentėjusysis
- J. S.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-557/2014
Teisėja G. Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00124-2013-8
2014 m. sausio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Violetos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. V. nuteista pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jos sulaikymo dienos,
A. S. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-02-06.
Nuosprendžiu nuteistas ir V. Č., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Nuosprendžiu priteista iš nuteistųjų V. V., V. Č. ir A. S. nukentėjusiajam J. S. 250 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. ir A. S. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su V. Č., 2013 m. vasario 3 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš J. S., t. y. A. S. laikant rankoje peilį, kita apkabinus per pečius, taip atimant galimybę priešintis, iš galinės kelnių kišenės plėšimo būdu pagrobė 50 litų, iš piniginės pagrobė 100 litų, AB „Swedbank“ išduotą elektroninę mokėjimo kortelę, odines pirštines 30 litų vertės, bei reikalaudami atiduoti pinigus, esančius banko sąskaitoje, liepė pasakyti banko kortelės PIN kodą, o po to, apie 14.30 val. A. S., įpjovęs peiliu į ranką bei sudavęs smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pridėjęs peilį J. S. prie kaklo, pareikalavo pasakyti teisingą banko kortelės PIN kodą, taip plėšimo būdu nukentėjusiajam J. S. padarė bendrą 180 litų turtinę žalą.
Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 3 d. apie 14.30 val. Tauragės m., veikdami kartu, elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota AB „Swedbank“, įgyta 2013 m. vasario 3 d. apie 14 val. plėšimo būdu iš J. S., žinodami PIN kodą, inicijavo ir atliko finansinę operaciją, o būtent, bankomate, esančiame Dariaus ir Girėno g. 34a, išgrynino 800 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydami nukentėjusiajam J. S. 800 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. V. prašo pakeisti nuosprendį ir vietoje 3 metų laisvės atėmimo bausmės skirti laisvės apribojimo bausmę. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jai paskirta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ji prisipažino ir dabar pripažįsta padariusi nusikaltimus, dėl ko nuoširdžiai gailėjosi teismo metu ir dabar gailisi. Ji grąžino nukentėjusiam J. S. 700 Lt žalos, jo atsiprašė, pastarasis jai jokių pretenzijų nereiškia. Be to, ji yra apkaltinta, jog ištraukė nukentėjusiajam 50 litų iš galinės kišenės, 100 litų iš piniginės bei AB „Swedbank“ išduotą elektroninę banko kortelę, odines pirštines. Ji šito nusikaltimo nepadarė, tai įvykdė A. S., jai šiems veiksmams nepritariant. Be to, A. S. buvo neblaivus, rankoje turėjo peilį, buvo agresyviai nusiteikęs, mušė nukentėjusįjį, todėl jai nepaklusus jo nurodymui užsirašyti nukentėjusio J. S. kortelės PIN kodą, buvo grėsmė patirti smurtą iš A. S.. Bijodama A. S. veiksmų, buvo priversta atlikti šiuos veiksmus, t. y. išgryninti pinigus bankomate, dėl ko labai vėliau gailėjosi ir padengė didžiąją dalį padarytos žalos. Ji viena augina mažametį vaiką, todėl jai paskyrus laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, vaikas liks be priežiūros, kadangi jo tėvas, su kuriuo ji nepalaiko jokio ryšio, nesirūpina savo vaiku, neteikia jokio materialinio išlaikymo, neturi jokių pajamų bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Be viso šito, jos mama M. S. serga onkologine liga, ir ji viena ją prižiūri. Nusikaltimą ji padarė pirmą kartą, anksčiau teista nebuvo, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prisipažino netgi už nusikalstamas veikas, kurių ji neįvykdė, t. y., kad ištraukė nukentėjusiajam 50 litų iš galinės kišenės, 100 litų iš piniginės bei AB „Swedbank“ išduotą elektroninę banko kortelę, nors tos veikos ji nepadarė, viena atlygino didžiąją dalį nuostolių nukentėjusiajam, atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiuoju. Pagal formuojamą teismų praktiką teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės bylos Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009). Vadovaudamasis teisine sąmone teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirta bausmė būtų teisinga, ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Parinkdamas bausmės dydį, teismas turi įvertinti kaltininko asmenybę ir kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, taip pat turi atsižvelgti į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, proporcija. Jos nuomone, byloje esantys duomenys liudija, kad jai teismas galėtų ir turėtų skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, kurio sąlygos yra per griežtos. Nuo pažeidimų padarymo dienos iki teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip pusė metų. Per tą laiką ji labai pergyveno dėl savo poelgio, po nusikalstamos veikos įvykdymo padarė reikiamas išvadas. Jos prašoma bausmės rūšis labiau atitiktų teisingumo principą, be to, tam yra visi pagrindai, mano, kad laisvės apribojimas turės pakankamą auklėjamąjį poveikį, jį paskyrus bus visiškai pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl paskyrus jai alternatyvią bausmę, tokią kaip laisvės apribojimas, būtų įgyvendintas ir ekonomiškumo principas, kadangi Lietuva yra viena iš šalių, turinti daugiausiai kalinių 100 tūkstančių gyventojų ES šalyse, Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 330 kalinių, o tai yra pats didžiausias rodiklis ES. O vieno kalinio išlaikymas per metus kainuoja 20 tūkstančių litų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo jį dėl kaltinimų pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. išteisinti. Nurodo, jog su teismo nuosprendžiu kategoriškai nesutinka. 2013-02-06 Tauragės miesto kriminalistai nuvežė jį į Šilalės policijos komisariato areštinę, kur kratos metu iš jo išėmė telefoną „Nokia 7200“ arba „Nokia 7020“, užregistravo, bet šaknelės nedavė. Pasakė, jog kai veš jį į Tauragę, telefoną grąžins, tačiau nieko negrąžino. Atliekant ikiteisminį tyrimą tyrėja tyčia jo telefono išklotinės nepadarė, nes telefono išklotinė paneigtų visus liudytojų parodymus prieš jį. Tyrėja norėjo greičiau užbaigti baudžiamąją bylą, ji jam pasakė, kad teismo metu visos išklotinės bus įsegtos į jo bylą, tačiau jų nebuvo. Teismas neteisingai pritaikė jam šiuos straipsnius - BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., kadangi jis jokia kortele ir banko sąskaitomis nesinaudojo, jokių pinigų neėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios V. V. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Dėl nuteistosios V. V. apeliacinio skundo argumentų
Skundžiamu nuosprendžiu V. V. nuteista už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. Už kiekvieną iš jų nuteistajai V. V. skirta laisvės atėmimo bausmė, kurias subendrinus skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Nuteistoji V. V. prašo, atsižvelgus į tai, kad nusikalto pirmą kartą, anksčiau teista nebuvo, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, padarė reikiamas išvadas, nukentėjusiajam atlygino didžiąją dalį padarytos žalos, jo atsiprašė, su juo susitaikė ir jis jai jokių pretenzijų neturi, viena augina ir išlaiko mažametį vaiką bei viena pati prižiūti onkologine liga sergančią mamą, vadovaujantis teisingumo ir ekonomiškumo principu, skirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktus motyvus individualizuojant nuteistajai V. V. bausmę bei vertindamas baudžiamojoje byloje esančius duomenis, svarbius bausmės individualizavimui, o taip pat apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajai V. V. skundžiamu nuosprendžiu skyrė per griežtas bausmes, kurios yra aiškiai neproporcingos ir neadekvačios jos padarytoms veikoms, jos asmenybei bei prieštarauja teisingumo principui.
Nuteistoji V. V. pripažinta kalta už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymą. BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų. Tuo tarpu už BK 214 str. 1 d. bei BK 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas galimos alternatyvios bausmės - bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų, o už BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Apylinkės teismas nuteistajai V. V. už kiekvieną nusikaltimą skyrė pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, nors teismo nustatytos aplinkybės (V. V. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neteista) nesuponuoja išvados, kad bausmės tikslai nuteistosios atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jai pačią griežčiausią bausmę.
BK 55 str. nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi nors BK 55 str. ir nedraudžia asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti. Šiuo atveju pripažįstama, jog apylinkės teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nuteistajai V. V., kuri buvo teisiama pirmą kartą, už BK 182 str. 1 d. numatytą nesunkų nusikaltimą bei už BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus apysunkius nusikaltimus skirtos pačios griežčiausios bausmės - laisvės atėmimas, kai šių straipsnių sankcijose numatytos ir alternatyvios švelnesnės bausmės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistoji V. V. nusikalstamas veikas padarė būdama neteista (t. 1, b. l. 113-114). Dėl padarytų nusikalstamų veikų ji savo kaltę pripažino nuo pat pradžios tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 96-97, 103-104), tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 84-85), dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, kas apylinkės teismo buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nustatyta, kad nuteistoji V. V. nukentėjusiajam J. S. atlygino didžiąją dalį nusikaltimais padarytos turtinės žalos (iš 950 Lt V. V. nukentėjusiajam grąžino 700 Lt, t. 1, b. l. 20). Nors šios aplinkybės negalima pripažinti dar viena nuteistosios V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą, t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę, o pagal teismų praktiką dalinį žalos atlyginimą, remiantis BK 59 str. 2 d., galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tokiais atvejais, kai atlygintos žalos dydis pakankamai didelis (šiuo atveju atlygintos žalos dydis, palyginus jį su nukentėjusiajam J. S. priteista visa suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti 10 250 Lt, yra sąlyginai nedidelis), tačiau toks nuteistosios V. V. elgesys rodo, kad jos gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų nėra deklaratyvus, ir kad ji dėl savo elgesio gailisi nuoširdžiai, savo elgesiu stengiasi pašalinti ar bent sušvelninti savo neteisėtos veikos žalingus padarinius nukentėjusiajam. Toks nuteistosios V. V. elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin reikšmingas parenkant jai bausmės rūšį ir dydį. Todėl, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistajai V. V., teisiamai pirmą kartą, už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., bei apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymą šiuo atveju teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus būtų visose šių straipsnių sankcijose numatyta viena švelniausių bausmių – bauda, kurios dydis mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p., 3 p. numatytas šios bausmės vidurkis.
Tuo tarpu sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Tačiau BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, jeigu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir 62 str. Kartu pažymėtina, jog spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 str. 1 d. ar 2 d. numatytų sąlygų pritaikyti kaltininkui BK 62 str. 3 d. nuostatas.
BK 62 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena 1-6 punktuose numatyta sąlyga. Kartu pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328/2013 aiškindamas BK 62 str. 2 d. nuostatų taikymą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ne visada suprantamas vienodai. Kartais jis siejamas su visu BK 62 str. 2 d. tekstu, o kartais su šioje straipsnio dalyje paminėtais žodžiais „yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių“. Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių atskirai nurodyta BK 62 str. 2 d. – bent iš dalies atlyginimas ar pašalinimas turtinės žalos. Tuo tarpu kitas BK 62 str. 2 d. vartojamas terminas „yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ paprastai vartojamas daugiskaitoje net ir tais atvejais, kai įstatymas reikalauja bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Antai BK 54 str. 2 d. 7 p. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į „atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes“ nepriklausomai nuo to, ar nustatyta viena ar kelios tokios aplinkybės. Tuo tarpu BK 39 str. 1 d. 2 p. nustatant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas tiesiai įvardijama, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. O BK 62 str. 2 d. tokių žodžių nėra. Taigi teismų praktikoje keliamas reikalavimas nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes siejamas su visu BK 62 str. 2 d. tekstu (be 1-6 punktų), o ne vien su jame vartojamu terminu „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“.
Nuteistoji V. V. prašymą skirti jai švelnesnę bausmę motyvuoja tuo, jog viena augina mažametį sūnų P. R., gim. (duomenys neskelbtini), su vaiko tėvo jokių ryšių nepalaiko, jis materialiai vaiko neišlaiko, vaiką neva augina ir išlaiko viena pati. Taip pat nurodo, kad jos mama serga onkologine liga ir ji yra vienintelis asmuo, kuris ją prižiūri. Sutikti su šiais nuteistosios V. V. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2013-12-18 Tauragės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2058-850/2013 buvo priimtas sprendimas, kuriuo V. V. sūnaus P. R. gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu V. R., o iš V. V. nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymas. Iš sprendimo aprašomosios dalies taip pat matyti, jog nuteistoji V. V. teismui davė paaiškinimus, kad jos vaiką prižiūri jos mama, kuriai 64 metai ir kuri serga onkologine liga. Pati neturi sąlygų prižiūrėti vaiko, pas savo mamą gyventi negali, nes, kai išgeria, mama nenori jos matyti. Nors minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, abejoti jame pateikiamais nuteistosios V. V. paaiškinimais nėra pamatuoto pagrindo. Kaip matyti iš šio sprendimo, nuteistoji V. V. nesirūpina ne tik savo mažamečiu sūnumi, bet ir savo sunkiai sergančia mama, pastaroji rūpinosi ir savimi, ir anūku, su jais nuteistoji kartu negyvena, todėl pripažinti, kad be nuteistosios V. V. niekas kitas negalės jų prižiūrėti bei tinkamai jais pasirūpinti, ir taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p., 2 p. nuostatas nėra pagrindo.
Kita vertus, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju egzistuota BK 62 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos - yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, ir kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Pirma, nustatyta nuteistosios V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Antra, ji atlygino didžiąją dalį nukentėjusiajam J. S. padarytos turtinės žalos. Trečia, pripažintina, jog vykdant BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką – plėšimą, nuteistosios V. V. kaip bendrininkės vaidmuo buvo antraeilis. Teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 84-85) ji prisipažino iš nukentėjusiojo kišenės ištraukusi 50 Lt. Nors nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 86-87) nurodė nežinantis, kas ir kaip tuos pinigus ištraukė, tačiau parodė, kad šalia buvo ir A. S., ir V. V.. Nuteistasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 85-86) patvirtino matęs, kaip V. V. paėmė iš nukentėjusiojo 50 Lt, o nuteistasis A. S. nurodė (t. 2, b. l. 86), jog jo sesuo jam sakiusi, kad nukentėjusiajam iš kišenės 50 Lt ištraukė V. V.. Remiantis šiais proceso dalyvių parodymais pripažintina, kad 50 Lt iš nukentėjusiojo J. S. kelnių kišenės ištraukė būtent nuteistoji V. V.. Tuo tarpu, remiantis nuteistųjų V. V. ir V. Č. parodymais (t. 2, b. l. 84-86) bei nukentėjusiojo J. S. parodymais (t. 2, b. l. 86-87) nustatyta, kad brutualius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu vykdant plėšimą atliko nuteistasis A. S., jis šiuo atveju betarpiškai panaudojo peilį, sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, taip pat ištraukė nukentėjusiojo piniginę su pinigais ir elektronine mokėjmo kortele. Tai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistosios V. V. vaidmuo vykdant plėšimą buvo antraeilis, pagrindinius šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius atliko nuteistasis A. S., sudarydamas galimybę nusikalsti ir V. V..
Nustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 62 str. 2 d. 3 p. numatyta aplinkybė - kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, esant nuteistosios V. V. atsakomybę lengvinačiai aplinkybei – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog ji savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiajam J. S. padarytą turtinę žalą, laikytina, jog yra visos sąlygos ir pagrindas nuteistosios V. V. atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir jai už BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje, ir kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas suteikia nuteistajai V. V. galimybę įrodyti, kad ji dėl savo elgesio padarė teisingas išvadas, kad gali pakeisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią ir daugiau nenusikalsti, o taip pat suteikiama galimybė nuteistajai V. V. pradėti rūpintis savo sergančia mama ir mažamečiu sūnumi.
Kadangi BK 180 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika pavojingesnė, negu kitos V. V. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias šiuo nuosprendžiu jai nuspręsta skirti bausmes - baudas, nuteistajai V. V. pagal BK 180 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 3 p., skirtina griežtesnė laisvės apribojimo bausmė. O kadangi BK 180 str. 2 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika tyčinė ir savanaudiška, laisvės apribojimas skiriamas artimas sankcijos vidurkiui, nustatant griežtus įpareigojimus, įgalinsiančius veiksingai kontroliuoti nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu.
Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentų
Nuteistasis A. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. Kaip matyti iš jo apeliacinio skundo turinio, jis savo kaltės, padarius BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, neginčija, tačiau kategoriškai nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. Nurodo, jog jis jokia nukentėjusiojo kortele ir banko sąskaitomis nesinaudojo, jokių pinigų neėmė, tai galėtų patvirtinti jo telefono, kurį ikiteisminio tyrimo metu iš jo paėmė pareigūnai, išklotinės, todėl dėl šių nusikalstamų veikų prašo jį išteisinti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistasis A. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., už jas jis nuteistas teisėtai ir pagrįstai.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 214 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pagal BK 215 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tuo tarpu pagal BK 182 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą.
Nors nuteistasis A. S. neigia padaręs šiuos nusikaltimus, tačiau tai, kad jis dalyvavo BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padaryme, įrodyta nukentėjusiojo J. S., nuteistųjų V. V. bei V. Č., liudytojos G. P. parodymais.
Nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 86-87) parodė, kad priėjęs prie jo A. S. apsikabino per pečius, savo veidą prikišo prie jo ausies ir pasakė: „seneli, jeigu nori mergų ar panų, tai turi ir pinigų“. Pasakė: „pasidalinkim“. Dėl profilaktikos įdūrė į delną. Įdūrė nežymiai. A. S. ištraukė piniginę. Piniginėje buvo 100 litų ir banko kortelė. Banko kodus iš pradžių jis pasakė neteisingus. Gavo į akį nuo A. S., kad sumelavo banko kodus. Kai ištraukė piniginę, tada V. Č. su V. V. kažkur išėjo. Išėję skambino A. S., o galimai G. P.. Teisingą banko kodą jis pasakė A. S.. Kam ir kaip telefonu jis perdavė, jis nežino. Kai pasakė gerą kodą, nuo jo atstojo ir jį išleido.
Nuteistoji V. V. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 84-85) parodė, kad nukentėjusysis jai siūlė užsiimti seksu, apie tai ji prasitarė A. S.. Jis pasakė: „jeigu sekso paslaugas siūlo, vadinasi, turi pinigų“. J. S. pats pasakė, kad turi banko kortelę, buvo triukšmas, geruoju neatidavė kortelės. A. S. reikalavo atiduoti piniginę ir nukentėjusysis piniginę atidavė. A. S. padavė jai banko kortelę. Ji su V. Č. nuėjo į bankomatą, norėjo išimti pinigus, bet neatitiko užrašyti PIN kodai. Ji skambino A. S., galimai G. P., kad neatitinka PIN kodai. Tada A. S. pasakė gerą PIN kodą. Iš banko kortelės ji išėmė 800 litų. Iš tų 800 litų jie apsipirko parduotuvėje.
Nuteistasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 85-86) parodė, jog momento, kai buvo ištraukta nukentėjusiojo piniginė, jis nematė, tačiau matė, kaip A. S. padavė V. V. piniginę. V. V. pasiėmė kortelę, pasakė: „gimtadienis, einame apsipirkti“. A. S. ranka apkabino nukentėjusįjį ir pasakė: „sakyk teisingą kodą, jeigu tau reikia mergų“. Tada nukentėjusysis pasakė PIN kodą. Jam su V. V. nuėjus prie parduotuvės, ji pasakė, jog reikia nusiimti pinigų. Ji buvo užsirašiusi du PIN kodus, tačiau tie užrašyti PIN kodai buvo neteisingi. Po to, ji skambino tikriausiai A. S., nes G. P. neturi telefono. Po to, pasakė gerą PIN kodą ir tada ji nusiėmė pinigus. Ji nusiėmusi pinigus jam davė 200 litų. Tada jie nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir grįžo namo.
Teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 119) perskaičius liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 79-80, 84-85, 91-92), ji juos patvirtino kaip teisingus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 79-80), kai po įvykio buvo praėjusios vos 4 dienos, G. P. nurodė mačiusi, kaip A. S., laikydamas rankoje peilį, priėjo prie nukentėjusiojo ir reikalavo, kad šis duotų pinigų. Ji matė, kaip A. S. iš jo kišenės ištraukė piniginę, o iš tos piniginės išėmė banko kortelę ir padavė ją V. V.. Tuo tarpu apklausiama praėjus dar porai mėnesių (t. 1, b. l. 84-85, 91-92) ji nurodė nepastebėjusi, kuris ištraukė piniginę, tačiau tiek apklausiama praėjus vos kelioms dienoms po įvykio, tiek praėjus porai mėnesių po nusikaltimo ji nurodė, kad V. V. su V. Č. išėjus apsipirkti ir jai, nukentėjusiajam bei A. S. likus namuose, netrukus kažkas paskambino A. S., o šis, prikišęs prie nukentėjusiojo peilį, pareikalavo pasakyti teisingą PIN kodą, ką nukentėjusysis ir padarė. Po to nukentėjusysis išėjo, o netrukus grįžę V. V. su V. Č. parsinešė degtinės, maisto produktų, cigarečių, ir jie visi kartu gėrė.
Aukščiau aptarti nukentėjusiojo, nuteistųjų bei liudytojos parodymai patvirtina, jog nuteistieji A. S., V. V. ir V. Č. veikė bendrai, nuteistajam A. S. pagrobus iš nukentėjusiojo J. S. piniginę, kurioje buvo banko kortelė, ir perdavus ją nuteistajai V. V., jo nusikalstama veika nenutrūko, o tęsėsi toliau. Tęsdami savo bendrą sumanymą užvaldyti nukentėjusiojo J. S. turtą, nuteistieji V. V. ir V. Č. nuėjo prie bankomato ir neteisėtai inicijuodami finansinę operaciją, pabandė nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos nuimti pinigų, tačiau tai padaryti nepavykus dėl neteisingo PIN kodo, buvo skambinta namuose kartu su nukentėjusiuoju likusiam nuteistajam A. S., kad šis sužinotų teisingą banko kortelės PIN kodą, ir tokiu būdu būtų galima išgryninti pinigus. Tą nuteistasis A. S. ir padarė - jis, pavartodamas smurtą ir peilį, pareikalavo nukentėjusiojo pasakyti teisingą banko kortelės PIN kodą.
Nuteistasis A. S. savo nekaltumą dėl šių nusikaltimų bando grįsti telefono, kurį neva ikiteisminio tyrimo metu iš jo paėmė pareigūnai, išklotinėmis, kurios, anot jo, įrodytų, kad jam niekas tuo metu neskambino ir jis V. V. teisingo PIN kodo pasakyti negalėjo. Tačiau pastebėtina, jog baudžiamojoje byloje iš viso nėra jokių duomenų, kad sulaikius nuteistąjį A. S., iš jo buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas, todėl nustatyti, kam iš tikrųjų skambino V. V. supratusi, kad banko kortelės PIN kodai neteisingi, nėra galimybės. Kita vertus, net jei V. V. ir skambino ne tiesiogiai A. S., o namuose kartu buvusiai liudytojai G. P. (pastebėtina, jog patys nuteistieji ir nukentėjusysis negalėjo tiksliai prisiminti, kam buvo skambinta), ši aplinkybė nepašalina nuteistojo A. S. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, kadangi jo kaltė dėl BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų padarymo įrodyta nukentėjusiojo ir nuteistųjų bei liudytojos parodymais, kurie sutampa, todėl netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Nors nuteistasis A. S. pats betarpiškai iki bankomato nėjo ir pinigų nuo bankomato nenuiminėjo, neteisėtų finansinių operacijų neatlikinėjo, jo ir nuteistųjų V. V. bei V. Č. veiksmus jungė vieninga tyčia veikti nusikalstamai, be A. S. bendrininkavimo nuteistieji V. V. ir V. Č. nebūtų galėję nuo nukentėjusiojo J. S. banko sąskaitos nuimti pinigų. Šiuo atveju BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendromis nuteistųjų pastangomis, todėl jie visi laikomi bendravykdytojais. Kartu pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Pagal teismų praktiką nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, ir konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Todėl, nors nuteistasis A. S. pats tiesiogiai nukentėjusiojo kortele bei banko sąskaita nesinaudojo ir jokių pinigų nenuėmė, jis pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. atsako kaip bendravykdytojas.
Remiantis aptartu, išteisinti nuteistąjį A. S. pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. nėra pagrindo, apylinkės teismas šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kad nuteistajam A. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta teisinga bausmė pagal BK 180 str. 2 d.
BK 41 str. (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.
Nuteistasis A. S. anksčiau teistas 9 kartus ir nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau nusikalto jau būdamas atlikęs bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius ir praėjus metams laiko po paskutinės bausmės atlikimo (t. 2, b. l. 17-24). Duomenų, kad po to dar būtų nusikaltęs, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nors jis ir veikė bendrai su V. V. bei V. Č., šios aplinkybės teismas nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tik pagal nuteistojo skundą ir nesant dėl to prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo, pabloginti nuteistojo A. S. padėties negali. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu neginčija padaręs BK 180 str. 2 d. numatytą ir jam inkriminuotą nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Jo bendrininkui V. Č., kuris taip pat eilę kartų teistas, už BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu nuteistajam A. S. skirta maksimali 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje jokių motyvų, kodėl A. S. turi būti skirta beveik dvigubai didesnė bausmė negu V. Č., nenurodė, o nurodydamas į ką atsižvelgia skirdamas bausmes, tiek V. Č. atžvilgiu, tiek A. S. atžvilgiu įvardijo tas pačias aplinkybes (V. Č. ir A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. Č. praeityje teistas 13 kartų, teistumas neišnykęs, A. S. praeityje teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, A. S. baustas administracine tvarka, įrašytas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, V. Č. baustas administracine tvarka, įrašytas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, nusikaltimus V. Č. ir A. S. padarė teistumui neišnykus, padaryti nusikaltimai - vienas priskiriamas prie sunkaus, du priskiriami prie apysunkių, vienas prie nesunkaus nusikaltimo). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, į nuteistojo A. S. bendrininkams skirtas bausmes ir jų dydžius, į tai, kad nuteistojo A. S. veiksmai – fizinio smurto pavartojimas jokių sunkių ir skaudžių pasekmių nukentėjusiajam J. S. nesukėlė, jis neginčija padaręs šį nusikaltimą, daugiau po šio įvykio nenusikalto, laiko, jog bausmės tikslai gali ir bus pasiekti nuteistajam A. S. pagal BK 180 str. 2 d. paskyrus trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. O atsižvelgus į tai, kad nuteistojo A. S. vaidmuo padarant plėšimą buvo pagrindinis, jis realizavo pagrindinius šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, jam skirtina didesnė už sankcijos vidurkį, taip pat didesnė, nei paskirta nuteistajam V. Č. laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam A. S. skiriant pagal BK 180 str. 2 d. mažesnę bausmę ir tokiu būdu švelninant jo padėtį, jo apeliacinis skundas tenkinama iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti:
V. V. pagal BK 180 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 3 p., skirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant ją per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 214 str. 1 d. skirti 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą, pagal BK 215 str. 1 d. skirti 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą, pagal BK 182 str. 1 d. skirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausme apimant švelnesnes pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirtas bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją V. V. per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. S. pagal BK 180 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., griežtesne pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausme apimant švelnesnes pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirtas bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.