Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Ieškovas K. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK), 12986,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. negauto vidutinio tarnybinio darbo užmokesčio už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje sumažino ieškinio reikalavimus iki 9893,55 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio įsidarbinus ir dirbant Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ jam buvo išmokėtas 3093,10 Eur darbo užmokestis. Nurodė, kad policijos sistemoje pradėjo dirbti 1992 metais, iki 2015 m. birželio 26 d. dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro viršininku. 2014 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 300 straipsnio l dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. 2014 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo nušalintas nuo pareigų iki 2014 m. rugsėjo 27 d. Nušalinimas nuo užimamų pareigų buvo tęsiamas nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d., nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. kovo 27 d., nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. birželio 27 d. imtinai. 2015 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismas panaikino nušalinimą nuo pareigų. 2015 m. birželio 18 d. ieškovas pateikė prašymą Šiaulių apskrities VPK dėl atleidimo iš vidaus tarnybos paties prašymu, dėl išėjimo į pensiją. Prašymo pagrindu 2015 m. birželio 23 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 40-TE-709 „Dėl vyresniojo komisaro K. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2015 m. birželio 26 d. buvo atleistas iš pareigų. Nurodė, kad 2014 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko pavedimu ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris tos pačios dienos teikimu sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje. 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas, kuris 2014 m. spalio 6 d. teikimu sujungtas į vieną su pirminiu tarnybiniu patikrinimu. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje. 2016 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio patikrinimo procedūra atnaujinta ir baigta Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvirtinus tos pačios datos tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad toje pačioje veikoje, dėl kurio vyko tyrimas ir baudžiamojo proceso tvarka ieškovas padarė veiksmus, kuriais pažemino pareigūno vardą. 2015 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos apeliacinis teismas bei Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad K. B. veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo, bet ne baudžiamojo nusižengimo požymių.Laikinas nušalinimas nuo pareigų skirtas teismo nutartimi, tačiau tai nedaro šios procesinės prievartos priemonės teisėtos, valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnį kyla tiek dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokuroro, tiek teismo veiksmų. 2016 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje bei iš esmės tai patvirtinta 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad kaltinimai ieškovui buvo grįsti prielaidomis. Mano, kad prieš jį buvo vykdomi neteisėti veiksmai, t. y. susidorojimas, fabrikuojant ikiteisminį tyrimą, todėl dėl nepagrįsto laikino nušalinimo nuo pareigų jam padaryta turtinė žala, t. y. negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d., kuri privalo būti atlyginta. Nušalintas nuo pareigų ir laiku negavęs darbo užmokesčio bei neturėdamas papildomo pajamų šaltinio, ieškovas patyrė buitinius bei finansinius sunkumus vykdant įsipareigojimus bankui, finansuojant studijas sūnui bei kitus. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog teisėjas (teismas) atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, žala ir jos dydis, priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iš šių sąlygų atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Visų šių sąlygų buvimą privalo įrodyti ieškovas. Pažymėjo, kad šios kategorijos bylose turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Be to išteisinamasis teismo nuosprendis savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Tuo metu ieškovas dirbo Šiaulių apskrities VPK Specialių užduočių biuro viršininku, atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su galimu ieškovo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, atliekant tarnybines pareigas, todėl ieškovo nušalinimas nuo pareigų Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi buvo objektyviai pagrįstas ir teisėtas. Surinkti faktiniai ikiteisminio tyrimo metu duomenys leido teismui daryti išvadą, kad procesinės prievartos priemonės taikymas - laikinas nušalinimas nuo pareigų, yra būtinas, nes siekiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 119 straipsnyje nurodytų tikslų.Atsakovę atstovaujantis Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nusikaltimas, kuriuo buvo įtartas (kaltinamas) ieškovas (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), tiesiogiai susijęs su jo tarnybos galimybių (įgaliojimų ir priemonių) panaudojimu. Ši procesinės prievartos priemonė laikytina pagrįsta, teisėta bei proporcinga siekiamiems proceso tikslams ir pernelyg nesuvaržančia ieškovo teisių, nes tam buvo objektyvus būtinumas, nes baudžiamasis persekiojimas K. B. atžvilgiu buvo paties ieškovo veiksmų rezultatas. Susipažinus su nuosprendžiu, kuriuo K. B. išteisintas, matyti, jog teismas pripažino, kad ieškovas, būdamas policijos pareigūnu, tenkindamas asmeninius poreikius, naudojo policijai priklausantį turtą ir pinigines lėšas, skirtus tarnybinių pareigų atlikimui, kai kurie ieškovo nustatyti veiksmai iš tikrųjų buvo neteisėti, tad negalima daryti išvados dėl procesinės prievartos priemonės taikymo K. B. nepagrįstumo. Be to ieškovas nuo pareigų nušalintas teismo nutartimi ir darbdavio, šiuo atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaltės dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo K. B. nėra, todėl jis neturi ir jokių prievolių, sietinų su žalos išmokėjimu ieškovui.Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo išteisintas, tik deklaratyviai teigia, kad baudžiamojo proceso veiksmai buvo neteisėti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, negalima kelti civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.272 straipsnyje, klausimo ir reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas, remiantis Šiaulių apskrities VPK imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2014 m. birželio 25 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame nurodyta, kad atliekant tyrimą, gauta duomenų apie Šiaulių apskrities VPK specialiųjų užduočių biuro viršininko K. B. galimą piktnaudžiavimą tarnyba, siekiant asmeninės naudos. Atliekant tyrimą K. B. pareikšti įtarimai buvo tiesiogiai susiję su ieškovo tuo metu atliekamomis darbinėmis funkcijomis. Priėmus nutartis jį nušalinti nuo pareigų, ir vėliau nušalinimo terminus pratęsus K. B. priimtų nutarčių neskundė, jos įsigaliojo, kas leidžia manyti, kad ieškovas su priimtais sprendimais jį nušalinti vieneriems metams sutiko ir jų nelaikė nei nepagrįstais, nei neteisėtais. Nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu šiuo atveju nekilo.