Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas:

1. 2009 m. gegužės 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2. 2009 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

3. 2010 m. kovo 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. 2011 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridėta Marijampolės rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2012 m. sausio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. 2012 m. gegužės 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. 2013 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 5 d. nusprendžiu skirtos bausmės neatliktąja dalimi (2 metai 4 mėnesiai 8 dienos) ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių 25 dienų laivės atėmimo bausmė;

8. 2014 m. balandžio 1 d. Vilkaviškio rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 11 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė;

9. 2020 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

10. 2021 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 40 MGL dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei konfiskuojant automobilio „VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų suma – 3368,66 Eur;

11. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 MGL baudos bausme ir T. O. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus, ir 40 MGL bauda. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaitytas T. O. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. kovo 26 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;

12. 2023 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbi 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmę atlikęs;

13. 2024 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 90 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs;

14. 2025 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinta vienu trečdaliu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmę atlikęs;

15. 2025 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo 2 metams. BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 4 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per 9 mėnesius išdirbi 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei gydytis nuo alkoholizmo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti, tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 1 metus neatlygintinai išdirbti 130 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Bausmę atlikęs;

16. 2025 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu skirti galutinę 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 25 d., 22.00 val. iki 2025 m. vasario 26 d., 15.17 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 29 paros arešto. Bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. O. 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 10.00 val., būdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 4-ojo būrio teritorijoje, esančioje adresu Pravieniškių g. 10, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., smurtavo prieš nukentėjusįjį V. M., t. y. tyčia spyrė koja į veido sritį, ir taip dėl padarytų sužalojimų - apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžio 3-6-o dantų srityje - nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis T. O. pripažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir parodė, kad šiandien t. y. 2025 spalio 22 d., jam buvo įteiktas įtarimas, įtarimas jam suprantamas. V. M. jis žino, kartu atlikinėjo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Bendravo gražiai, konfliktų nebuvo. Prisimena tą dieną, galėjo būti 2025 m. rugpjūčio 8 d., kaip V. M. išeidinėjo į laisvę, kurį iš būrio lydėjo būrio viršininkė ir jiems einant link KPP Nr. 3 būrio viršininkė sustojo kartu su V. M., kuris rankose nešė čiužinį, jis atsisuko atgal ir jis jam lengvai spyrė su koja į petį, tačiau netyčia pataikė jam į veido sritį, tiksliau žandą. Spyris buvo suduotas žaidybine forma, kad daugiau jis (V. M.) negrįžtų į kalėjimą, nes toks yra palinkėjimas tarp nuteistųjų, kad nesugrįžti atgal. Po smūgio V. M. jam nieko nesakė, nepyko, nusisuko ir nuėjo. Būrio viršininkė irgi nieko nesakė, visi išsiskirstė. Šalia jo tuo metu dar buvo kitas nuteistasis, tačiau šiuo metu kas toks jis buvo pasakyti negali. Kiek prisimena tas kitas nuteistasis dar spyrė V. M. į užpakalį, tačiau ar pataikė nežino, nematė. Su V. M. bendravo po įvykio vieną kartą, V. M. išėjęs į laisvę jam paskambino, V. M. pasiteiravo kodėl parašė ant jo pareiškimą, jis nieko nepaaiškino ir padėjo ragelį. Dėl šio savo poelgio gailisi (1 t., b. l. 161-164).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

2025 m. gruodžio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. M. konstatuota apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžis 3-6-o dantų srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu spyriu į veido dešinės pusės sritį. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 100-102).

2025 m. rugpjūčio 8 d. iš VŠĮ K. L. gydytojo išrašo, diagnostinio tyrimo aprašymo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. 12.29 val. atvyko pacientas V. M. gim. (duomenys neskelbtini), skundžiasi ryte įvykusia apatinio žandikaulio trauma įkalinimo įstaigoje, kitas asmuo trenkė į dešinę veido pusę. Diagnozė: S02.60 Apatinio žandikaulio lūžis. W50 Kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas. Y92.10 Kalėjimas (1 t., b. l. 80-81).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnyje numatyta baudžiamojo atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas T. O. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino.

Kaltinamasis T. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltę pagal pareikštą kaltinimą visiškai pripažino, teigė, kad išleidinėjant į laisvę nukentėjusįjį V. M., kurį iš būrio lydėjo būrio viršininkė ir jiems einant link KPP Nr. 3, būrio viršininkė sustojo kartu su V. M., kuris rankose nešė čiužinį, kaltinamasis atsisuko atgal ir nukentėjusiajam lengvai spyrė su koja į veido sritį, tiksliau žandą.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad gautas VŠĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyriaus pranešimas, kad į juos kreipėsi V. M., kurį Pravieniškių pataisos namuose sumušė kameros draugai. Tikslinant aplinkybes ir nuvykus nurodytu adresu į priėmimo skyrių rastas V. M. parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 10.00 val. Pravieniškių II-jame kalėjime jį paleidinėjant į laisvę atlikus arešto bausmę ir budintiems prižiūrėtojams lydint link išėjimo į laisvę, prie jo pribėgo kitas jam žinomas kalinys ir koja spyrė į dešinės pusės veido sritį (1 t., b. l. 15-17). Šias aplinkybes nukentėjusysis V. M. patvirtino 2025 m. rugpjūčio 13 d. pareiškime, kuriame nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 10.00 val., Pravieniškių 2-ajame kalėjime, jį paleidžiant į laisvę po arešto bausmės atlikimo ir budintiems prižiūrėtojams lydint link išėjimo, pasivaikščiojimo kiemelyje prie jo pribėgo nežinomas kalinys ir koja vieną kartą spyrė į dešinę veido pusę (1 t., b. l. 5-14).

Nukentėjusiojo V. M. parodymus atitinka kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad peržiūrėjus stacionarios vaizdo kameros įrašus, matyti, kaip nuteistasis eina vilkėdamas tamsiais drabužiais ir juoda kepuraite, nešinas susuktu čiužiniu, jis pasisuka į kairę pusę, už jo matyti dar vienas nuteistasis vilkintis pilkos spalvos marškinėliais, kuris lyg bando suimti nuteistąjį su čiužiniu už rankos, ir tuo pat metu matyti kaip pribėgęs nuteistasis, vilkintis juodos spalvos viršutiniu drabužiu ir raudonos spalvos šortais, juodos spalvos kojinėmis ir sportinėmis šlepetėmis, kaire koja spiria nuteistajam, kuris rankose laiko susuktą čiužinį, į veido sritį, matyti kaip jam nuo kairės kojos nukrenta šlepetė. Nuteistasis, kuris spyrė susiima rankomis už galvos, juokiasi. Nuteistasis, kuriam buvo įspirta nusisuka ir nueina. Paskui jį nueina ir pareigūnė (1 t., b. l. 109-111).

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos G. Š. parodymai, kad ji vedė kelis areštantus iš 4-ojo būrio link KPP Nr. 3, kai jiems nepriėjus KPP Nr. 3 pro ją prabėgo areštantas T. O. ir pribėgęs prie kito areštanto, kuris buvo nuo jos per kelis metrus priekyje V. M., kuriam spyrė koja į veidą vieną kartą (1t., b. l. 64-67), taip pat liudytojo L. R. parodymai, kad tą dieną, kai V. M. išeidinėjo į laisvę jis kalbėjosi su auklėtoja, stovėjo šalia V. M. ir prie jų priėjo T. O. (1 t., b. l. 70-72).

Nukentėjusiajam kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą – patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2025 m. rugsėjo 25 d. pateikta specialisto išvada Nr. G 2038/2025 (02), kad V. M. nustatyta apatinio žandikaulio pusės lūžis 3-6-o dantų srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu spyriu į veido dešinės pusės sritį. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžio V. M. sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 100-102).

Tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. O. suvokė savo veikos pavojingą pobūdį (kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą), numatė, kad gali sužaloti nukentėjusįjį ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoninai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, ligoninės gydytojo išrašas, kitų objektų apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, asmens parodymo atpažinti bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2025 m. rugpjūčio 8 d., apie 10.00 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 4-ojo būrio teritorijoje smurtavo prieš nukentėjusįjį V. M., t. y. tyčia spyrė koja į veido sritį. Tokiais savo smurtiniais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą, medicinos ekspertams nustačius tokį sužalojimą: apatinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžis 3-6-o dantų srityje.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo T. O. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas.

Prokurorė teisiamajame posėdyje T. O. siūlė skirti – 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą, taip pat skiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje, numatytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 06.00 val. iki 22.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis siūlomai bausmės rūšiai ir jos dydžiui neprieštaravo, tik prašė neskirti apykojės dėvėjimo.

Kaltinamasis T. O. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teistas, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 161, 162). Kaltinamasis T. O. Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės sveikatos priežiūros skyriuje ambulatoriškai konsultuotas gydytojo psichiatro (nustatyta diagnozė Z65.1 Įkalinimas ir kitas laisvės atėmimas) (1 t., b. l. 127-130). T. O. dirba, turi gyvenamąją vietą, išsiskyręs. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šioje byloje nustatyta, kad paskutiniame T. O. atžvilgiu priimtame teismų procesiniame sprendime – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. baudžiamajame įsakyme T. O. buvo pripažintas recidyvistu. Šis teistumas yra neišnykęs ir nepanaikintas. T. O. 2025 m. rugpjūčio 8 d. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamajame akte ši aplinkybė buvo nurodyta. Šioje byloje nustatyta, kad naujos nusikalstamos veikos padarymo metu (2025 m. rugpjūčio 8 d.) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatytas trejų metų teistumo terminas. Byloje esantys duomenys apie kaltinamojo teistumus rodo, kad kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, buvo pripažintas recidyvistu, kas neigiamai jį charakterizuoja ir rodo jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytina T. O. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte - tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo T. O. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis anksčiau teistas, į vieną jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės atėmimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai T. O. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. O. turi nepilnamečių vaikų, taip pat deda pastangas užsitikrinti savo pragyvenimą ir vaikų išlaikymą, šioje byloje jis kaltu prisipažino ir gailėjosi. T. O. skyrus realią arešto bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis netektų galimybės užsidirbti savo pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, galimai nutrūktų ryšiai su artimais žmonėmis. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį rodo, kad T. O. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, skiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant per 6 mėnesių laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 06.00 val. iki 22.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas.

Nukentėjusysis V. M. šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti 415,15 Eur, kurią sudaro žala už nukentėjusiajam V. M. suteiktas asmens priežiūros paslaugas, ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41-45).

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad pripažįsta civilinį ieškinį, tik nesutinka dėl palūkanų mokėjimo, teigia, kad tai nėra paskola. Šiuo metu jis dirba, per mėn. gauna apie 2000 Eur su mokesčiais, nes jam reikia mokesčius susimokėti metų gale, turi nepilnamečių vaikų, abiem moka 600 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pateikė teismui ieškinio reikalavimus pagrindžiančius duomenis, leidžiančius identifikuoti turtinės žalos dydį ir pagrindą. Kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, savo kaltės neneigė, pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį. T. O. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo.

Dėl to, kad V. M. buvo sutrikdyta sveikata, Valstybinė ligonių kasa už nukentėjusiajam suteiktas paslaugas patyrė žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, iki bylos nagrinėjimo nebuvo atlygintas, todėl tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija yra išaiškinusi, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir tolesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

Nors kaltinamasis T. O. nesutiko su reikalavimu priteisti procesines palūkanas, tačiau nurodytoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tenkinant ieškinį baudžiamojoje byloje, gali būti priteisiamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos, kurių šioje byloje reikalauja Valstybinė ligonių kasa. Šios palūkanos, be kita ko, skatina asmenį, iš kurio priteistas žalos atlyginimas, kuo greičiau įvykdyti prievolę.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, nustačius, kad civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai priteistina turtinė žala, taip pat tenkintinas civilinio ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

T. O. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su duomenų laikmena – vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 113 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. O. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, T. O. pripažinti recidyvistu.

Pripažinti T. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. O. galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais, T. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą, nustatant pareigą būti savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 6 mėnesių terminą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo T. O. priteisti civilinio ieškovo naudai 415,15 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų 15 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su duomenų laikmena – vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.