- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2-3311-1004/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07842-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gentransa“
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovui advokatui M. S., dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gentransa“ atstovei direktorei V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei UAB „Gentransa“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu (b. l. 15-17) prašo priteisti iš atsakovės 3253,73 Eur draudimo išmokos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d., Danijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas – rampa. Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Gentransa“ priklausančios transporto priemonės „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ir UAB „Gentransa“ buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieškovui, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarius draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 3253,73 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti. Todėl pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas, draudėjui UAB „Gentransa“ nesumokėjus draudimo įmokos iki 2018 m. gegužės 10 d., ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo regreso teise iš atsakingo už žalos padarymą asmens (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalis). Pažymėta, kad draudėjas šią draudimo įmoką sumokėjo po eismo įvykio, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d.
3. Rašytiniais paaiškinimais (b. l. 53 – 53, 69) ieškovas paaiškino, jog nesutinka su atsakovės teiginiu, kad 2018 m. birželio 14 d. eismo įvykį sukėlė ne transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. gavo pranešimą dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta rampa, į kurį UAB „Gentransa“ pateikė pranešimą. Atsakovė pranešime apie eismo įvykį užsienyje nurodė, jog 2018 m. birželio 14 d., 11.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. J., vairuodamas transporto priemonę „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stumdamas atbulas prie rampos pasikrauti krovinį, kliudė apsaugines gumas, pritvirtintas prie rampos krašto. Taip pat UAB „Gentransa“ pateikė įvykio schemą, transporto priemonės „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir draudimą, vairuotojo asmens dokumentą ir nuotraukas iš eismo įvykio vietos. Pažymėjo, jog UAB „Gentransa“ nepateikė įvykyje dalyvavusios transporto priemonės GPS/tachografo informacijos eismo įvykio dienai, pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. draudiko prašymą dėl informacijos pateikimo. Tačiau draudėjui patvirtinus draudžiamojo eismo įvykio faktą, šio įrodymo ieškovas nebereikalavo.
Šalies argumentai
4. Skolininkė UAB „Gentransa“ pateikdama prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dėl draudimo išmokos išieškojimo (b. l. 7) nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. Danijoje įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir visą padarytą žalą privalo padengti jį draudusi draudimo bendrovė. Pažymėjo, jog turi visus tai patvirtinančius įrodymus.
5. Patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 32, 40 – 43) atsakovė pateikė įrodymus dėl minimame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (vilkiko, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios transporto priemonės draudimo sutarties galiojimo eismo įvykio dieną.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais ir motyvais. Papildė, jog atsakovės pateikta Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) kopija nėra pakankamas rašytinis įrodymas, kad minimame eismo įvykyje dalyvavo kita transporto priemonė.
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovė ieškinį prašė atmesti prieštaravime kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais ir motyvais. Papildė, jog transporto priemonę „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudė tik 3 mėn., nes ją rengėsi parduoti. Tačiau ir už šį draudimo terminą draudimo įmoka buvo sumokėta. Kai gavo draudiko pranešimą apie įvykusį įvykį, jam pranešimą ir dokumentus siuntė vairuotojas. Mano, kad yra klaida (dėl vilkiko, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad nurodyta ne ta transporto priemonė (vilkikas), kuri iš tiesų dalyvavo eismo įvykyje. GPS/tachografo informacijos dėl abiejų transporto priemonių pateikti negali. Pažymėjo, jog pateikė visus rašytinius įrodymus ir prašo vadovautis Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR), kuriame nurodyta teisinga informacija dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (vilkiko, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ginčo esmės.
8. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (b. l. 16 - 17). 2018 m. birželio 9 d. įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas (rampa). Įvykio kaltininku nurodyta transporto priemonės „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas UAB „Gentransa“ (b. l. 20 - 22). Ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 3253,73 Eur draudimo išmoką už apgadintą turtą - rampą (b. l. 18). 2019 m. birželio 16 d. atsakovei buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo (b. l. 15).
9. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl transporto priemonės, dalyvavusios 2018 m. birželio 14 d. eismo įvykyje, dėl kurios ieškovas išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti, bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo ir vykdymo klausimai. Pažymėtina, jog 2020 m. sausio 24 d. priimdamas sprendimą už akių (b. l. 29 – 30) teismas pasisakė tik dėl to, jog atsakovė draudimo įmoką sumokėjo po eismo įvykio. Tačiau 2020 m. kovo 16 d. nutartimi teismo priimtas sprendimas už akių buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės (b. l. 52).
10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. 2018 m. birželio 14 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta rampa. Ieškovas teigia, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas UAB „Gentransa“. Dėl eismo įvykio ieškovas nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką. Kadangi atsakovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nustatyta tvarka nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos, tai ieškovas remdamasis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi sprendžia, jog įgijo teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl eismo įvykio metu padarytos žalos jo išmokėtą 3253,73 Eur sumą, priteisiant ir 6 procentų metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl transporto priemonės, dalyvavusios 2018 m. birželio 14 d. eismo įvykyje.
11. Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinio argumentais ir nurodė, jog eismo įvykyje dalyvavo kita transporto priemonė, o ir draudimo įmoka buvo sumokėta. Sprendžiant dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo ir vykdymo klausimų būtina nustatyti, kokia transporto priemonė dalyvavo minimame eismo įvykyje. Nors atsakovė teigia, jog 2018 m. birželio 14 d. eismo įvykyje Danijoje dalyvavo transporto priemonės (vilkikas), kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šie atsakovės argumentai atmestini kaip neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
12. Teismas konstatuoja, jog ieškovas įrodė, kad eismo įvykyje 2018 m. birželio 14 d. dalyvavo atsakovei UAB „Gentransa“ priklausanti transporto priemonė „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jokios klaidos tame, vertintina, jog nėra. UAB „Gentransa“ pranešime apie eismo įvykį užsienyje (b. l. 66 - 68) draudikui nurodė, jog 2018 m. birželio 14 d., 11.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. J., vairuodamas transporto priemonę „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stumdamas atbulas prie rampos pasikrauti krovinį, kliudė apsaugines gumas, pritvirtintas prie rampos krašto. Šiuos argumentus patvirtina šalių susirašinėjimo el. paštu duomenys (b. l. 63 - 64). Taip pat UAB „Gentransa“ pateikė įvykio schemą (b. l. 67), transporto priemonės „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir draudimą (b. l. 56, 61 - 62), vairuotojo asmens dokumentą (b. l. 65) ir nuotraukas iš eismo įvykio vietos (b. l. 57 - 60).
13. Nors atsakovė prašė vadovautis 2018 m. birželio 14 d. Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Serija (duomenys neskelbtini), kopija, tačiau joje nesutampa užfiksuoti duomenys apie transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempiamą puspriekabę, kurią stumiant prie rampos ir padaryta žala trečiajam asmeniui. Draudikui atsakovė raštu nurodė, jog eismo įvykyje dalyvavo puspriekabė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes dėl puspriekabės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rašytiniame paaiškinime (b. l. 33) nurodė ir vairuotojas D. J.. Puspriekabė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta ir atsakovės pranešime apie eismo įvykį užsienyje. Tačiau Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) nurodytas visai kitas puspriekabės valstybinis numeris (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
14. Sutiktina su ieškovo argumentu, jog atsakovės pateikta Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) kopija nėra pakankamas rašytinis įrodymas, kad minimame eismo įvykyje dalyvavo kita transporto priemonė. Nei ieškovui, nei teismui UAB „Gentransa“ nepateikė įvykyje dalyvavusios transporto priemonės GPS/tachografo informacijos eismo įvykio dienai. Teikiant argumentus dėl kitos galimai eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės atsakovė nepateikė kitų įrodymų, kuriuos lyginant būtų galima padaryti priešingą išvadą, negu nurodė ieškovas. Pastebėtina, jog atsakovė naujus įrodymus dėl kitos galimai eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės pateikė tik patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nors prieštaravime dėl teismo įsakymo šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi.
Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo ir vykdymo.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija taikoma įstatymo ar sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-205/2013). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).
16. Konstatavus, jog 2018 m. birželio 14 d. eismo įvykį padarė transporto priemonė „DAF TE47XS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau sprendžiami tik su šia faktine aplinkybe susiję klausimai. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog 2018 m. birželio 14 d. Danijoje įvykusio eismo įvykio metu jame dalyvavusi transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iki 2018 m. gegužės 10 d. UAB „Gentransa“ turėjo sumokė 598,99 Eur įmoka už įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b. l. 16). Tačiau ši įmoka sumokėta tik 2018 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 19), o draudimo sutartis nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., nutraukta draudėjo prašymu 2018 m. rugpjūčio 9 d. (po 3 mėnesių) (b. l. 16).
17. Todėl eismo įvykiui įvykus 2018 m. birželio 14 d., nustatyta, jog draudėjas vėlavo mokėti draudimo įmoką. Ieškovas tik 2018 m. rugsėjo 14 d. sužinojo apie įvykusį eismo įvykį (b. l. 24). Iki tol ieškovas pavėluotai priėmė draudimo įmoką, o transporto priemonės draudimo sutartis su ieškovu buvo nutraukta atsakovės iniciatyva. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog visą padarytą žalą privalo padengti draudusi draudimo bendrovė. Atsakovės draudimo įmokos pavėluotas sumokėjimas ir ta aplinkybė, jog draudikas ją priėmė, nepašalina draudiko regreso teisės, nes to nenustatyta TPVCAPD įstatyme. Pavėluotas draudimo įmokų sumokėjimas yra sutarties pažeidimo padarinių šalinimas, kuris nepaneigia draudimo sutarties pažeidimo, kaip pagrindo regreso teisei pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį įgyti. Šiuos argumentus patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2013).
18. Draudiko teisė iš draudėjo regreso tvarka reikalauti draudimo išmokos sumų nustatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbios yra tokios aplinkybės kaip nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys, sutarties šalių tarpusavio santykiai ir k. t.
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl regreso teise grąžinamos sumos dydžio. Teismas šiuo konkrečiu atveju vertina, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų draudimas yra įprasta komercinė veikla, kad jam kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, o kitam – transporto bendrovei, kurios pagrindinė veikla yra krovinių pervežimas tarptautiniais maršrutais (b. l. 72).
20. Pažymėtina, jog priteisiant kompensavimo išlaidų dalį yra svarbus ir gintinas draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų. Tik taip būtų garantuota draudikų stabili finansinė būklė, užtikrinanti efektyvią draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus, nes draudėjas transportu tarptautiniais maršrutais perveža klientų krovinius, tai neretai susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių: transporto priemonių gedimo, krovinių arba tretiesiems asmenims priklausančio turto žuvimo ar sugadinimo. Be to, kasaciniame teisme jau buvo nagrinėta analogiškų bylų ir priteista net ½ dalis reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2013).
21. Todėl kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, nurodytose kasacinio teismo nutartyse suformuotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje 3K-3-671/2013) ir šioje byloje nustatytus grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijus bei įstatymo reikalavimą teismui vienodai spręsti analogiškų aplinkybių bylas (CPK 4 straipsnis), yra pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti 1/4 jo dalį, nes minima draudimo sutartis galiojo tik 3 mėnesius iš sudaromo 12 mėnesių termino, pavėluota mokėti viena įmoka susidarė tik už tris mėnesius, draudimo sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu iš atsakovės priteistina ieškovui 813,43 Eur dalis įmokų (25 proc. nuo 3253,73 Eur sumos), o kita ieškinio dalis atmestina (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, 6.1015 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).
Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo.
22. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Kadangi atsakovė prievolės tinkamai nevykdė iš jos priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 813,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d. (teismo įsakymo priėmimo), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
23. Ieškinį patenkinus iš dalies (25 proc.) 18,25 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis iš 73,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (18,00 + 55,00 Eur) (b. l. 2, 13), priteistina ieškovui iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).
24. Pareiškėja (atsakovė) patikslintame atsiliepime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pripažino, kad atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė todėl, kad manė, jog kilusį nesusipratimą su ieškovu išspręs draudimo brokeris, draudęs transporto priemones. Teismo vertinimu dėl šio atsakovės pasyvaus elgesio buvo priimtas sprendimas už akių. O tai, jog atsakovė manė, jog kilusį nesusipratimą su ieškovu išspręs draudimo brokeris, teismas nevertina kaip svarbią priežastį, lėmusią sprendimo už akių priėmimą. Todėl dėl šių priežasčių net ieškinį tenkinus ir 25 proc. atsakovės sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 49) iš ieškovo pagal proporciją nepriteistinas (CPK 288 straipsnio 7 dalis).
25. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (25 proc.), teismo patirtos 5,11 Eur sumos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pagal proporciją iš šalių nepriteistinos, nes jos kiekvienai šaliai neviršija nustatytos minimalios 5,00 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gentransa“, į.k. (duomenys neskelbtini), 813,43 Eur (aštuonis šimtus trylika eurų keturiasdešimt tris centus) grąžintinos draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 813,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,25 Eur (aštuoniolika eurų dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, į.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, į.k. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.