Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 900 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos bylos aplinkybės

1. R. L. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (toliau – ir Įsakymas) 4.1 punkto, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui (toliau – Departamentas) daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ aktų kopijas. Iki 2018 m. gruodžio 10 d. nustatyto termino daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (minėtų aktų kopijos nepateikta ir protokolo surašymo dieną, t. y. 2019 m. sausio 30 d.). Šiais veiksmais R. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymas, kuriuo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini) 2“, yra neteisėtas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti ieškovai apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 30-3400 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 patenkino ieškovų, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinį ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ bei nurodė, kad ieškovų, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, administravimo terminas yra iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau nepaisant minėto teismo sprendimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 11 d.- liepos 31 d. organizavo pirminius administratorių rinkimus tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose jau teismas sprendimu yra pratęsęs administratoriaus įgaliojimus iki 2022m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ neteisėtai paskirtas bendro naudojimo administratoriumi, todėl apeliantas apskundė teismui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Įsakyme numatyta, jog jis per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra individualus administracinis teisės aktas, kuris negali būti vykdomas tol, kol nepasibaigė jo apskundimo terminas. 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymas nėra įsigaliojęs, joks teisės aktas nenurodo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl bendro naudojimo objekto pakeitimo yra vykdomas skubiai, o jo apskundimas nesustabdo administracinio sprendimo vykdymo. Apskundus ginčijamus Įsakymus, jų nevykdymas, apelianto teigimu, nėra pavojingas ir negali užtraukti administracinės atsakomybės. Apskundus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymą, negalėjo kilti prievolė pateikti perdavimo akto kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui kilo pareiga vykdyti Įsakyme išdėstytus įpareigojimus. Įsakyme numatyta, kad perdavimo akto kopija turi būti pateikta per 30 dienų, o per mėnesį jis gali būti skundžiamas. Tai reiškia, kad būtent apeliantas turėjo teisę pasirinkti arba Įsakymą apskųsti, arba pateikti perdavimo akto kopijas. Kadangi nagrinėjamu atveju Įsakymas buvo apskųstas, nekilo pareiga pateikti perdavimo aktų kopijų.

6. Asmens veiksmai turi ne tik formaliai atitikti administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojingi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutarime visiškai nepasisakė kuo pasireiškė apelianto kalti veiksmai, nors teismas turėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos subjektyviąją pusę – kaltę. Be to, turėjo būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Tik teisėto institucijos sprendimo nevykdymas gali užtrukti administracinę atsakomybę, o šiuo gi atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra neteisėti, todėl jie negalėjo būti vykdomi, kol nebus priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl jų teisėtumo. Susiklostė situacija, kai apeliantui paskirta bauda už įsakymo, kuris apskųstas, nevykdymą.

7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nepatenka į ANK 505 straipsnyje numatytų „įgaliotų asmenų“ sąvoką už kurio reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama bauda. Administracijos direktorius negali būti laikomas kolegialia institucija. Byloje nėra nustatyta, kad R. L. būtų nevykdęs valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų, todėl pagal ANK 505 straipsnį jam bauda negali būti skiriama. Siekiant skirti baudą už šį administracinį nusižengimą, būtina, jog būtų nevykdomi teisėti kolegialių institucijų sprendimai (nutarimai), o kaip minėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra neteisėtas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, o ANK 505 straipsnyje numatyta, kad turi būti nevykdomi sprendimai (nutarimai). Savivaldybė privalo patikslinti, už ką yra skiriama bauda ir kodėl yra laikoma, kad įsakymo nevykdymas atitinka ANK 505 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Apelianto nuomone, Įsakymų nevykdymas nereiškia, kad įstatymų įgaliotiems pareigūnams buvo trukdoma įgyvendinti jų veiklą.

8. Pažymėjo, jog jeigu būtų skiriama ANK numatyta bauda, o po to paaiškėtų, kad Įsakymas buvo neteisėtas ir civilinėje byloje jis būtų panaikintas, tai iš esmės reikštų, jog bauda buvo skirta nesant teisėto pagrindo, o toks baudos paskyrimas gali sukelti žymius ir negrįžtamus padarinius asmeniui. Namo perdavimas būtų sąlygojamas butų ir kitų patalpų savininkų interesų pažeidimų, nes būtų pažeidžiamas gyvenamojo namo administravimo nepertraukiamumas bei kokybė, taptų neaiškus atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimas. Namo gyventojai mokėtų administratoriui, kuris visiškai neturėjo teisės nei gauti pajamų, nei teikti jokių paslaugų daugiabučiame name. Kol nėra išspręstas ginčas, kuris administratorius turi teisę administruoti namą, tol jo veikoje nėra kaltės, jis neveikia piktnaudžiaudamas teise, tačiau siekia, kad būtų panaikintas neteisėtai priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas.

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neveikimo grindimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.238 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu šioje situacijoje vertintinas kaip fiktyvus. Pažymima, kad CK 4.238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę neperduoti turto, t. y. nepasirašyti su naujai paskirtais daugiabučių namų administratoriais perdavimo akto, kol daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pilnai neatsiskaitys.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas turi esminių trūkumų, dėl ko byla turi būti grąžinta institucijai surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Protokole išdėstyti motyvai nėra aiškūs ir pakankami, o jo turinys neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų. Protokole vardijamos tik teisės aktų nuostatos, tačiau nepateikta jokio aplinkybių dėstymo, nevertinta, dėl kokių priežasčių Administracijos priimti Įsakymai nebuvo vykdomi. Dar protokole nėra nurodytas pakartotinumo požymis, kad R. L. inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė būdamas baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, tačiau nepaisant šių aplinkybių nurodoma protokole, kad jis padarė ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo priėmimą. Be to, nesivadovauta Apelianto paaiškinimais, jie neanalizuoti ir nevertinti.

11. Apeliaciniame skunde vertinama, kad būtina sustabdyti administracinio nusižengimo bylą, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalis, nes tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Šiuo atveju akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje Civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Administracijos direktoriaus priimto Įsakymo teisėtumo bei kurioje yra prašoma panaikinti Administracijos direktoriaus priimtą Įsakymą, sieja tiesioginis prejudicinis bylų ryšys. Tokiu atveju, civilinėje byloje nustatyti faktai įgis prejudicinę reikšmę ir šioje nagrinėjamoje situacijoje. Šias aplinkybes turėjo įvertinti ir pirmosios instancijos teismas.

12. Dar atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje yra pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris nėra išspręstas. Tokioje situacijoje daryti išvadą, kad Įsakymas turėjo ir šiuo metu turi būti vykdomas, nėra pagrindo. Esant minėtoms aplinkybėms bausti R. L. už įsakymo nevykdymą nėra pagrindo.

15. 2013-01-01 įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie paskirti neterminuotai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948, buvo paskirtas administratoriumi terminuotai – 5 metų laikotarpiui, todėl minėta įstatymo pataisa šioje byloje neaktuali. Pati Savivaldybė sprendimų dėl administratoriaus skyrimo nepriima, ji tik organizuoja balsavimą ir priima įsakymą, kuriuo įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų valią. Todėl apeliantas, grįsdamas neperduoto daugiabučių namų valdymo tariamą teisėtumą, ne tik remiasi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, bet ir klaidina teismą, nurodydamas, jog civilinėje byloje teismas pratęsė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo terminą iki 2022-12-31. Procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 neturėtų įtakos nei šiai administracinio nusižengimo bylai, nei civilinei bylai Nr. e2-3549-987/2019, nes jau yra priimtas naujas administratorius UAB „(duomenys neskelbtini) 2“. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas.

16. R. L., nevykdė jam Administracijos direktoriaus įsakymu nustatyto įpareigojimo, nepateikė aktų kopijų, taip padarė nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimo kodekso 505 straipsnyje, todėl jam pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnas surašė protokolą. Šio pažeidimo metu egzistavo visos sąlygos inkriminuoti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ANK 505 straipsnyje nurodytą nusižengimą, ką nurodė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-27 nutarime.

17. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) administratorės, įgaliojimai yra pasibaigę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2018-11-08 priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 7.11 papunkčiu, privalėjo įvykdyti jam numatytas pareigas. Aplinkybė, kad, kol su administratoriumi bus atsiskaityta, jis gali sulaikyti turtą, nėra pagrindas nevykdyti individualaus teisės akto.

18. Kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-08 įsakymas yra neteisėtas – tai tik apelianto hipotetinė prielaida ir ji negali turėti įtakos pripažįstant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tokia prielaida yra pagrįsta tik subjektyviais samprotavimais, o teisės aktai nenumato jokių specialių (papildomų) įsakymo „įsiteisėjimo“ sąlygų. Vien apelianto argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos bet kurioje stadijoje, nesudaro pagrindo nevykdyti Administracijos direktoriaus priimto ir įsiteisėjusio įsakymo, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-3549-987/2019 nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tik jos galėtų sustabdyti įsakymo vykdymą

19. Administracijos direktorius, įgyvendindamas teisės aktus jam priskirtos kompetencijos ribose, priima įsakymus. Todėl teigti, kad ANK 505 straipsnio prasme Administracijos direktorius negali būti laikomas pareigūnu, turinčiu teisę duoti teisėtus reikalavimus, o įpareigojimo forma (Įsakymas) neatitinka nurodytos normos dispozicijos, nėra pagrindo, kadangi turi būti laikomasi turinio prieš formą principo. Savivaldybių atstovaujamųjų institucijų (Administracijos direktoriaus) priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Teisės aktai savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų individualių teisės aktų „įsiteisėjimo“ nesieja su individulių teisės aktų apskundimu ar neapskundimu. Įsakymų apskundimas nesustabdo jų vykdymo. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsakymo teisėtumo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-3549-987/2019), tačiau teisės aktai savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų individualių teisės aktų „įsiteisėjimo“ nesieja su individualių teisės aktų apskundimu ar neapskundimu.

21. Dar atkreipiamas dėmesys, kad skundu akivaizdžiai klaidinamas teismas dėl Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-38-574/2019 akcentuojamų aplinkybių, kai sudarius daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis, veika prarado pavojingumą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad direktoriaus veiksmuose nebuvo pavojingumo, ką ir konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2018-11-19 nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

22. ANK 644 straipsnyje numatyta, kad apylinkių teismų nutarimus, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliota atstovė M. S. nelaikytina subjektu, pagal įstatymą turinčiu teisę apskųsti apeliacine tvarka pirmosios instancijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

23. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinio ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

24. Apeliaciniu skundu ginčijama R. L. kaltė. Teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ yra neteisėtas, be to, jis apskųstas, todėl ir neturėjo būti vykdomas. Šiuo aspektu pirmiausiai pažymėtina, kad minėtas įsakymas iš tikrųjų yra apskųstas – tą aplinkybę nurodo tiek apeliantas, ji atsispindi ir teismų sistemos Liteko duomenyse (civilinė byla Nr. e2-3549-987/2019), tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas šio Įsakymo įsiteisėjimas niekaip nėra siejamas su jo apskundimu teismui. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Šiuo atveju Įsakymas buvo priimtas 2018 m. lapkričio 8 d., jis įsigaliojo jo pasirašymo dieną, todėl Įsakymo 4.1 punkto reikalavimas turėjo būti įvykdytas per vieną mėnesį nuo Įsakymo pasirašymo dienos. Pačiame teisės akte nebuvo numatyta vėlesnė jo įsigaliojimo diena. Todėl būtent nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t.y. 2018 m. lapkričio 8 d. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atsirado pareiga vykdyti Įsakymu nustatytus įpareigojimus, o Įsakymo apskundimas teismui jo įvykdymo termino nesustabdė. Pirmosios instancijos teismas pagal turimus duomenis pagrįstai sprendė, kad įsakymas yra teisėtas, todėl kilo pareiga jį vykdyti.

25. Taigi, nepaisant to, kad Įsakymas yra apskųstas ir jo teisėtumas ginčijamas, šis klausimas dar nėra išspręstas, civilinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, Įsakymo vykdymas nėra sustabdytas ir kaip minėta yra privalomas. Savo veiksmus apeliantas teisina ne tik Įsakymo apskundimu, bet ir vertinimu, jog apskundus įsakymą jis nėra įsigaliojęs, todėl neprivalo būti vykdomas. Tačiau kaip minėta šiuo atveju Įsakymo apskundimas, nestabdo jo vykdymo proceso. Teismas sprendžia, jog apelianto kategoriškas vertinimas, kad minėtas Įsakymas neteisėtas, yra išankstinis, paremtas tik jo subjektyvia nuomone, todėl negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą. Be to, jokių aplinkybių, kad R. L. objektyviai negalėjo įvykdyti minėto įsakymo, nėra. Jų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu teigia, kad jo veika nepavojinga. Spendžiant dėl R. L. kaltės ir pavojingumo pažymėtina ir tai, kad pastarasis suvokė apie pareigą vykdyti įsakymą, tačiau jos nevykdė, kas leidžia spręsti apie jo tyčios kryptingumą. Kad R. L. veika buvo pavojinga rodo tai, jog byloje nenustatyta, kad įsakymą buvo bent bandyta vykdyti, byloje nėra jokių duomenų ir jų apeliantas nenurodė, kad įsakymo vykdymas būtų praradęs savo aktualumą ir prasmę, o įsakymo vykdymas susijęs su reikšmingu teisiniu santykiu (net penkių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimu). Pažymėtina, kad iš ANK 505 straipsnio nuostatų matyti, jog šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, o tai reiškia, kad pats Įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį.

26. Teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad R. L. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, yra netinkamas subjektas ANK 505 straipsnio prasme. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) yra savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Administracijos direktorius, įgyvendindamas teisės aktus jam priskirtos kompetencijos ribose, priima įsakymus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas), todėl jis laikomas pareigūnu, šiuo atveju turinčiu teisę duoti teisėtus reikalavimus ANK 505 straipsnio prasme. Teismų praktikoje ANK 505 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam subjektui - įgaliotam asmeniui priskiriamas Savivaldybės administracijos direktorius (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-308-312-2018, AN2-38-574-2019, eAN2-192-209-2019, eAN2-209-312-2019).

27. Atsakant į skundo argumentą dėl administracinio nusižengimo bylos stabdymo vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalimi, pažymėtina, jog nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi ANK numatytomis administracinių nusižengimų teisenos nuostatomis, todėl ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje numatyti bylų stabdymo pagrindai negali būti taikomi. ANK nėra numatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stabdymo institutas, tačiau yra numatytas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutas. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta paaiškėjus kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas. Todėl paaiškėjus, kad Įsakymas yra neteisėtas, apeliantas galės kreiptis dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo.

28. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad protokole nėra nurodytas pakartotinumo požymis, jog R. L. inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė būdamas baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, tačiau protokole nurodoma, kad jis padarė ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Nepaisant to, dėl šios aplinkybės grąžinti administracinio nusižengimo protokolą jį surašiusiai institucijai nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirmosios instancijos teismas, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, gali ją grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Nagrinėjamu atveju, esminių įrodymų trūkumų nenustatyta: dėl aplinkybės administracinio nusižengimo kartotinumo teismo posėdyje pasisakė pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. L. (iš to matyti, jog jis pažeidimo esmę puikiai suprato ir aktyviai įgyvendino savo teisę į gynybą), apie tokios aplinkybės inkriminavimą buvo matoma administracinio nusižengimo protokole, ją patvirtina byloje esantis 2019 m. kovo 7 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie R. L. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus).

29. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu atveju laikoma, kad įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai jį motyvavo. Apygardos teismas, remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.