Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. B., M. N., Z. N., V. N., S. J., V. N., Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Z. N. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, jog su broliu Z. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini)., bendravo mažai. Žino, kad jis turėjo sūnų E. N., bet su juo nebendravo ir nieko nežino.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad L. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime ir gimimo įraše motina yra įrašyta pareiškėja L. Č., o duomenys apie tėvą nenurodyti (e. b. l. 3, 4). E. N., mirusio(duomenys neskelbtini), mama – G. N. mirė. (duomenys neskelbtini), tėvas – Z. N. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5, 6, 12, 13). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, E. N. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos (e. b. l. 7). Dėl E. N. palikimo priėmimo 2017 m. vasario 14 d. kreipėsi A. B. (e. b. l. 8). 2018 m. kovo 9 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, jog L. Č. viena augina vaiką, tėvas miręs, dėl tėvystės kreipsis į teismą (e. b. l. 24-25). Gyventojų registro duomenimis Z. N. turėjo dvi seseris ir keturis brolius, iš kurių Z. N., S. J., V. N. ir V. N. yra gyvi ir byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis (e. b. l. 68, 69, 70). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-73-671/2016 matyti, kad pareiškėja L. Č. dėl vaiko tėvystės ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo į teismą pirmą kartą kreipėsi 2015 m. lapkričio 18 d. Atsakovu byloje nurodytas E. N.. Ieškinys, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, buvo paliktas nenagrinėtu.

Liudytoja G. Č. parodė, kad yra pareiškėjos mama. Dukra L. su E. N. pradėjo bendrauti apie 2006 m., tiksliai neprisimena. Dukra tuomet dar ėjo į mokyklą, o po mokyklos eidavo pas jį, būdavo, kad likdavo ir nakvoti. Kartais E. N. ateidavo pas juos, bet nakvoti nelikdavo. Ji E. N. pažinojo kaip dukros draugą, tuo metu dukra apie kitus vaikinus jai nepasakojo, nerodė. Apie L. nėštumą sužinojo, kai pradėjo matytis, buvo jau 3 mėnesiai. Ji kalbėjo su E. N., tačiau jis sakė nesijaudinti. E. N. siūlė L. eiti gyventi pas jį, bet jis buvo grubus, išgėrinėjo, niekur nedirbo ir L. nenorėjo tekėti. Kada L. turi gimdyti jis žinojo, lankė ją. Iš ligoninės L. su vaiku grįžo pas ją į namus. E. N. dažnai ateidavo išgėręs, todėl neįleisdavo. Kada E. N. pamatė vaiką pirmą kartą neatsimena, bet jis vaiką pripažino, duodavo pinigų, davė 700 Lt lovelei ir vežimui nupirkti. Kai L. buvo mažas, ji su dukra ir anūku kelis kartus buvo nuėjusi pas E. N. į namus, pamena, kad kepė šašlykus. Pas E. N. namuose matė padėtą jo mamos nuotrauką, sakė žuvo avarijoje. Su kitais giminaičiais E. N. nebendravo. Kada E. N. išvyko į užsienį ji neatsimena, bet jis skambindavo ir klausinėdavo apie sūnų, siųsdavo pinigus. Atsimena, kad E. N. buvo grįžęs atostogauti, lankėsi pas juos, atnešė dovanų L. kuprinę ir futbolo kamuolį, davė 100 Lt. Atrodo, kad tai buvo vasarą prieš L. Č. pradedant lankyti pirmą klasę. E. N. laikė L. savo sūnumi. L. krikšto tėvai yra E. draugas D. ir L. draugė. Apie krikštynas E. N. žinojo, tik nedalyvavo, nes buvo areštinėje. Apie E. mirtį L. sužinojo, kai jai kažkas paskambino iš (duomenys neskelbtini). Parvežus E. N. urną į Lietuvą, apie laidotuvių laiką ir vietą pranešė jo pusseserės, organizavusios laidotuves. Su L. važiavo į (duomenys neskelbtini), į E. N. laidotuves, dalyvavo mišiose, gedulinguose pietuose. L. Č. laidotuvių procesijos priekyje nešė E. N. nuotrauką, kurią jam po to atsiminimui atidavė E. N. pusseserė. Atpažįsta teismo posėdžių salėje žiūrove esančią moterį kaip E. N. pusseserę, kuri ir atidavė nuotrauką. L. suprato, kad tėvo laidotuvės, labai išgyveno, verkė. E. N. buvo išgeriantis, todėl ir nesusitvarkė tėvystės dokumentų, niekas negalvojo, kad taip išeis.

Liudytoja V. J. parodė, kad yra pareiškėjos draugė. Jos su L. Č. buvo klasiokės nuo penktos klasės, tapo geriausios draugės ir bendrauja iki šiol. Tai ji, prieš maždaug 14 metų supažindino L. su E. N., kurį pažinojo per bendrus draugus. E. N. su L. draugavo, jos nueidavo pas jį po mokyklos, o L. likdavo kartais ir nakvoti. Apie draugystę žinojo jo draugas D., L. tėvai. Kai L. tapo nėščia, nekilo klausimų, ir taip buvo aišku, kad vaiko tėvas yra E.. L. metė mokyklą. Kaip nėštumo metu ir po gimdymo tęsėsi L. ir E. bendravimas ji tiksliai nežino, nes birželio mėnesį išvažiavo į(duomenys neskelbtini) ir nuo tada ten gyvena. Neatsimena, nežino, ar jie galvojo apie vestuves. Ji su D. P. yra L. krikšto tėvai. Su L. susiskambindavo, bet apie santykius su E. nekalbėdavo. Žino, kad E. 1 ar 2 kartus buvo grįžęs iš užsienio ir buvo atėjęs aplankyti sūnaus. Kartą ji net pataikė paskambinti L. tuo metu, kai E. buvo atėjęs aplankyti. L. sakė, kad E. gražiai bendrauja su sūnumi. Iš pokalbių su L. mano, kad E. pripažino sūnų. Jai apie E. mirtį pranešė L.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 380 straipsnis numato, kad, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismo posėdžiu metu, pasitelkiant psichologės pagalbą, buvo išklausyta nepilnamečio vaiko L. Č. nuomonė. Jis paaiškino, kad gyvena su mama L. Č., jos sugyventiniu ir 4 mėnesių sesute. Žino, kad jo tėtis yra E. N., kuris yra miręs. Prisimena, kad su E. N. bendraudavo telefonu, o vieną kartą tėtis buvo atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) ir parvežė jam dovanų kuprinę ir futbolo kamuolį. Tada jis dar tėčio paprašė duoti 20 ct, bet gavo 100 Lt. Atsimena, kad tėtis buvo aukštas ir geras. Tėčio laidotuvėse dalyvavo, važiavo į jas su močiute G. Č.. Per laidotuves nešė tėčio nuotrauką, jam tą nuotrauką atidavė, dabar ją turi namuose.

Byloje sprendžiama dėl vaiko tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.146 straipsnis). Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą ypatingąja teisena, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 391 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Pareiškėja prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. N. miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sūnaus L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, grindžia tuo, jog registruojant vaiko gimimą gimimo akto įraše konkretus asmuo kaip tėvas nebuvo nurodytas, spėjamas vaiko tėvas E. N. yra miręs, todėl kitokiu būdu gauti E. N. tėvystę jos sūnaus L. Č. atžvilgiu patvirtinančių dokumentų nėra galimybės.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Be to CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

20 Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Nagrinėjamu atveju atlikti DNR ekspertizės atlikti nebuvo galimybės, nes E. N. tėvas yra miręs, brolių jis neturėjo, todėl nėra vyriškosios linijos giminaičių, galinčių dalyvauti atliekant DNR ekspertizę ir duodant mėginius. Į bylą suinteresuotais asmenis įtraukti V. N. ir V. N. yra E. N. tėvo Z. N. broliai, tačiau jų konkrečios gyvenamosios ar darbo vietos nustatyti teismui nepavyko, apie pradėtą procesą ir šaukimai į teismo posėdį jiems pranešta viešo paskelbimo būdu.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007).

Šioje byloje rašytinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių prašomą nustatyti juridinį faktą, pareiškėja nepateikė. Nurodė, kad neturi išsaugojusi pašto kvitų, kai atsiimdavo E. N. vaiko išlaikymui siunčiamus pinigus, neturi jokių bendrų ar E. N. nuotraukų su vaiku ar kitų dokumentų. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys gali būti nustatomi remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Šiuo atveju pareiškėjos L. Č., liudytojų G. Č., V. J. nurodytos aplinkybės sutapo. Tiek G. Č., tiek V. J. žinojo apie artimą pareiškėjos ir E. N. bendravimą, nėštumą, vaiko L. Č. tėvu laiko E. N.. G. Č. nurodytos E. N. asmeninio gyvenimo detalės, kad gyveno (duomenys neskelbtini), jo mama mirusi, žuvusi avarijoje, patvirtina, kad ji šį asmenį pažinojo. Pareiškėja ir liudytoja G. Č. nurodė vienodas aplinkybes apie E. N. lankymąsi jų namuose, vaikui dovanotas dovanas. Abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Be to, G. Č. su L. Č. dalyvavo E. N. laidotuvėse, apie kurias jiems pranešė E. N. giminaičiai. Tai rodo, jog E. N. giminės (pusseserės) žinojo apie pareiškėją ir vaiką L. Č.. Atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujančius laidotuvių papročius, teismas nelaiko atsitiktinumu aplinkybės, jog L. Č. laidotuvių procesijoje nešė E. N. nuotrauką, nes tai yra patikima artimiems mirusiam asmeniui žmonėms. Juolab, kad po laidotuvių tą pačią nuotrauką L. Č. atsiminimui atidavė E. N. pusseserė. Akivaizdu, jog visiškai pašaliniams asmenims, kaip bandė teigti suinteresuoto asmens A. B. atstovė, mirusiojo nuotrauka, naudota laidotuvių apeigose, nėra dovanojama. Išklausius nepilnamečio L. Č. nuomonę nustatyta, kad jis laiko E. N. savo tėvu, atsimena jį, pamena, kad dalyvavo laidotuvėse, gavo tėčio nuotrauką. Be to, pareiškėja jau 2015 m. kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko L. Č. tėvystės nustatymo atsakovu nurodydama tą patį asmenį E. N.. Vaiko krikšto tėvais tapo pareiškėjos draugė ir E. N. draugas, kas rodo, jog artimiems žmonėms buvo žinoma apie L. Č., traktavo jį kaip E. N. vaiką. Teismo vertinimu, nuo vaiko gimimo iki E. N. mirties buvo pakankamai laiko (9 metai) tėvystės pripažinimui, dokumentų sutvarkymui, tačiau tai neįvyko tiek dėl E. N., tiek dėl pareiškėjos nerūpestingumo, aplaidaus požiūrio į formalumų sutvarkymą. Šios aplinkybės ir tėvų nerūpestingumas negali paneigti vaiko teisės žinoti savo kilmę. Visuma byloje esančių įrodymų leidžia teismui daryti išvadą, kad E. N. yra pareiškėjos sūnaus L. Č. tėvas, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatomas L. Č. teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

Pareiškėjai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-862-5490 suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. l. 10-11), todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., yra L. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. Č. yra E. N. vaikas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas L. Č. teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.