Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2S-914-934/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2S-914-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09225-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
SIA „Tilts“
Kategorijos
  • 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-914-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09225-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 12.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo SIA „Tilts“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-14359-861/2020, kuria atmestas pareiškėjo SIA „Tilts“ skundas dėl antstolio veiksmų.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2020-02-13 patvarkymą Nr. S-20-179-4443 vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00973, vykdomąją bylą užbaigti ir panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi vykdant išieškojimą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-550-730/2019, priteistos piniginės sumos tiek iš pareiškėjo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Žemkasa“, tiek iš BUAB „Žemkasa“ pareiškėjui, todėl pareiškėjas 2019-06-10 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir apie tai informavo antstolį. Taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorei nesutinkant su įskaitymo atlikimu – ji galėjo jį ginčyti arba teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti sprendimu priteistą sumą, nemažinant jos atlikto įskaitymo dydžiu.

Atsiliepimas

2. Antstolis atsiliepime į skundą, nurodė, kad administratorius pateikė tvirtinimui SIA „Tilts“ kreditoriaus finansinį reikalavimą tokiai sumai, kokiai šis jį pareiškė, tačiau kreditoriaus valia yra pasirinkti, kokio dydžio finansinį reikalavimą teikti. Pažymėjo, jog SIA „Tilts“ kreditoriui pareiškus mažesnį, nei turimą, finansinį reikalavimą, BUAB „Žemkasa“ ir jos kreditorių interesai nebuvo pažeisti, kadangi SIA „Tilts“ nėra kreditorius su nepagrįstu reikalavimu – kreditoriaus SIA „Tilts“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas 2019-03-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-550-730/2019. Nurodė, kad įskaitymas negalėjo ir neturėjo būti pripažintas, tai patvirtina 2019-10-10 įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29199-905/2019 priimtas sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-15 nutartimi pareiškėjo SIA „Tilts“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo argumentus, kad būtent bankroto administratorius turi pareigą užtikrinti, kad BUAB „Žemkasa“ bankroto byloje SIA „Tilts“ būtų įtraukta su tokiu finansiniu reikalavimu, koks yra pagrįstas įrodymais. Taip pat tai, kad nustatęs bet kokius neatitikimus, bankroto administratorius turėjo imtis veiksmų juos pašalinti, t. y. teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtintą tokį SIA „Tilts“ reikalavimą, su kurio dydžiu bankroto administratorius sutinka. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad BUAB „Žemkasa“ administratorius sutiko su įskaitymo teisėtumu. Nurodė, kad įskaitymo neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29199-905/2019, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas SIA „Tilts“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo SIA „Tilts” skundą tenkinti ir panaikinti 2020-02-13 patvarkymą Nr. S-20-179-4443 vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00973, o vykdomąją bylą Nr. 0179/19/00973 užbaigti bei panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi vykdant išieškojimą (1 t., b. l. 25-28).

5. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:

5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutarties, kuria remdamasis pirmos instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini įskaitymo pripažinimu, motyvai neturi ir negali būti laikomi prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad abiejose bylose ginčo ir įrodinėjimo dalykas skiriasi. Priešingai nei 2019-08-12 nutartyje, nagrinėjamoje byloje 2019-06-10 įskaitymo teisėtumo klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Skunde keliami klausimai dėl antstolio veiksmų, kurie yra susiję išimtinai su BUAB „Žemkasa“ bankroto administratoriaus UAB „Adminova“ (toliau – Bankroto administratorius) veiksmais pripažįstant įskaitymą bei iš tokių veiksmų kylančiomis pasekmėmis – vykdomosios bylos nutraukimu. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-29199-905/2019 nebuvo keliamas reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą dėl Bankroto administratoriaus veiksmų, pripažįstant įskaitymą, nes civilinės bylos Nr. 2YT-29199-905/2019 nagrinėjimo metu tokių veiksmų, kurie yra būtent šios bylos nagrinėjimo pagrindas, Bankroto administratorius dar nebuvo atlikęs;

5.2. Skola, su kurios egzistavimu pareiškėjas nesutinka, kildinama iš Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-550-730/2019, kuriuo buvo priteistos piniginės sumos tiek iš pareiškėjo BUAB „Žemkasa“, tiek iš BUAB „Žemkasa“ pareiškėjui, todėl įskaitymą turėjo atlikti Klaipėdos apygardos teismas. Klaipėdos apygardos teismui to neatlikus – įskaitymą atliko SIA „Tilts“. Nors 2019-08-12 nutartimi nustatyta, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-963-459/2019 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įmonių restruktūrizavimo įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį, nei BUAB „Žemkasa“, nei ją atstovaujantis Bankroto administratorius įskaitymo ar jo teisėtumo niekada neginčijo. Taigi pareiškėjo atliktas įskaitymas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Atkreipė dėmesį, kad įskaitymo metu nei restruktūrizavimo, nei bankroto byla BUAB „Žemkasa“ dar nebuvo iškelta;

5.3. Teismas, nagrinėdamas skundą, kurio pagrindas buvo Bankroto administratoriaus veiksmai pripažinus įskaitymą, sudarantys pagrindą nutraukti vykdomąją bylą, šiuo klausimu absoliučiai nieko nepasisakė. Dėl šios priežasties 2020-04-15 teismo nutartis negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta ir turi būti panaikinta. Tai, kad BUAB „Žemkasa“, atstovaujama Bankroto administratoriaus, nesutiko su įskaitymu, nutartyje buvo konstatuota remiantis išimtinai 2019-08-12 nutarties motyvais, nors nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra visai kitas. Pažymėjo, kad BUAB „Žemkasa“ su įskaitymo pasekmėmis sutiko faktiniais savo veiksmais, de facto teikiant BUAB „Žemkasa“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti sprendimu SIA „Tilts“ naudai priteistą sumą, likusią jau po atlikto įskaitymo. Tai, kad Bankroto administratoriui buvo žinoma, kokia yra SIA „Tilts“ reikalavimų suma ir koks finansinis reikalavimas BUAB „Žemkasa“ lieka po įskaitymo, leidžia daryti išvadą, kad jis įskaitymą pripažino. Šią dieną Bankroto administratoriaus pozicija, kad Bankroto administratorius teikė teismui tvirtinti tokį reikalavimą, koks buvo nurodytas pareiškėjo, yra nepagrįsta ir prieštarauja elementariems Bankroto administratoriaus veiklos principams bei jam, kaip profesionalui, keliamiems standartams;

5.4. Pažymėjo, kad kreditorių interesų gynyba užtikrinama patvirtinus bankroto byloje jų reikalavimus, todėl visiškai nelogiška ir nepagrįsta Bankroto administratoriaus byloje deklaruojama pozicija. Atkreipė dėmesį, kad pasirinkti finansinio reikalavimo dydį skolininko bankroto byloje nėra vien kreditoriaus diskrecija. Būtent Bankroto administratorius turi pareigą užtikrinti, kad BUAB „Žemkasa“ bankroto byloje SIA „Tilts“ būtų įtraukta su tokiu finansiniu reikalavimu, koks yra pagrįstas įrodymais. Nustatęs bet kokius neatitikimus, Bankroto administratorius turėjo imtis veiksmų juos pašalinti, t. y. teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti tokį pareiškėjo reikalavimą, su kurio dydžiu Bankroto administratorius sutinka;

5.5. Situacija, kuomet Bankroto administratorius pateikė BUAB „Žemkasa“ bankroto byloje tvirtinti reikalavimus jau po 2019-06-10 įskaitymo, patvirtina faktą, kad Bankroto administratorius ir atitinkamai BUAB „Žemkasa“ sutiko su atliktu įskaitymu. Be to, pareiškėjo atliktas 2019-06-10 įskaitymas šio skundo pateikimo dieną nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Priešingu atveju, būtų neaišku, kokiu pagrindu Bankroto administratorius nusprendė sumažinti SIA „Tilts“ reikalavimo dydį BUAB „Žemkasa“ bankroto byloje, nes teisės savavališkai spręsti dėl kreditoriaus pagrįstų finansinių reikalavimų sumažinimo Bankroto administratorius neturi.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo BUAB „Žemkasa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo SIA „Tilts“ atskirąjį skundą, kuriuo prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-15 nutartį palikti nepakeistą (1 t., b. l. 31-34).

7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:

7.1. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, jog apeliantas dėl subjektyvaus ir klaidingo faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo, galimai nesąžiningai nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme nagrinėtas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų buvo grindžiamas apelianto argumentais, kad išieškotojas sutiko su atliktu įskaitymu, tačiau neįrodinėjo, jog įskaitymą, dar 2019-08-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29199-905/2019 pripažintą kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apeliantas visgi turėjo teisę atlikti, o jam šia teise pasinaudojus, išieškotojas neginčijo tokio atlikto įskaitymo. Atitinkamai, apelianto atskirajame skunde pateikiami ne tik deklaratyvaus pobūdžio, tačiau ir nenurodyti pirmosios instancijos teisme argumentai nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme;

7.2. Byloje nėra pateikta duomenų, kad BUAB „Žemkasa“ administratorius sutiko su įskaitymo teisėtumu. Priešingai nei teigia apeliantas, BUAB „Žemkasa“ administratorius nepripažino ir šiai dienai nepripažįsta neteisėto įskaitymo. Pažymėjo, kad faktinė aplinkybė, jog apeliantas pateikė mažesnį, nei turėjo teisę, kreditoriaus finansinį reikalavimą BUAB „Žemkasa“ bankroto byloje, nesudarė nei teisinio, nei faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismui tenkinti nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, atitinkamai, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties. SIA „Tilts“ kreditoriui pareiškus mažesnį, nei turimą, finansinį reikalavimą, BUAB „Žemkasa“ ir jos kreditorių interesai nebuvo pažeisti, kadangi SIA „Tilts“ nėra kreditorius su nepagrįstu reikalavimu – kreditoriaus finansinis reikalavimas yra pagrįstas 2019-03-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-550-730/2019;

Šalies argumentai

7.3. Apelianto nurodomas įskaitymas nei galėjo, nei turėjo būti pripažintas. Priešingai, 2019-10-10 įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartimi buvo pripažinta, jog pareiškėjo 2019-06-10 įskaitymas prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 daliai. Pažymėjo, jog BUAB „Žemkasa” administratorių pats apeliantas savo finansinio reikalavimo pateikimo momentu buvo informavęs apie tai, jog dėl skolos įskaitymo vyksta ginčas, be kita ko, BUAB „Žemkasa” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas teismui tvirtinti buvo pateiktas (2019-11-08) jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutarčiai, t. y. pripažinus, jog įskaitymas negalėjo būti atliktas. Bankroto administratoriui jau buvo žinoma visuotinai privaloma minėta nutartis ir įskaitymo negalimumas;

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog apelianto nurodomi teiginiai akivaizdžiai prieštarauja įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutarčiai, kuri, nagrinėjant apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, jį grindžiant deklaratyviomis aplinkybėmis, turi esminę reikšmę ir yra visuotinai privaloma. Paties apelianto iniciatyva pateikus atskirąjį skundą, minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo kvestionuojama apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019-10-10 nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atitinkamai, galima pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje surinktų įrodymų visetą bei įvertinęs, jog apelianto deklaratyvaus pobūdžio teiginiai jau išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2YT-29199-905/2019, priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį, kuria apelianto skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo, antstolis Robertas Vasiliauskas, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašė pareiškėjo SIA „Tilts“ atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-15 nutartį palikti nepakeistą (1 t., b. l. 35-37). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020-04-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 ir 330 straipsniuose numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais iš esmės deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstais motyvais. Pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo teisės atlikti įskaitymo, kadangi tokiu veiksmu buvo pažeisti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies bei 8 straipsnio 1 punkto imperatyvūs reikalavimai bei Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi numatyti apribojimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-15 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo SIA „Tilts“ skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-15 nutartimi pareiškėjo SIA „Tilts“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, motyvuodamas tuo, kad 2019-06-10 atlikto įskaitymo neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-29199-905/2019, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl antstolio veiksmų, apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismas priimdamas nutartį nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartimi. Pažymėjo, kad 2019-08-12 nutarties motyvai neturi ir negali būti laikomi prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, kadangi abiejose bylose ginčo ir įrodinėjimo dalykas skiriasi, t. y. 2019-08-12 nutartyje keliamas įskaitymo teisėtumo klausimas, o nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl antstolio veiksmų, kurie yra išimtinai susiję su BUAB „Žemkasa“ Bankroto administratoriaus veiksmais pripažįstant įskaitymą bei iš tokių veiksmų kylančiomis pasekmėmis – vykdomosios bylos nutraukimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

12. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-29199-905/2019, konstatavo, kad pareiškėjo 2019-06-10 įskaitymas prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-963-459/2019, nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 daliai, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo skundą nagrinėjęs apeliacine tvarka, 2019-10-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1605-560/2019, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartį nepakeistą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina tai, jog 2019-06-10 įskaitymo pripažinimas neteisėtu yra reikšminga aplinkybė nagrinėjamoje byloje, nes nuo to priklauso, ar vykdomoji byla Nr. 0179/19/00973 galėjo būti pradėta ir ar pareiškėjo skundžiami antstolio veiksmai yra neteisėti.

15. Taigi, teismui konstatavus, jog 2019-06-10 pareiškėjo atliktas įskaitymas laikytinas neteisėtu ir, kad nebuvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 0179/19/00973, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

16. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą visiškai nepasisakė dėl bankroto administratoriaus veiksmų, dėl ko skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir turi būti panaikinta. Pažymėjo, kad BUAB „Žemkasa“ su įskaitymo pasekmėmis sutiko faktiniais savo veiksmais, de facto teikiant BUAB „Žemkasa“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti sprendimu SIA „Tilts“ naudai priteistą sumą, likusią jau po atlikto įskaitymo. Pažymėjo, kad tai, jog Bankroto administratoriui buvo žinoma, kokia yra SIA „Tilts“ reikalavimų suma ir koks finansinis reikalavimas BUAB „Žemkasa“ lieka po įskaitymo, leidžia daryti išvadą, kad jis įskaitymą pripažino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad būtent bankroto administratorius turi pareigą užtikrinti, kad BUAB „Žemkasa“ bankroto byloje SIA „Tilts“ būtų įtraukta su tokiu finansiniu reikalavimu, koks yra pagrįstas įrodymais ir tai, kad nustatęs bet kokius neatitikimus, bankroto administratorius turėjo imtis veiksmų juos pašalinti, t. y. teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtintą tokį SIA „Tilts“ reikalavimą, su kurio dydžiu bankroto administratorius sutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas, kad Bankroto administratorius pateikė BUAB „Žemkasa“ bankroto byloje tvirtinti reikalavimus jau po 2020-06-10 įskaitymo ir tai, kad reikalavimo suma buvo tokia pati, kokią nurodė pareiškėjas, nesudaro pagrindo daryti išvados dėl įskaitymo pripažinimo. Be to, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, įrodančių, kad BUAB „Žemkasa“ administratorius sutiko su įskaitymo teisėtumu, tokie duomenys nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-15 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza