- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1605-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- užsienio įmonės SIA, „Tilts“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo užsienio įmonės SIA „Tilts“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2019-06-28 raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/19/00973. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-550-730/201, priteistos piniginės sumos tiek iš pareiškėjo UAB „Žemkasa“, tiek iš UAB „Žemkasa“ pareiškėjui, todėl pareiškėjas 2019-06-10 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir apie tai informavo antstolį. Anot pareiškėjo, priverstinis išieškojimas pagal nurodytą sprendimą yra pradėtas neteisėtai, o vykdomoji byla turi būti nutraukta.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2019-07-30 patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė bylą nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-963-459/2019, yra priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Žemkasa“, nutartimi sustabdytas UAB „Žemkasa“ turto ir (ar) lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ar kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus ar nurodymus dėl lėšų nuskaitymo. Remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmones restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos turto realizavimas ir (ar) išieškojimas stabdomas, todėl pareiškėjas neturėjo teisės atlikti įskaitymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-12 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad antstoliui R. V. pateiktas vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-07 vykdomasis raštas Nr. e2-550-730/2019 dėl 18 239 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko užsienio įmonės SIA „Tilts“ išieškotojui UAB „Žemkasa“. Pagal nurodytą sprendimą skola buvo priteista ir iš UAB „Žemkasa“ užsienio įmonei SIA „Tilts“, todėl SIA „Tilts“ 2019-06-10 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-963-459/2019, priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Žemkasa“, nutartimi sustabdytas UAB „Žemkasa“ turto ir (ar) lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ar kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus ar nurodymus dėl lėšų nuskaitymo. 2019-07-09 nutartimi UAB „Žemkasa“ iškelta bankroto byla (nutartis neįsiteisėjo). Pareiškėjo 2019-06-10 įskaitymas prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 7 straipsnio 2 daliai, todėl kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą nebuvo. Remdamasis šiuo motyvu, teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjas SIA „Tilts“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, panaikinant visus pritaikytus turto ir banko sąskaitų apribojimus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2019-06-28 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-179-15710, 2019-06-28 patvarkymą dėl turtinių teisių į transporto priemonę arešto Nr. S-19-179-15711, 2019-06-28 turto arešto aktą (TRL) Nr. S-19-179-15712, 2019-06-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-179-15709, ir įpareigoti antstolį vykdomąją bylą Nr. 0179/19/00973 nutraukti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartis būtų buvusi įteikta pareiškėjui iki to momento, kuomet 2019-06-25 pareiškėjas pateikė pareiškimą įstoti į bankroto bylą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tik formaliai pacitavo Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-963-459/2019, visiškai neįsigilindamas į jos turinį. Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartis leido UAB „Žemkasa“ mokėti visus bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas. Pareiškėjo 2019-06-10 atliktas įskaitymas ir buvo susijęs su ūkinės komercinės veiklos vykdymu. Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartis neribojo UAB „Žemkasa“ galimybių atsiskaityti su pareiškėju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00973, panaikinti visus pritaikytus turto ir banko sąskaitų apribojimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo iniciatyva laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-23 nutartimi, todėl pakartotinai apeliacinės instancijos teismo jis nėra sprendžiamas.
8. Byloje kilo ginčas dėl to, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio atliktais veiksmais. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje nustatyta, kad antstoliui R. V. yra pateiktas vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-07 vykdomasis raštas Nr. e2-550-730/2019 dėl 18 239 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko užsienio įmonės SIA „Tilts“ išieškotojui UAB „Žemkasa“. Pagal nurodytą sprendimą skola buvo priteista ir iš UAB „Žemkasa“ užsienio įmonei SIA „Tilts“, todėl SIA „Tilts“ 2019-06-10 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-963-459/2019, priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Žemkasa“, nutartimi sustabdytas UAB „Žemkasa“ turto ir (ar) lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal teismų ar kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus ar nurodymus dėl lėšų nuskaitymo. 2019-07-09 nutartimi UAB „Žemkasa“ iškelta bankroto byla.
10. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priimta nutartimi, kadangi, jo teigimu, apie 2019-03-08 nutartį jis nebuvo informuotas, nutartis pareiškėjui nebuvo įteikta. ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo yra neskundžiama. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia įmonei, ĮRĮ 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, antstoliams, nurodytiems ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 5 punkte, ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Informaciją apie tai, kad priimta nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą teismas privalo paskelbti specialioje interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimama nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Taigi teismas neturėjo pareigos siųsti pareiškėjui nutarties kopiją ir jį raštu informuoti apie priimtą pareiškimą. Teismas, priėmęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, apie priimtą pareiškimą paskelbė specialiame interneto tinklalapyje, todėl visi suinteresuoti asmenys šią informaciją galėjo sužinoti iš teismo pranešimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, šis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
11. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartis leido UAB „Žemkasa“ mokėti visus bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas. ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir nurodyti konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti.
12. Taigi iš esamo teisinio reguliavimo matyti, jog teismas nustato didžiausią lėšų sumą, kuri bus skirta įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingiems mokėjimams. Įmonės ūkinė komercinė veikla – tai yra kasdienė veikla, kuria įmonė vykdo, siekdama gauti pelno. Teismas atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-08 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos sustabdė UAB „Žemkasa“ turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ar kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus ar nurodymus dėl lėšų nuskaitymo, todėl 2019-06-10 teismo sprendimas, kuriuo iš UAB „Žemkasa“ pareiškėjo naudai buvo priteistas įsiskolinimas negalėjo būti vykdomas, kas reiškia, jog pareiškėjas negalėjo atlikti ginčo įskaitymo.
13. Teismas pažymi, jog kreipdamiesi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonės savininkai, vadovai ir kreditoriai susitaria dėl tam tikrų veiksmų, nuolaidų, savo veikimo apribojimų ir pan., todėl susitarimui prieštaraujančių veiksmų jie negali atlikti nuo pat pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme priėmimo, nes tokie susitarimai ir veiksmai pažeidžia proporcingumo principą, įmonės ir jos kreditorių pusiausvyrą, iškraipo teismui pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų duomenis apie kreditorius ir įmonės turtą, sukuria sąlygas mažinti įmonės turtą, o tai kelia grėsmę siekti restruktūrizavimo tikslų. Priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visi kreditoriai pagrįstai tikisi ir turi teisėtą lūkestį, kad įmonės turtas nebus mažinamas, įsiskolinimai nedidinami, o kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮRĮ numatyta pagal restruktūrizavimo metmenyse, o vėliau - ir restruktūrizavimo plane numatytą tvarką ir pagal ĮRĮ numatytus etapus (Panevėžio apygardos teismo 2015-03-19 nutartis civilinėje byloje 2-336-544/2015).
14. Taigi šiuo atveju pareiškėjas, atlikęs vienašališką įskaitymą, pažeidė ĮRĮ nuostatas ir 2019-03-08 Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įskaitymu pareiškėjas siekė pirmiau už kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus, taip pažeisdamas likusių kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo SIA „Tilts“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.