Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-578-571/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
2-578-571/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04099-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
R. J.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugo skyriaus, Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-578-571/2015Proceso Nr.2-28-3-04099-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 78.2.1 ;77.4.2
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė 2015m. kovo 10d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovei V. A., ieškovės atstovei advokatei R. P. atsakovui R. J., institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugo skyriaus atstovui G. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį , atsakovui R. J. institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė V. A. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. J. sūnaus D. J. gim. 2012-06-08 išlaikymui po 300 litų arba 87 eurus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės , šią sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka , nustatant ieškovei uzufrukto teisę į priteistas lėšas .Išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo į teismą dienos. Prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja . Prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką- atsakovas R. J. su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val. ieškovei esant , jos namuose. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė V. A. parodė, kad bendras su atsakovu vaikas gimė 2012-06-08 ir po sūnaus gimimo abu gyveno kartu. Nuo 2014 metų liepos mėnesio su atsakovu negyvena. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, tačiau jo tėvai 2 kartus per tą laiką atvežė maisto. Atsakovas 2015 metais jau du kartus buvo pasimatyti su sūnumi. Ji nedraudžia atsakovui matytis su vaiku ir šiuo metu ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Ji nurodė, kad matytis ir bendrauti su vaiku atsakovui leidžia ir leis, jeigu jis atvyks blaivus. Ji augina dar vieną nepilnametį vaiką, niekur nedirba. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Šalies argumentai

Atsakovas R. J. su ieškiniu sutiko . Jis parodė, kad išlaikymą teikti sutinka, tokį kokį prašo ieškovė 87 eurus. Jis nedirba, bet mano, kad darbą susiras. Atsakovas nurodė, kad nori gyventi su ieškove, jau 3 savaitės laiko kaip nevartoja alkoholio. Jis sutinka, kad berniuko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Jis 2015 metais kelis kartus aplankė sūnų ir ieškovė nedraudė su juo matytis. Jis nori susitaikyti su ieškove ir gyventi kartu. Mano, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra. Jis išlaikymo vaikui nuo 2014 metų spalio mėnesio nemoka, kadangi neturi darbo ir pajamų.

Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas G. P. , teikiant išvadą parodė, kad atsakovas pripažįsta pareigą teikti išlaikymą sūnui. Jo nuomone 87 eurų suma yra būtinai reikalinga vaikui išlaikyti. Prašo berniuko gyvenamąją vietą nustatyti su mama, nes jis tinkamai rūpinasi mažamečiu sūnumi. Mano, kad dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai .

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas R. J. gim. 1982-12-15 yra D. J. gim. 2012-06-08 tėvas (b.l.5).

Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą atsižvelgiama į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, vaiko norus ir pažiūras, kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (Lietuvos aukščiausiojo teismo senato 2002 06 21 nutarimas Nr.35,3,4p.), pirmenybę teikiant vaiko interesams.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnus D. J. nuo gimimo gyvena su motina V. A.. Iš teismui pateiktos Vaikų teisių skyriaus išvados matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute. Mažamečiui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, berniuko rūbeliai ir patalynė švari, namuose jauku ir saugi aplinka, todėl akivaizdu, kad berniuko gyvenamosios vietos nustatytas su motina, neprieštaraus vaiko interesams. (b.l.23-24).Be kita ko atsakovas taip pat neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir teismui jokių įrodymų dėl ieškovės netinkamo elgesio su vaiku neteikė. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus mažamečio vaiko interesams, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai.

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tokio dydžio išlaikymas vaikui turi būti teikiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Kita vertus, nurodytas orientacinis minimalus išlaikymo dydis nereiškia, kad iš atskirai gyvenančio vieno iš tėvų vaiko išlaikymui visais atvejais priteistina pusė nurodyto dydžio. Nustatant kiekvieno iš tėvų pareigą išlaikyti vaikus turi būti vertinama kiekvieno iš jų turtinė padėtis siekiant nustatyti, kuris iš jų didesne dalimi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reguliavimo principų numatytų CK 3.3 str. 1d. – prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad priimant sprendimą prioritetiškai turi būti atsižvelgiama į vaiko teises ir interesus, siekiant užtikrinti jo apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo ar pakeitimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta kad V. A. šeimos pajamos yra socialinė pašalpa bei išmoka vaikui (b.l.10). Ji nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l.19-20). V. A. augina dar vieną nepilnametį vaiką ir gyvena jos tėvų bute, todėl ieškovei tenka mokėti mokesčius už butą, vienai auginti du nepilnamečius vaikus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. J. jaučia pareigą išlaikyti savo vaiką ir sutinka mokėti po 300 litų arba 87 eurus kas mėnesį. Jis nurodė, kad šiuo metu gyvena ir yra registruotas pas savo tėvus ir daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas nedirba (b.l.31). Jis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. (b.l.29-30). Spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, neturintis jokių rimtų sveikatos problemų, todėl jis turėtų dėti visas pastangas, kad prisidėtų prie vaiko išlaikymo ir kad vaikas galėtų tenkinti net tik minimalius poreikius. Ieškovė pateikė teismui išsamią vaiko poreikius tenkinančių išlaidų skaičiuotę bei išlaidas patvirtinančius kvitus (b.l.11-14). Teismas neturi pagrindo netikėti išlaidų pagrįstumo suma, be to ir atsakovas dėl išlaidų nepagrįstumo, jokių įrodymų neteikė. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad 300 litų arba 87 eurų sumos materialinis išlaikymas tenkantis vaikui atitinka jo poreikius, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteisiant 300 litų arba 87 eurų materialinio išlaikymo sūnui, mokant kas mėnesį iki jo pilnametystės. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2014-10-08 ( CK 3.192,3.194 ,3.196 str. 1p.). Pažymėtina, kad įstatymas numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė advokatė nurodė, kad jos atsisako šio reikalavimo, nes šį klausimą išsprendė taikiai ir atsakovas matosi ir bendrauja su sūnumi. Ieškovė ir jos atstovė prašė šioje dalyje bylą nutraukti, kadangi nuo ieškinio dalies atsisako. Remiantis išdėstytu bendravimo ieškovės atisakymas nuo ieškinio šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina ( LR CPK 293 str. 1d.4p.) Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms iš esmės, šalys pakartotinai gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Iš atsakovo priteisina 31,32 eurai žyminio mokesčio ir 4,87 eurai pašto išlaidų valstybei( CPK 88 str.,96 str., 96‘ str.). ). Iš antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymos matyti, kad ieškovei suteikta paslaugų už 128,87 eurų sumą, tačiau ieškinį tenkinus dalinai iš atsakovo priteistina 100 eurų suma už advokato paslaugas, ruošiant procesinius dokumentus valstybės naudai , kadangi ieškovei 2014-08-14 tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2).-14-T-3100-3718 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. (CPK 88 str. , 96 str., 96‘ str.)

Vadovaujantis LR CPK 270 str.,

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą , sūnui D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis, po 87 eurus, kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės , išlaikymą mokant nuo 2014-10-08 dienos. Priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, jog priteistą išlaikymą sūnui D. J. uzufrukto teisėmis tvarko motina V. A. a.(duomenys neskelbtini) .

Nustatyti nepilnamečio D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. A. a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Gėlių 15,Puskelnių km., Sasnavos sen. Marijampolės sav. žyminio mokesčio 31,32 eurus ir 4,87 eurus pašto išlaidų valstybės naudai ( šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Gėlių 15,Puskelnių km., Sasnavos sen. Marijampolės sav. už ieškovei suteiktas advokato paslaugas 100 eurų valstybės naudai ( šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 43 , „Swedbank“ įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30d. , apeliaciniu skundu, nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. G.