- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- I-3301-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01492-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Margarita Stambrauskaitė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- M. S. I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Eglės Žulytės-Janulionienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. I. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Bangladešo Liaudies Respublikos pilietis M. S. I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 9–11), prašydamas: 1) panaikinti 2019 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai sprendimą Nr. LTU-74-00000000000000000000008242 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai (toliau – ir Ambasada) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. kovo 12 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą - siuvėjo darbas UAB „RODVIKAS“. Pareiškėjo teigimu, siuvėjo profesija, kurią jis planuoja realizuoti Lietuvos Respublikoje dirbdamas UAB „RODVIKAS“, yra įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-628 patvirtintą „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. I pusmečiui” (1.3. punktas, profesijos kodas LPK: 753126).
Pareiškėjas pabrėžia, kad kartu su prašymu pateikė visus reikiamus dokumentus nacionalinei vizai gauti. Ambasadai pateikė turimą išsilavinimą ir siuvėjo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (Bangladešo Vyriausybės patvirtintą siuvėjo kvalifikacijos pažymėjimą, išduotą Nacionalinio jaunimo plėtros mokymo instituto bei patvirtintą Bangladešo užsienio reikalų ministerijos; vidurinės mokyklos pažymėjimą, patvirtintą Dhakos švietimo komisijos, Bangladešo švietimo ministerijos ir Bangladešo užsienio reikalų ministerijos), patvirtintus Apostille, taip pat nurodė turimą siuvėjo darbo patirtį, pateikė gyvenimo aprašymą, dabartinės darbovietės rekomendacinį laišką ir kitus duomenis. Pareiškėjo ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje pagrindžia UAB „RODVIKAS“ 2019 m. sausio 22 d. tarpininkavimo raštas, kuriuo bendrovė įsipareigojo įdarbinti užsienietį, nurodydama numatomo pareiškėjo darbo ir gyvenimo sąlygas. Pareiškėjo įdarbinimą pagrindžia 2019 m. sausio 22 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB „RODVIKAS“ ir pareiškėjo, kuri įsigalios ir pareiškėjas bus įdarbintas penkių dienų laikotarpyje nuo daugkartinės nacionalinės vizos gavimo dienos.
Pareiškėjas pažymi, kad UAB „RODVIKAS” yra ilgametė, sėkmingai veikianti įmonė, užsiimanti drabužių siuvimu. Dėl siuvėjų stokos Lietuvoje, įmonė pasitelkdama tarpininko Bangladeše pagalbą organizavo darbuotojų paiešką ir atrinko kvalifikaciją bei patirtį įmonės siūlomam darbui atitinkančius asmenis, į kurių sąrašą pateko ir pareiškėjas. UAB „RODVIKAS“ savo darbuotojams teikia apgyvendinimą visą darbo laikotarpį. Ambasadai nepagrįstai atsisakius išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjas praranda galimybę siekti aukštesnių karjeros galimybių.
Pareiškėjas nurodo, kad Ambasadai taip pat pateikė visus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Ambasadai buvo pateiktas pareiškėjo skrydžio bilieto į vieną pusę užsakymą patvirtinantis dokumentas, bei notaro patvirtinta neteistumo pažyma. Pareiškėjo įsitikinimu, jo pateikti dokumentai ir duomenys nesudaro teisėto pagrindo abejoti dėl jo tikslų ir sąlygų, sąžiningo siekio dirbti ir užsidirbti Lietuvos Respublikoje. Nėra jokio teisėto pagrindo įžvelgti nelegalios migracijos grėsmę, kadangi nėra jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių, jog pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, t. y. jog pareiškėjas ketina atvykti į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu bei neteisėtai likti ar nelegaliai išvykti iš šalies. Nesant informacijos ir duomenų, galinčių paneigti pareiškėjo teisėtą ir sąžiningą ketinimą atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, taip pat informacijos apie tai, jog pareiškėjo atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui priimtas formaliais pagrindais ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) atsiliepime (b. l. 19–24) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą dėl to, kad jis siekia dirbti Lietuvoje UAB „RODVIKAS“ siuvėju bei su prašymu susijusius dokumentus.
2019 m. kovo 12 d. konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atliko pokalbį - interviu, kurio metu pareiškėjas nekalbėjo nei angliškai (nei lietuviškai), todėl jo nebuvo galima apklausti ir įsitikinti, kad supranta, kokios darbo sąlygos darbo sutartyje numatytos. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe, nepaaiškino koks rėmėjas ir kokiu būdu apmokės pragyvenimą Lietuvoje.
Pažymi, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atkreipė dėmesį ir įvertino aplinkybes, jog su pareiškėju tuo pačiu metu analogiškus pagal turinį ir formą prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar du Bangladešo Respublikos piliečiai – N. H. ir M. L. R., kuriems taip pat buvo atsisakyta išduoti vizas.
Konsului nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo abejonės dėl pareiškėjo siuvėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų autentiškumo ir tikrumo, nes: pareiškėjas pateikė Bangladešo siuvėjų kursų baigimo sertifikatą ir darbo patirtį įrodantį dokumentą, kuris pagal turinį ir formą tapatus dokumentams, kuriuos pateikė N. H. ir M. L. R., nors visi trys pareiškėjai nurodė dirbę skirtingose siuvyklose. Be to, visi pareiškėjai, ketindami pagrįsti turimą siuvėjo kvalifikaciją, pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog visi jie užfiksuoti prie tų pačių staklių toje pačioje vietoje. Pareiškėjas pateikė siuvėjų kursų baigimo sertifikato, išduoto Nacionalinio jaunimo mokymo instituto (National Yonth Development Training Center) kopiją, tačiau nepateikė šio dokumento originalo tinkamai legalizuoto Bangladešo Respublikos Užsienio reikalų ministerijos, sertifikate nenurodytos pasirašiusių Centro darbuotojų pavardės, kontaktiniai asmenys, nenurodyta įgyta profesinė kvalifikacija, todėl nebuvo galima rasti informacijos apie tai, įsitikinti dokumentų tikrumu.
Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu gautą informaciją, 2019 m. kovo 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.
Atsakovės nuomone, URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. LTU-74-00000000000000000000008242, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Bangladešo Liaudies Respublikos piliečiui M. S. I. M., teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 25–28). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė darbą (21 punktas), be kita ko, nurodė, kad yra nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla - siuvimo operatorius (19 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. kovo 30 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. kovo 29 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo - UAB „RODVIKAS“, Vilnius (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs - kvietėjas (33 punktas). Su prašymu pareiškėjas, be kita ko, pateikė 2019 m. sausio 22 d. darbo sutartį, sudarytą su UAB „RODVIKAS“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pagal darbo funkcijas bus siuvėjas, pradės dirbti nuo daugkartinės nacionalinės vizos gavimo dienos 5 dienų laikotarpyje, dirbs 40 val. per savaitę, 8 val. per dieną, jam bus kartą per mėnesį mokamas minimalus darbo užmokestis, nustatomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (b. l. 32–33). Pareiškėjas taip pat, be kita ko, pateikė turimą išsilavinimą ir siuvėjo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (Bangladešo Vyriausybės patvirtintą siuvėjo kvalifikacijos pažymėjimą, išduotą Nacionalinio jaunimo plėtros mokymo instituto) (b. l. 34–35) bei kitus su prašymu susijusius dokumentus.
Ambasados konsulinis pareigūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs kartu su juo pateiktus dokumentus, skundžiamu 2019 m. kovo 20 d. Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą vizą (b. l. 12, 31). Tokį savo atsisakymą motyvavo tuo, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytos atvykimo sąlygos - nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų Lietuvos Respublikoje ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Vizų (taip ir nacionalinių vizų) išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktą, viena iš numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų yra ta, jog jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai taip pat įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) 19 straipsnyje, kurio 1 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, o pagal minėto straipsnio 10 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Tačiau Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys, t. y. priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei pareiškėjo pokalbio su Ambasados darbuotoju metu duotus paaiškinimus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui neginčytinos teisės gauti vizą. Pagal Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalį nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Taigi klausimas dėl vizos išdavimo sprendžiamas įvertinus visą užsieniečio pateiktą ir pačios Ambasados surinktą informaciją. Iš užsieniečių registro vizų modulio duomenų (b. l. 29–30) matyti, jog priimant skundžiamą Sprendimą atsižvelgta į tai, kad pokalbio su konsulu metu paaiškėjo, jog pareiškėjas nekalbėjo angliškai (ir lietuviškai), todėl konsulas negalėjo apklausti ir įsitikinti, kad pareiškėjas supranta, kokios darbo sąlygos numatytos darbo sutartyje, nes darbo sutartis pateikta tik lietuvių kalba. Be to, konsulas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra nepakankami, nes pateiktas tik trijų mėnesių siuvimo kursų baigimo diplomas, pagal kurį nėra galimybių įsitikinti pareiškėjo gebėjimu atlikti siuvėjo darbą, kuriam jis kviečiamas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo nustatyta, kad su pareiškėju tuo pačiu metu analogiškus pagal turinį ir formą prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar du Bangladešo Respublikos piliečiai – N. H. ir M. L. R., kuriems taip pat buvo atsisakyta išduoti vizas. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys, iš kurių matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. birželio 12 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3302-809/2019 pagal pareiškėjo N. H. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, kuris 2019 m. birželio 27 d. įsiteisėjo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys be kita ko patvirtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3304-426/2019 nagrinėjamas pareiškėjo M. L. R. skundas atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad konsului nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo abejonės dėl pareiškėjo siuvėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų autentiškumo ir tikrumo, nes: pareiškėjas pateikė Bangladešo siuvėjų kursų baigimo sertifikatą ir darbo patirtį įrodantį dokumentą, kuris pagal turinį ir formą tapatus dokumentams, kuriuos pateikė N. H. ir M. L. R., nors visi trys pareiškėjai nurodė dirbę skirtingose siuvyklose. Be to, visi pareiškėjai, ketindami pagrįsti turimą siuvėjo kvalifikaciją, pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog visi jie užfiksuoti prie tų pačių staklių toje pačioje vietoje. Be to, pareiškėjas nepateikė siuvėjų kursų baigimo sertifikato, išduoto Nacionalinio jaunimo mokymo instituto (National Yonth Development Training Center) originalo, tinkamai legalizuoto Bangladešo Respublikos Užsienio reikalų ministerijos. Sertifikate nenurodytos pasirašiusių Centro darbuotojų pavardės, kontaktiniai asmenys, nenurodyta įgyta profesinė kvalifikacija (b. l. 34–35), todėl Ambasados darbuotojai negalėjo apie tai rasti informacijos, įsitikinti dokumentų tikrumu. Atkreiptinas dėmesys, kad vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, be kita ko, nustato ir UTPĮ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas). Kaip minėta, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą, užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, o surinkta informacija sudarė pagrindą įtarti nelegalios migracijos grėsmę, todėl, vadovaujantis Vizų kodekso ir UTPĮ nuostatomis, egzistavo pagrindai atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Ambasados konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir jam pagrįstai svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas Lietuvoje laikotarpiu, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas 2019 m. kovo 20 d. Ambasados sprendimas Nr. LTU-74-00000000000000000000008242 atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti URM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Kadangi sprendime nenustatyta aplinkybių, įgalinančių teismą panaikinti skundžiamą administracinį aktą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, nusprendžia : Pareiškėjo M. S. I. M. skundą atmesti kaip nepagristą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Margarita Stambrauskaitė Eglė Žulytė-Janulionienė