- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- I-3302-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01493-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Tomas Blinstrubis, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- N. H.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. H. (N. H.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas N. H. (N. H.) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-3), kuriuo prašo: 1) panaikinti 2019 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. LTU-74-00000000000000000000008238 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas) kaip nepagrįstą; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Ambasada) iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2019 m. kovo 12 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą - siuvėjo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su prašymu pateikė visus reikiamus dokumentus nacionalinei vizai gauti (galiojantį kelionės dokumentą, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, darbo sutartį, tarpininkavimo raštą, profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą bei kt.). Pareiškėjo teigimu, siuvėjo profesija, kurią jis planuoja realizuoti Lietuvos Respublikoje dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-628 patvirtintą “Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. I pusmečiui” (1.3. punktas, profesijos kodas LPK: 753126). Pareiškėjas Ambasadai pateikė turimą išsilavinimą ir siuvėjo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus ((duomenys neskelbtini) Vyriausybės patvirtintą siuvėjo kvalifikacijos pažymėjimą, išduotą Nacionalinio jaunimo plėtros mokymo instituto bei patvirtintą (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos; vidurinės mokyklos pažymėjimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) švietimo komisijos, (duomenys neskelbtini) švietimo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) užsienio reikalų ministerijos), patvirtintus Apostille, taip pat nurodė turimą siuvėjo darbo patirtį, pateikė gyvenimo aprašymą, dabartinės darbovietės rekomendacinį laišką ir kitus duomenis. Pareiškėjo ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 22 d. tarpininkavimo raštas, kuriuo bendrovė įsipareigojo įdarbinti užsienietį, nurodydama numatomo pareiškėjo darbo ir gyvenimo sąlygas. Pareiškėjo įdarbinimą pagrindžia 2019 m. sausio 22 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo, kuri įsigalios ir pareiškėjas bus įdarbintas penkių dienų laikotarpyje nuo daugkartinės nacionalinės vizos gavimo dienos. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)”, tai ilgametė, sėkmingai veikianti įmonė, užsiimanti drabužių siuvimu. Dėl siuvėjų stokos Lietuvoje, įmonė pasitelkdama tarpininko (duomenys neskelbtini) pagalbą organizavo darbuotojų paiešką ir atrinko kvalifikaciją bei patirtį įmonės siūlomam darbui atitinkančius asmenis, į kurių sąrašą pateko ir pareiškėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo darbuotojams teikia apgyvendinimą visą darbo laikotarpį. Ambasadai nepagrįstai atsisakius išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjas praranda galimybę siekti aukštesnių karjeros galimybių. Pareiškėjas taip pat pateikė Ambasadai visus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Ambasadai buvo pateiktas pareiškėjo skrydžio bilieto į vieną pusę užsakymą patvirtinantis dokumentas, bei notaro patvirtinta neteistumo pažyma. Pareiškėjo įsitikinimu, pateikti dokumentai ir duomenys nesudaro teisėto pagrindo abejoti dėl jo tikslų ir sąlygų, sąžiningo siekio dirbti ir užsidirbti Lietuvos Respublikoje. Nėra jokio teisėto pagrindo įžvelgti nelegalios migracijos grėsmę, kadangi nėra jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių, jog pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, t. y. jog pareiškėjas ketina atvykti į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu bei neteisėtai likti ar nelegaliai išvykti iš šalies. Nesant informacijos ir duomenų, galinčių paneigti pareiškėjo teisėtą ir sąžiningą ketinimą atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, taip pat informacijos apie tai, jog pareiškėjo atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui priimtas formaliais pagrindais ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 19-24), prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Ambasadai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: šeiminė padėtis - nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla - siuvimo operatorius (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – (duomenys neskelbtini) (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – (duomenys neskelbtini) (30 punktas), kviečiantis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - pats bei kvietėjas (33 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, 2019 m. sausio 22 d. Darbo sutartį (darbo funkcija - siuvėjas, mėnesio alga - MDU, išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai), beje, nepasirašytą paties pareiškėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai gauti, Baigimo sertifikatą, lėktuvo bilieto į (duomenys neskelbtini) rezervaciją. Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atkreipė dėmesį ir įvertino aplinkybes, jog su pareiškėju tuo pačiu metu analogiškus pagal turinį ir formą prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai – M. L. R. ir M. S. I. M., kuriems taip pat buvo atsisakytos išduoti vizos.
2019 m. kovo 12 d. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atliko pokalbį - interviu, kurio metu pareiškėjas nekalbėjo nei angliškai (nei lietuviškai), todėl jo nebuvo galima apklausti ir įsitikinti, kad supranta, kokios darbo sąlygos darbo sutartyje numatytos. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe. Konsului nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo abejonės dėl pareiškėjo siuvėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų autentiškumo ir tikrumo, nes: pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) siuvėjų kursų baigimo sertifikatą ir darbo patirtį įrodantį dokumentą, kuris pagal turinį ir formą tapatus dokumentams, kuriuos pateikė L. R. ir M. S. I. M., nors visi trys pareiškėjai nurodė dirbę skirtingose siuvyklose; be to, visi pareiškėjai, ketindami pagrįsti turimą siuvėjo kvalifikaciją, pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog visi jie užfiksuoti prie tų pačių staklių toje pačioje vietoje; pareiškėjas pateikė siuvėjų kursų baigimo sertifikato, išduoto Nacionalinio jaunimo mokymo instituto ((duomenys neskelbtini)) kopiją, tačiau nepateikė šio dokumento originalo tinkamai legalizuoto (duomenys neskelbtini) Respublikos Užsienio reikalų ministerijos, sertifikate nenurodytos pasirašiusių Centro darbuotojų pavardės, kontaktiniai asmenys, nenurodyta įgyta profesinė kvalifikacija, todėl nebuvo galima rasti informacijos apie tai, įsitikinti dokumentų tikrumu. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu gautą informaciją, 2019 m. kovo 20 d. priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.
Nurodo, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslo ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. LTU-74-00000000000000000000008238, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui N. H. (N. H.), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 14, 15).
Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog užsienietis neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo tikslų, t. y. užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų Lietuvos Respublikoje ir buvo rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis N. H. (N. H.) prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pateikė 2019 m. kovo 12 d. (b. l. 25-28). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė darbą (21 punktas), be kita ko, nurodė: šeiminė padėtis - nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla - siuvimo operatorius (19 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – (duomenys neskelbtini) (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – (duomenys neskelbtini) (30 punktas), kviečiantis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - pats bei kvietėjas (33 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, 2019 m. sausio 22 d. Darbo sutartį (darbo funkcija - siuvėjas, mėnesio alga - MDU, išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, sutartis pareiškėjo nepasirašyta) (b.l. 32-33), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai gauti, Baigimo sertifikatą, lėktuvo bilieto į (duomenys neskelbtini) rezervaciją.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos.
Pažymėtina, jog Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, 2019 m. kovo 12 d. atliko pokalbį - interviu, kurio metu paaiškėjo, jog pareiškėjas nekalbėjo angliškai (ir lietuviškai), todėl Konsulas negalėjo apklausti ir įsitikinti, kad pareiškėjas supranta, kokios darbo sąlygos numatytos darbo sutartyje. Minėto pokalbio su Konsulu metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, jos Konsului nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo abejonės dėl pareiškėjo siuvėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų autentiškumo ir tikrumo, nes pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) siuvėjų kursų baigimo sertifikatą ir darbo patirtį įrodantį dokumentą, kuris pagal turinį ir formą tapatus dokumentams, kuriuos pateikė kiti piliečiai, t.y. L. R. ir M. S. I. M., nors visi trys pareiškėjai nurodė dirbę skirtingose siuvyklose; be to, visi pareiškėjai, ketindami pagrįsti turimą siuvėjo kvalifikaciją, pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog visi jie užfiksuoti prie tų pačių staklių toje pačioje vietoje. Be to, pareiškėjas nepateikė siuvėjų kursų baigimo sertifikato, išduoto Nacionalinio jaunimo mokymo instituto ((duomenys neskelbtini)) originalo, tinkamai legalizuoto (duomenys neskelbtini) Respublikos Užsienio reikalų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, jog šiame sertifikate nebuvo nurodytos pasirašiusių Centro darbuotojų pavardės, kontaktiniai asmenys, nenurodyta įgyta profesinė kvalifikacija (b.l. 35), todėl Ambasados darbuotojai negalėjo rasti informacijos apie tai, įsitikinti pareiškėjo pateikto dokumento tikrumu.
Taigi, vertintina, jog Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pareiškėjo pokalbio - interviu metu gautą informaciją, pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, be to, padarė išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, be kita ko, nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 p.), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.). Kaip minėta, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, todėl, vadovaujantis Vizų kodekso bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, egzistavo pagrindai atsisakyti išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir pagrįstai konsului svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo sąlygų bei dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą. Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas. Konsulinio pareigūno manymas, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė taip pat yra pagrįstas. Taigi, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. LTU-74-00000000000000000000008238, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui N. H. (N. H.), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ambasadą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. H. (N. H.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.