Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. L., R. L., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo I. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą I. L. informuota tinkamai. Pareiškėjas teismui pateikė suinteresuoto asmens I. L. pareiškimą, kuriuo ji atsisako palikimo, nurodo, kad sutinka, kad po tėvo mirties palikimą priimtų pareiškėjas, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo R. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, apie teisme iškeltą bylą R. L. taip pat informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. L.. V. L. buvo išsituokęs, turėjo dar dvi dukras – R. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir I. L., gimusią (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimo išdavimo į notaro biurą kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas, tačiau palikimo perėjimo liudijimas Lietuvos Respublikai iki šiol nėra išduotas. V. L. vardu buvo registruota 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 28 d. deklaravęs savo gyvenamąją vietą. 2019 m. vasario 3 d. pareiškėjas gavo pasiūlymą dėl lango ir buto durų keitimo. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie komunalinius mokesčius matyti, kad pareiškėjas už elektros energiją pradėjo mokėti 2020 m. liepos 26 d., iki tol išrašomos sąskaitos nebuvo apmokamos.

6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

7. Teismų praktikoje taikant CK 5.50 straipsnio 2 dalies normą yra laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, kuriais parodoma, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (turto valdymas, naudojimasis juo palaikant jį tinkamoje būklėje, rūpinimasis juo kaip savo turtu, jo prižiūrėjimas, mokesčių mokėjimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

8. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko poziciją, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis po tėvo mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimant mirusiojo palikimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjo teiginiai, jog jis po tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, naudoti ir juo rūpintis kaip savo turtu, vertintini kritiškai, nes paties pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia tokias jo nurodomas aplinkybes – matyti, kad pareiškėjas nemokėjo komunalinių mokesčių už butą praktiškai du metus po tėvo mirties, įsiskolinimas už butui tiekiamą elektros energiją nuolat augo. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į notarą kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas ir tik tada pareiškėjas kreipėsi į teismą su prareiškimu, norėdamas įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiniu valdymu.

9. Siekiant pripažinti, jog pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėjęs jo paveldimą turtą valdyti, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti palikimą per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad iš karto po tėvo laidotuvių jis pradėjo gyventi nurodytame bute, tačiau, kaip minėta Sprendimo 8 punkte, rašytiniai įrodymai tokių pareiškėjo aplinkybių nepatvirtina. Pasiūlymas dėl lango ir durų kainos taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimą per įstatyme nustatytą terminą, kadangi pasiūlymas surašytas praėjus pusei metų po pareiškėjo tėvo mirties, be kita ko, nėra aišku, kokiam konkrečiam objektui (butui) siūlomi langas ir durys yra skirti.

10. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo laidotuvių jam buvo perduoti buto raktai, kita vertus, pareiškime nurodoma, kad tuo metu, kai mirė pareiškėjo tėvas, pareiškėjas dirbo užsienyje, todėl per įstatymo nustatytą terminą nespėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Vien tik buto raktų perėmimas ir savo daiktų palikimas tėvui priklausiusiame bute negali būti pripažįstamas palikimo priėmimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas per tris mėnesius ėmėsi aktyvių veiksmų (remonto, mokesčių mokėjimo) po V. L. mirties palikimui priimti. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad per tris mėnesius po palikėjo mirties jis, kaip įpėdinis, būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų perimant mirusiojo turtą ir pradedant jį valdyti.

11. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia pareiškėjo pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą po tėvo V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, teismo turėtos 11,35 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.