Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), registravosi Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 4, dalimis, 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 puntu, pritaikius BK 641 straipsnį, 22 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2020 m. lapkričio 3 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme (neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka);

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme (neįsiteisėjęs).

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. tarp 2021 m. birželio 7 d. 21.30 val. ir 2021 m. birželio 8 d. 7.25 val., (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo požeminio garažo pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausantį 350 Eur vertės dviratį „Merida“, 500 Eur vertės dviratį „Scott“ su ant jo buvusiais dviračio priedais: spidometro laikikliu, šviestuvų laikikliais, dviračio spyna „ABUS“ su spynos laikikliu, kurių bendra vertė 100 Eur, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, tarp 2021 m. birželio 7 d. 16.30 val. ir 2021 m. birželio 8 d. 10.40 val., (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo požeminio garažo pagrobė nukentėjusiajam R. J. V. P. priklausantį 350 Eur vertės dviratį „Romet Rambler R6.2 26“ su ant dviračio buvusiais dviračio priedais: 20 Eur vertės dviračio apšvietimu, 8 Eur vertės gertuvės laikikliu, 65 Eur vertės vaikiškos sėdynės laikikliu (be sėdynės), 13 Eur vertės dviračio spyna.

Šiais savo veiksmais D. G. pagrobė svetimą A. S. priklausantį 950 Eur ir R. J. V. P. priklausantį 456 Eur vertės turtą, t. y. svetimą 1 406 Eur bendros vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. G. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaip minėta, D. G. dviračius pavogė niekam nematant, užėjęs pro neužrakintą laiptinę, taigi nėra jokių jo veiką kvalifikuojančių požymių. Sprendžiant dėl pavogto turto vertės teismas atsižvelgia į tai, jog D. G. iš R. J. V. P. pavogė 456 Eur turtą (1 t., b. l. 31-33, 35-38), A. S. pateikė paaiškinimus, jog iš jo buvo pavogtas 950 Eur vertės turtas (2 t., b. l. 21-27), t. y. D. G. savo neteisėtais veiksmais pagrobė 1406 Eur vertės turtą, kuri viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. G. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjo du asmenys, nusikaltimas baigtas. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. D. G. yra jauno amžiaus, šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, iki kardomojo kalinimo Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nedirbo, Sodros duomenimis paskutinį kartą oficialiai dirbo 2013 m. (1 t., b. l. 133-134), per paskutinius 3 metus daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 135-140), iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 8 kartus, dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų buvo turtinio ir smurtinio pobūdžio, yra atlikęs arešto ir laisvės atėmimo bausmes (1 t., b. l. 120-121), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jam Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimti dar du šiuo metu neįsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį), taip pat yra nagrinėjamos dar 2 baudžiamosios bylos dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį). Valstybinis kaltintojas duomenų apie D. G. gydymąsi psichikos sveikatos centre, Respublikinio priklausomybės ligų centre ar psichiatrijos ligoninėje, nesurinko.

Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo D. G. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra besikartojantis, kaip minėta, jis ne kartą yra atlikęs arešto ir laisvės atėmimo bausmes, tačiau išėjęs iš pataisos įstaigos vėl daro nusikalstamas veikas bei naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį paskiriant nesiekiantį šios bausmės vidurkio, t. y. 9 mėnesius laisvės atėmimo. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis teismo nuomone būtent tokia bausmė atitiks bausmės paskirtį ir bus proporcingi padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ir neprieštaraus teisingumo principui.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Prokuroras prašė taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti iš D. G. 200 Eur, kuriuos jis įgijo pardavęs pavogtus dviračius (kaltinamojo teigimu).

Teismas pažymi, jog pagal susiformavusią teismų praktiką tuo atveju, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė (Kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Bylos medžiagos duomenimis, pagrobto turto, dėl kurio pareikšti civiliniai ieškiniai, vertė, kurią turės atlyginti nukentėjusysis, viršija jo gautą naudą pardavus pagrobtą turtą (galimai apie 200 Eur), todėl tenkinus ieškininius reikalavimus ir atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė, atlyginusi dalį žalos nukentėjusiajam, turės subrogacijos teisę į kaltininką, teismas nenustatė teisinio pagrindo konfiskavimui gautos sumos už parduotus dviračius.

Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. G. atžvilgiu šiuo metu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau vienas iš jų yra neįsiteisėjęs, o kitas apskųstas apeliacine tvarka, todėl, siekiant išvengti netikslumų ir dvigubo bausmių bendrinimo, D. G. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrintina. Paskirtų bausmių bendrinimo klausimas spręstinas ateityje teismo nutartimi, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 950 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: pagrobto dviračio „Merida Matts J.24“ vertė – 350 Eur, pagrobto dviračio „Scott Scale 60“ vertė – 500 Eur, pagrobtos dviračio spynos „Abus Bordo Granit X-Plus“ vertė – 85 Eur, pagrobto dviračio šviestuvų laikiklių vertė – 10 Eur, pagrobto spidometro laikiklio vertė – 5 Eur (1 t., b. l. 24). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti tą pačią 950 Eur sumą, tačiau su patikslintu ieškiniu pateikė ieškinio sumą pagrindžiančius dokumentus. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dviratis „Merida Matts J.24“ buvo pirktas 2021 m. balandžio 8 d. iš dviračių taisyklos „(duomenys neskelbtini)“, yra pridėtos susirašinėjimo žinutes ir dviračio pasas, kas patvirtina, jog minėtas dviratis kainavo 350 Eur. Taip pat nurodyta internetinio puslapio nuoroda, kurioje analogiško dviračio kaina – 369 Eur. Patiksliname ieškinyje taip pat nurodyta, jog dviratis „Scott Scale 60“ buvo pirktas už 4 500 Lt (1 303 Eur). Šiai dienai jis dviratį vertina 500 Eur sumai, kadangi dviratis buvo labai gero stovio, savaitę prieš vagystę jam buvo pakeista galinių žvaigždučių kasetė už 55 Eur, grandinė už 20 Eur, dviračio balnas už 25 Eur, taip pat pakeisti bėgių ir dviračio stabdžių troseliai. Nurodyta internetinio puslapio nuoroda, kurioje analogiškas M dydžio dviratis (jo dviratis L dydžio) buvo parduotas už 400 Eur. Taip pat pateikta internetinė puslapio „www.kaina24.lt“ nuoroda, kurioje nurodyti dviračio spynos „Abus Bordo Granit X-Plus 6500“ kainų paliginimai (kainos nuo 109,95 Eur iki 149,99 Eur) (2 t., b. l. 21-27).

Sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo teismas pažymi, jog nukentėjusysis pateikė išsamius paaiškinimus ir dokumentus, kodėl pagrobtą turtą vertina 950 Eur žala: dviračio „Merida Matts J.24“ paso kopiją bei susirašinėjimą, iš kurio matosi, jog minėtą dviratį įsigijo už 350 Eur, taip pat nurodė, jog dviratis „Scott Scale 60“ buvo pirktas už 4 500 Lt (1303 Eur), paaiškino, kodėl šiuo metu jį vertina 500 Eur suma, pateikė analogiško dviračio kainą internetiniame portale, kuri yra panaši į jo nurodytą (400 Eur, tačiau pateiktame skelbime skiriasi dviračio dydis), taip pat pateikė spynos, kuria buvo surakinti dviračiai, kainų palyginimus (spynų modeliai šiek tiek skiriasi), matyti, jog minėtų spynų kainos svyruoja nuo 109,95 Eur iki 149,99 Eur, nukentėjusysis šiuo atveju prašo atlygtini 85 Eur, taigi nukentėjusysis nurodo, jog dėl pavogtų 2 dviračių bei dviračio spynos jis patyrė 935 Eur turtinę žalą. Taip pat civiliniame ieškinyje nurodyta, jog kartu su dviračiais buvo pavogti ant jų buvę priedai – šviestuvų laikikliai – 10 Eur vertės, spidometro laikiklis – 5 Eur vertės. Nors nukentėjusysis nepateikė šių priedų vertė pagrindžiančių dokumentų, tačiau atsižvelgiant į jų sumą teismas laiko, jog pateiktos vertės yra protingos ir adekvačios.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, teismas sprendžia, jog A. S. ieškinys pagrįstas, žala padaryta neteisėtais kaltinamojo D. G. veiksmais, draudimas žalos nėra atlyginęs, todėl, pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas, ieškinys tenkintinas visiškai ir nukentėjusiojo patirta 950 Eur žala priteistina iš nusikalstamą veiką padariusio D. G..

Nukentėjusysis R. J. V. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 456 Eur turtinę žalą dėl pavogto dviračio „Romet Rambler R6.2 26“ su ant jo buvusiais priedais (1 t., b. l. 42). Ikiteisminio tyrimo metu pateikė dviračio įsigijimo dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog 2021 m. gegužės 14 d. dviratis „Romet Rambler R6.2-26“ buvo pirktas už 359,98 Eur, taip pat kartu pirktas 22,58 Eur vertės apšvietimo komplektas, 13,04 Eur vertės spyna, 8,90 Eur vertės gertuvės laikiklis (1 t., b. l. 37). Be to apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog su dviračiu taip pat buvo pavogtas 65 Eur vertės vaikiškos sėdynės laikiklis (be sėdynės). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, jog draudimas jam yra atlyginęs 356 Eur, todėl civilinį ieškinį sumažino iki 100 Eur.

Kaltinamasis su pateiktu civiliniu ieškiniu sutiko, kaltinamojo gynėjas nurodė, jog vadovaujantis BPK 113 straipsniu, civilinis ieškinys turėtų būti nagrinėjamas civilinio kodekso nustatyta tvarka, kuris kartu su draudimo įstatymu numato draudiko subrogacijos teisę dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju, nesant draudiko kaip proceso šalies baudžiamojoje byloje, teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turėtų pasisakyti dėl teisių ir pareigų asmens, kuris nedalyvauja procese, o tai civilinė teisė draudžia. Esant tokiai situacijai civilinis ieškinys dėl 100 Eur turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Teismas nesutinka su gynėjo nuomone, jog šiuo atveju byloje pareikštas R. J. V. P. civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi kaip proceso šalis nebuvo įtraukta draudimo bendrovė. Vien tai, jog pavogtas turtas buvo apdraustas ir dalis žalos atlyginta, nepanaikina pareigos kaltininkui atlyginti žalos dalį, kurios neatlygino draudimas. Visiškas žalos atlyginimo principas reiškia, jog žalą patyręs asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei jam nebūtų buvusi padaryta žala. Negalima reikalauti tik atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė atlygino tik dalį turtinės žalos, šia dalimi nukentėjusysis teisme sumažino ieškinio reikalavimą iki 100 Eur, D. G. yra kaltas dėl žalos atsiradimo, todėl nukentėjusiajam privalo atlyginti jo patirtą ir draudimo neatlygintą žalos dalį. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu gynėjas ir kaltinamasis neginčijo draudimo sprendimo atlyginti tik dalį žalos, to nedarė ir nukentėjusysis, todėl pagrindo įtraukti draudimo bendrovę atsakove byloje nebuvo, šiuo nuosprendžiu jokios pareigos draudimo bendrovei nėra sukuriamos, taip juo neužkertama draudimo bendrovei teisė reikšti kaltininkui ieškinį dėl subrogacijos civilinio proceso tvarka.

Sprendžiant dėl teisiamojo posėdžio patikslinto civilinio ieškinio pagrįstumo teismas pažymi, jog nukentėjusysis pateikė išsamius paaiškinimus ir dokumentus, kodėl pagrobtą turtą vertina 456 Eur žala, taip pat paaiškino, jog jam draudimo bendrovė atlygino 356 Eur, todėl savo civilinį ieškinį sumažino iki 100 Eur. Teismas pažymi, jog byloje yra visi, išskyrus vaikiškos sėdynės laikiklio, įsigijimo dokumentai, todėl abejonių dėl dviračio ir jo priedų – dviračio apšvietimo, gertuvės laikiklio ir dviračio spynos vertės abejonių nekyla. Teismui nebuvo pateikta vaikiškos sėdynės laikiklio įsigijimo ar jų vertę pagrindžiantys dokumentai, tačiau atsižvelgiant į R. J. V. P. prašomą sumą už minėtą laikiklį – 65 Eur, teismas sprendžia, jog nurodyta suma nėra per didelė ir neprotinga, todėl ji laikoma pagrįsta ir priteistina iš kaltininko.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, teismas sprendžia, jog R. J. V. P. patikslintas ieškinio reikalavimas pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais kaltinamojo D. G. veiksmais, draudimas atlygino tik dalį žalos, todėl, pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas, teisiamojo posėdžio metu patikslintas ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam iš kaltininko priteistina 100 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6, 14.2.2.1 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 131,94 Eur (2 t., b. l. 30-33).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai yra apribotos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Taip pat pažymėtina, jog iki kardomojo kalinimo nuteistasis nedirbo, kaip pats nurodo registravosi Užimtumo tarnyboje ir per mėnesį gaudavo 100 Eur, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog Užimtumo tarnyboje jis nesiregistravo, paskutinė jo registracija baigėsi 2020 m. sausio 13 d. (1 t., b. l. 133).

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 9 d. 11.32 val. iki 2021 m. birželio 10 d. 10.04 val. (viena diena) (1 t., b. l. 152-156). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti sprendžiami BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

1) vokas, kuriame yra juoda kepurė su snapeliu ir juodas džemperis, pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. liepos 15 d. vyresniosios tyrėjos nutarimą perduotus saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą (2021 m. liepos 19 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005191) (1 t., b. l. 96-97), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini D. G.;

2) kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš įvykio vietos (prisegtas prie 1 t. bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 9 d. 11.32 val. iki 2021 m. birželio 10 d. 10.04 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. G. vykdant šį nuosprendį sulaikymo dienos.

Civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. G. civiliniam ieškovui 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo R. J. V. P. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. G. civiliniam ieškovui 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 131,94 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 94 euro cento) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos D. G. teikimą.

Voką, kuriame yra juoda kepurė su snapeliu ir juodas džemperis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. G..

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.