Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-07-12 · Civilinė byla Nr. 2-180-714/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-12
Bylos Nr.
2-180-714/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Trečiasis asmuo
R. K., V. Č.
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Donatas Ramanauskas
Civilinė byla Nr.2-180-714/2012Teisminio proceso numeris 2-19-3-00080-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 30.1; 30.3.
JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 12 d.Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, trečiajam asmeniui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys V. Č., R. K., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir dalies bendrame turte nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2012 01 25 iškelta civilinė byla pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys V. Č., R. K., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir dalies bendrame turte nustatymo (b.l. 2-4). Ieškovė prašo pripažinti, kad vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas R. K. vardu, priklausė jai ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir pripažinti butas jai ir R. K. priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje labai svarbi yra pateiktų įrodymų reikšmė, įrodinėjant ieškovės ir R. K. bendro gyvenimo, bendro ūkio aplinkybes, jų susitarimą įgyti turtą (b.l. 21).

Į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis buvo patrauktos R. K. ir V. Č. (b.l. 39).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo R. K. nurodė, kad į R. K. palikimą nepretenduoja, bylai reikšmingų aplinkybių nežino (b.l. 44).

Tretysis asmuo V.Č. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, kurių tėvas yra R. K., R. K. išlaikymo vaikams neteikė, todėl yra likusi išlaikymo skola, su ieškiniu ji nesutinka, kadangi ieškovė turėjo galimybę deklaruoti savo gyvenamąją vietą ginčo bute, tačiau to nepadarė, be to byloje nėra jokių įrodymų, kad butas įgytas iš bendrų lėšų ar bendros veiklos (b.l. 46-47).

Atsakovo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą atsakovas buvo informuojamas, teisme buvo gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b.l. 31).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimą. Paaiškino, kad iki R. K. mirties gyveno su juo kartu tris su puse metų, santykiai buvo geri, abu dirbo ir gyveno Vokietijoje, jų abiejų darbo užmokestis buvo pravedamas į vieną sąskaitą, kad grįžus į Lietuvą, turėtų, kur gyventi, nutarė pirkti butą Jurbarke, prašė R. K. brolio J. K. padėti surasti tokį butą, pinigus buto pirkimui palikdavo pas R. K. motiną, kuri šiuo metu jau yra mirusi, taip pat jau atsitiko, kad ieškovė pateko į avarija, buvo sunkiai sužalota, o R. K. susirgo sunkia liga ir mirė 2011 07 30, po laidotuvių santykiai su jo artimaisiais labai pablogėjo, buto raktus pasiėmė J. K., ieškovė negali pasiimti iš buto net kitų daiktų, kuriuos pirko kartu su R. K..

Tretysis asmuo V. Č. paaiškino, kad po R. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė, nežinojo, kad jis turi turto, tik jo skolas, su ieškiniu nesutinka, nes nėra jokių įrodymų, tačiau pati pretenzijų į tą butą nereiškia. Kai kalbėjo su R. K., kol jis dar buvo gyvas, jis sakė „nusipirkau butą“, bet ji net nepagalvojo, kad R. K. pirktų butą savo vardu.

Tretysis asmuo R. K. teismo posėdyje nurodė, kad nieko apie buto įsigijimo aplinkybes nežino, pretenzijų nereiškia.

Apklausiamas liudytoju J. K. patvirtino, kad jo brolis R. K. ir E. L. buvo sugyventiniai, brolis turėjo butą savo vardu, o automobilį E. L.. Butą pirko ne pats R. K., o jis, tai yra liudytojas, už mamos pinigus, mama davė pinigus 8 000,00Lt, už tuos pinigus ir nupirko butą. Mama gaudavo pensijos apie 1000,00Lt, laikė keturias karves. R. K. pinigų neturėjo, visus pinigus, kuriuos jis uždirbdavo Vokietijoje pervesdavo į E. L. sąskaitą. Jis pats į tą butą nepretenduoja. Po brolio mirties atidavė E. L. tuos daiktus, kurie buvo jos asmeniniai, bet raktų nedavė.

Apklausiam liudytoja M. L. parodė, kad E. L. yra jos duktė, jos santykiai su R. K. buvo geri, abu kartu grįždavo į Lietuvą, pasakodavo, kad nori nusipirkti butą, o pinigus to buto pirkimui palieka pas R. K. motiną, santykių nebuvo nutraukę niekada, po laidotuvių dukra į butą jau nebegali patekti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta: iš ieškovės E. L. banko sąskaitos išrašo Šilutės Kredito unijoje nustatyta, kad į tą sąskaitą UAB „Frankeda“ 2010 -2011 pervesdavo E. L. ir R. K. darbo užmokestį (b.l. 5-7), Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 03 28 R. K. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10), 2008 08 12 R. K. ir E. L. kartu buvo krikšto tėvais, suteikiant krikšo sakramentą vaikui (b.l. 11), iki 2012 06 05 po R. K. mirties 2011 07 30, niekas iš jo įpėdinių palikimo nebuvo priėmęs, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 66), 2011 03 24 sudarant buto pirkimo pardavimo sutartį Jurbarko rajono 1-jame notarų biure dalyvavo pats R. K. , butą nupirko už 8 500,00Lt (b.l. 67-70).

Šių rašytinių įrodymų yra pakankama daryti išvadą, kad R. K. ir ieškovė E. L. kurį laiką (apie tris metus iki R. K. mirties) gyveno kartu, vedė bendrą ūkį.

Tačiau nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto objekto –buto, įregistruoto dabar jau mirusio R. K. vardu asmeninės nuosavybės teise, teisinio režimo.

Kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu.

Ieškovė ir R. K. kartu gyveno apie tris metus. Per tą laiką jie abu kartu ir kiekvienas atskirai galėjo sukaupti 8 500,00Lt sumą buto įsigijimui, be to liko niekaip nepaneigtas ir J. K. paaiškinimas, kad pinigus butui pirkti davė jų mama.

Bylos nagrinėjimo metu turėjo būti įrodyta, kad E. L. ir R. K. buvo susitarę įgyti konkretų turto objektą (butą) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau tos aplinkybės liko neįrodytos (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Byloje buvo nustatyta, kad R. K. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise nupirko ginčo butą. Tai patvirtina aplinkybės, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė pats vienas R. K., įregistravo ginčo turtą viešame registre savo vardu asmeninės nuosavybės teise, o ieškovė, perkant butą, nesiekė tapti šio buto bendraturte, pats R. K. kalbėjo V. Č., kad nusipirko butą vien asmeniškai, visos šios aplinkybės teikia pagrindą pagrįstai abejoti, ar buvo susitarimas įgyti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai turėjo įrodyti ieškovė. Šalių pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą nustatyta ir CPK 178 str. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Respublikos CPK 176str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro juridinį faktą apie iškeltą civilinę bylą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 01 25 pranešimą Nr. 2-180-714/2012, sprendimo nuorašą išsiunčiant viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Lukšienė