Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prijungtos Eismo įvykio bylos duomenimis, 2014 m. birželio 12 d. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. M., vairuojant Automobilį (duomenys neskelbtini), Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu, įvažiavus į važiuojamojoje dalyje esančią duobę, buvo sugadintas galinis ratas. Nenustačius vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo 2014 m. birželio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. 2014 m. birželio 12 d. nutarime konstatuota, kad kelio duobė buvo važiuojamojoje kelio dalyje, nepaženklinta kelio ženklais, nors vairuotojas duobę pastebėjo, tačiau jos apvažiuoti negalėjo dėl iš priekio važiavusios kitos transporto priemonės. Įvykio vietos schemoje nurodyta, kad duobė yra 0,5 m. nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 1,0 m. ilgio, 0,4 m. pločio ir 0,04 m. gylio. Pareigūnai automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Pareigūnai užfiksavo, kad yra sugadintas užpakalinis dešinės pusės ratas. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu konstatuota, jog sugadinta automobilio ratlankis ir dvi automobilio padangos. Transporto priemonės apžiūrą atliko UAB „Krasta Auto“ padalinio UAB „Krasta Auto Kaunas“ serviso atstovas, kadangi pagal ieškovės ir UAB „Krasta Auto“ 2009 m. vasario 3 d. sutarytą Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutartį pastaroji įgaliota apžiūrėti ieškovės apdraustas ir eismo įvykio metu sugadintas transporto priemones. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija KKK Nr. 045999 automobilio remonto išlaidos 4414,14 Lt. Ieškovė išmokėjo 3648,25 Lt arba 1056,61 Eur draudimo išmoką (4414,14-766,15 [PVM]). 2014 m. liepos 17 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl 1056,51 Eur (3648,25 Lt) žalos atlyginimo.

Dėl žalos atlyginimo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, neturi pagrindo abejoti, kad 2014 m. liepos 17 d. eismo įvykio metu trečiajam asmeniui nepavykus apvažiuoti duobės, buvo sugadintas galinis ratas. Atsakovė , nesutikdama su ieškiniu teigia, kad mažai tikėtina, jog automobiliui įvažiavus į tokių išmatavimų duobę būtų padaryta nurodyta žala. Tačiau atsakovei nesutinkant su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Šią aplinkybę atsakovė neigė tik deklaratyviais pasisakymais ir prielaidomis, nepateikdama jokių įrodymų, todėl teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus jokiais įrodymais.

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 19 punkte numatytą vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. Atsakovės atsiliepime nurodyti deklaratyvūs teiginiai, spėjimai, kad galbūt trečiasis asmuo viršijo greitį ar nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas nėra pagrįsti jokias leistinais rašytiniais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad buvo šviesus paros metas, nesudaro pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo pažeidė pareigą imtis visų būtinų priemonių saugumui užtikrinti. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats trečiasis asmuo R. M., duobė nebuvo didelė, tačiau kai ją pastebėjo, bandė apvažiuoti, tačiau tai nepavyko dėl iš priekio atvažiuojančio automobilio. Be to, byloje pateiktas Kauno apskrities VPK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną tik patvirtina, kad vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens R. M. kaltės dėl žalos atsiradimo atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 178 straipsnis).

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir šalių nuomone nuostolių dydis yra skirtingas, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Nurodyta įstatymo nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų sumų dydžiui nustatyti. Taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismai turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyta, jog reikia keisti vieną ratlankį ir dvi padangas.

Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio, privalu atsižvelgti į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (toliau - Techniniai reikalavimai) nustatytus reikalavimus. Minėtų Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 4 lentelės „Ratai (ratlankiai)“ (kodas 504) techninių reikalavimų 1 punkte nurodyta, jog vienos ašies ratai turi būti vienodi.

Draudėjas, dėl atsakovės kaltės apgadinęs jam priklausančią transporto priemonę, neturėtų nukentėti materialiai eismo saugumo prasme. Automobilis privalo būti suremontuotas taip, kad su juo galėtų saugiai važinėti ir po eismo įvykio, todėl atmestini atsakovės motyvai, kad nebuvo būtina keisti abiejų galinių automobilio padangų. Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina išvada, kad automobiliui turi būti uždėtos vienodo rašto, protektoriaus gylio ir kitus saugumo standartus atitinkančios padangos, todėl atsakovės argumentai, jog pakako keisti tik vieną padangą atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės akcentuotos aplinkybės apie dėvėtos padangos paieškos galimybes, ieškovės veiksmus atliekant tokią paiešką , yra teisiškai nereikšmingos, kadangi pripažinus, jog yra būtinybė keisti sugadintą padangą nauja, kita ant tos pačios ašies naudojama padanga turi būti vienoda. Iš bendros žalos sumos buvo atskaičiuotas detalių nusidėvėjimas, todėl laikytina, kad automobiliui padaryta žala buvo apskaičiuota objektyviai ir teisingai (CPK 185 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 934,18 Eur.

Dėl kompensacinių palūkanų

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kai kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė kreditoriui mokėti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti.

Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad ieškovė 2014 m. liepos 17 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl 1056,51 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovė nesutikdama su kompensacinėmis palūkanomis, nurodė, kad ieškovė pirmiausia pretenziją pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne Kauno miesto savivaldybei, pažymėjo, kad šios dvi įstaigos yra skirtingi juridiniai asmenys.

Į bylą pateikta pretenzija dėl skolos išieškojimo adresuota atsakovei, todėl spręsti, kad dokumentas pateiktas netinkamam subjektui, nėra pagrindo. Kad adresatas buvo tinkamas, o atsakovės nuoroda į aplinkybę, jog Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija yra skirtingi juridiniai asmenys, pripažintina formalia, pati atsakovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. svarstė pateiktą pretenziją ir nutarta siūlyti jos netenkinti. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad ieškovė buvo informuota apie pretenzijos pateikimą netinkamam subjektui (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl 2014 m. birželio 12 d. eismo įvykio iš atsakovės priteistina ieškovei 129,63 Eur (934,18 Eur * 0,05/365 *1013 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.

Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo normomis, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2017 m. balandžio 5 d. sumokėjo 24,00 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba ir 14,50 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintas pilna apimtimi, ieškovė viso patyrė 108,58 Eur išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355), todėl iš atsakovės nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 934,18 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 18 ct) turtinės žalos, 129,63 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 63 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1063,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108,58 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.