- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- 1S-99-354/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- T. R.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. R. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria T. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas (duomenys neskelbtini) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2020 m. balandžio 21 d., laikotarpiu nuo 22.23 val. iki 2020 m. balandžio 22 d., 01.19 val., adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su G. K., J. T. ir E. A., nuo pastato nuplėšdamas vieną šviestuvą, o kitą šviestuvą sudaužydamas, po ko nuplėšdamas nuo pastato vaizdo stebėjimo kamerą ,,(duomenys neskelbtini)“ ir nulauždamas garažo pakabinamą spyną, įsibrovė į A. F. priklausantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą A. F. priklausantį turtą – 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų vertės 174 (vieno šimto septyniasdešimt keturių) litrų žymėto dyzelinio kuro, 88 (aštuoniasdešimt aštuonių) eurų vertės pneumatinį plaktuką, 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų vertės veržliasukį „(duomenys neskelbtini)“, 585 (penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių) eurų vertės veržliasukį „(duomenys neskelbtini)“, 600 (šešių šimtų) eurų vertės akumuliatoriaus paleidėją „(duomenys neskelbtini)“, 240,50 (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų ir penkiasdešimties euro centų) eurų akumuliatorinį suktuką „(duomenys neskelbtini)“ su pilna komplektacija, 159 (vieno šimto penkiasdešimt devynių) eurų vertės akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, 163 (vieno šimto šešiasdešimt trijų) eurų vertės elektrinį smūginį grąžtą, 64 (šešiasdešimt keturių) eurų vertės elektrinį kampinį šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, 50 (penkiasdešimties) eurų vertės elektrinį tiesinį pjūklą, 720 (septynių šimtų dvidešimties) eurų vertės rankinį suvirinimo aparatą „(duomenys neskelbtini)“, 30 (trisdešimties) eurų vertės suvirinimo aparato antgalį „(duomenys neskelbtini)“, 8 (aštuonių) eurų vertės skystų klijų aparatą „(duomenys neskelbtini)“, 100 (vieno šimto) eurų vertės metalo lygintuvą „(duomenys neskelbtini)“, 40 (keturiasdešimties) eurų vertės elektrinį grąžtą „(duomenys neskelbtini)“, 26 (dvidešimt šešių) eurų vertės kabių segiklį „(duomenys neskelbtini)“, 14 (keturiolikos) eurų vertės terkšlinį raktą, 390 (trijų šimtų devyniasdešimties) eurų vertės benzininį trimerį, 100 (vieno šimto) eurų vertės suktuvo–gręžtuvo „(duomenys neskelbtini)“ priedų komplektą, 400 (keturių šimtų) eurų vertės benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“, 30 (trisdešimties) eurų vertės elektrinį suktuką „(duomenys neskelbtini)“, elektrinį kampinį šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, kuris pinigine išraiška nevertinamas, po ko iš garažo patekdamas pro nerakinamas duris į gyvenamojo namo patalpas, iš kur pagrobė 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų kupiūromis po 100 (vieną šimtą) eurų, stiklainį su 64 (šešiasdešimt keturiais) g. išlydyto aukso gabaliukais, 1 920 (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimties) eurų vertės (1 (vieno) g. vertė – 30 (trisdešimt) eurų), 10 (dešimties) eurų vertės sulankstomą peilį, 40 (keturiasdešimties) eurų vertės prožektorių „(duomenys neskelbtini)“, 20 (dvidešimties) eurų vertės prožektorių, 50 (penkiasdešimties) eurų vertės arbaletą, viso pagrobė svetimo, A. F. priklausančio, 7 417,50 (septynių tūkstančių keturių šimtų septyniolikos eurų ir penkiasdešimties euro centų) eurų vertės turto.
2. Kaltinamasis T. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 77–78). Ikiteisminio tyrimo metu T. R. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (duomenys neskelbtini) mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 158–160). Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi T. R. skundas buvo atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 25 d. nutartis (4 t., b. l. 193–195). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi T. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas (duomenys neskelbtini) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 10–12). Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nutartimi T. R. skundas buvo atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. gegužės 21 d. nutartis (5 t., b. l. 41–44). Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartimi kaltinamajam T. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dar (duomenys neskelbtini) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 182–184).
Šalies argumentai
3. Kaltinamasis T. R. skundu Šiaulių apygardos teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį, kuria jam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, bei paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kurį įsipareigoja sumokėti kaltinamojo sugyventinė V. P.
1.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, neatsižvelgė į tai, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – užstatu. Pažymi, kad jo prašymas jam skirti užstatą buvo atmestas formaliais argumentais nurodant, kad jis nėra pajėgus sumokėti užstatą. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei prokuroras nenurodė užstato sumos dydžio, kurio jis negalėtų sumokėti. Nurodo, kad jam paskirtą užstato sumą sumokėtų jo sugyventinė V. P. Teigia, kad šiuo metu jau yra baigtas ikiteisminis tyrimas, surinkta visa medžiaga, todėl jis nežada trukdyti baudžiamajam procesui ar bandyti paveikti nukentėjusįjį, liudytojus. Nurodo, kad karantino metu jis negalėjo susirasti darbo, nes neturėjo galiojančio asmens dokumento (šiuo metu užsisakė asmens tapatybės kortelę, kurią greitai jam pagamins). Be to, jis apylinkės teismui pateikė pažymą dėl savo įsidarbinimo. Prižada būdamas laisvėje dirbti, nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei atlyginti nukentėjusiajam civiliniu ieškiniu padarytą turtinę žalą.
1.2. Aukštesnės instancijos teismo prašo jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę – 4 376 (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių) eurų užstatą (6 t., b. l. 192-193).
4. Apygardos teismo posėdyje kaltinamojo T. R. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju kaltinimas T. R. grindžiamas jo paties parodymais, kitų kaltinamųjų G. K., E. A., J. T. parodymais, nukentėjusiojo A. F., liudytojų M. P., V. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros, savanoriškų daiktų pateikimo protokolais ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog T. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
6. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, suėmimas kaltinamajam T. R. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, kad jis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, o taip pat daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
7. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, taip pat jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad kaltinamasis T. R. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, patvirtina tai, kad jis anksčiau buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo, teistumas neišnykęs, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje T. R., kartu su kitais 3 bendrininkais kaltinamas apysunkio nusikaltimo, kuris yra numatytas ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje, įvykdymu (BK 178 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė po (duomenys neskelbtini) metų atlikęs nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (paleistas (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 185, 190–196). Kaltinamasis T. R. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno (duomenys neskelbtini) savaites bei dirbo. Teigia, jog anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, turi (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, turėjo lėšų pragyvenimui (6 t., b. l. 166–167), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, T. R. pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nedirba (5 t., b. l. 198), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (5 t., b. l. 199), taigi, nusikalstamų veikų darymas galimai jei ir ne pagrindinis, tačiau yra vienas iš jo pragyvenimo šaltinių. Pažymėtina, kad kaltinamasis apylinkės teismui pateikė 2020 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus R. Č. raštą, kuriame nurodyta, kad T. R. gali būti įmonėje įdarbintas (duomenys neskelbtini), kai tik jis įmonei pateiks asmens dokumentą (6 t., b. l. 165), su savo šeima nebendrauja, santaupų neturi. Apygardos teismo nuomone, minėtos aplinkybės apylinkės teismui suteikė pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra neišnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas.
8. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis T. R. gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti kitus kaltinamuosius, paslėpti ar sunaikinti pagrobtus daiktus, slėpti jų buvimo vietą. Teisėjų kolegijai pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje šiuo metu nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. R. gali trukdyti procesui. Ikiteisminis tyrimas byloje jau baigtas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o suėmimo tęsimas vien dėl to, kad kaltinamasis ikiteisminiame tyrime dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu nesant objektyvių duomenų dėl kaltinamojo siekio paveikti kitus kaltinamuosius, nukentėjusįjį, liudytojus ar bandyti paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra savarankiškas pagrindas ar sąlyga tęsti suėmimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatytą suėmimo pagrindą.
9. Nors kaltinamasis T. R. skunde teigia, kad jis, būdamas laisvėje, pasižada dirbti, nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei atlyginti nukentėjusiajam civiliniu ieškiniu padarytą turtinę žalą, tokie skundo argumentai laikytini deklaratyviais, nepaneigiantys įstatyme numatyto suėmimo taikymo pagrindų ir negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai ir lemiantys kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
10. Kaltinamasis T. R. skunde nurodo, kad apylinkės teismas nutartimi formaliai atmetė jo prašymą jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą. Pateiktu skundu kaltinamasis apygardos teismo prašo jam paskirti švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę – 4 376 eurų, tai atitinka neatlygintos žalos dydį, užstatą, kurį sumokėtų jo sugyventinė V. P. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino kaltinamojo prašymo jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą.
11. BPK 133 straipsnio 1 dalis numato, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Minėto straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad užstato dydį nustato šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, kaltinamajam gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Straipsnio 4 dalyje nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomos privalomos sąlygos, t. y. kaltinamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad, jei kaltinamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje kaltinamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, ir nurodomas įmokos dokumento (kvito) numeris. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos. Kaltinamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiami nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas.
12. Taigi, įvertinus BPK straipsnio nuostatas, akivaizdu, kad skiriant šią kardomąją priemonę, įtariamasis / kaltinamasis teismui pats turi pateikti duomenis apie sumokėtą užstatą (mokėjimo kvitą, kuriame matytųsi sumokėta piniginė suma, banko sąskaita, į kurią buvo sumokėta pinigų suma bei duomenis apie užstato davėją, jo asmenybę). Nagrinėjamu atveju, nei apylinkės teisme, nei skundu aukštesnės instancijos teismui kaltinamasis tokių duomenų nepateikė, tik nurodė, kad užstatą sumokės jo sugyventinė V. P. (apie jos asmenybę duomenų baudžiamoje byloje, išskyrus gyventojų registro išrašo (2 t., b. l. 18) ir pažymos apie proceso dalyvio duomenis, nėra pateikta). Todėl konstatuotina, kad prašymas skirti kardomąją priemonę – užstatą neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepagrįstas.
13. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs jam pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo skundo argumentus, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo prašoma skirti kardomoji priemonė – užstatas nagrinėjamu atveju nebus pakankama garantija, užtikrinanti kardomųjų priemonių paskirtį, todėl nėra pagrindo paleisti suimtą T. R. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę (įskaitant kaltinamojo prašomą kardomąją priemonę – užstatą) ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
14. Neabejotinai suėmimas varžo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika yra tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-25-396/2019, 7.18 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121, 122, 127, 130 straipsniais,
nutaria:
kaltinamojo T. R. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.