Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-625-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
1A-625-579/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22693-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
K. G., M. P.
Advokatai
Regina Majauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-625-579/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22693-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,išteisintiesiems K. G. ir M. P., jų gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. ir M. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. G. išteisintas iš kaltinimo, kad jis 2020 m. birželio 11 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su M. P., atvirai, stebint prekybos centro darbuotojoms, M. P. įdėjus K. G. į kuprinę: dušo želė „Nivea Men Sport“, 2,69 eurų vertės, iš viso 2 vnt., bendros 5,38 eurų vertės, šampūną „Man Perfect Challenge“, 2,89 eurų vertės, vandenį „Vichy Fresh“, 0,99 eurų vertės, ketino išsinešti pagrobtus daiktus iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojos G. Š., tokiu būdu bendrai pasikėsino atvirai pagrobti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 9,26 eurų vertės turtą.

2. M. P. išteisintas iš kaltinamo, kad jis 2020 m. birželio 11 d., apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su K. G., atvirai, stebint prekybos centro darbuotojoms, M. P. įdėjus K. G. į kuprinę: dušo želė „Nivea Men Sport“, 2,69 eurų vertės, iš viso 2 vnt., bendros 5,38 eurų vertės, šampūną „Man Perfect Challenge“, 2,89 eurų vertės, vandenį „Vichy Fresh“, 0,99 eurų vertės, taip pat į rankas paėmė lėlę „M.“, 24,99 eurų vertės, žiebtuvėlį, 1,29 eurų vertės, kramtomą gumą „Orbit Blueberry“, 0,59 eurų vertės, sausainius 500 g, 3,25 eurų vertės, ketino išsinešti pagrobtus daiktus iš parduotuvės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojos G. Š., tokiu būdu bendrai pasikėsino atvirai pagrobti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 39,38 eurų vertės turtą.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2020 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2020 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones palikti nepakeistas. Skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus specialistą T. G. bei apsaugos darbuotoją, 2020 m. rugsėjo 17 d. atvykusį į įvykio vietą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, kaip įrodymais rėmėsi iš esmės tik kaltinamųjų, suinteresuotų jiems palankia bylos baigtimi ir siekiančių išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai padarydamas išvadą, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors išteisintieji teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė ketinę pavogti prekes, tačiau tai laikytina jų gynybine versija.

3.2. Prokurorės vertinimu, K. G. ir M. P. kaltę patvirtina parduotuvės vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip pastarieji į kuprinę dedasi šampūnus, mineralinį vandenį, vėliau kai kuriuos daiktus pasislepia užantyje ir bando pasišalinti iš parduotuvės. Išteisintieji norimas nusipirkti prekes galėjo įsidėti į pirkinių krepšelį, tačiau to nepadarė, nes už prekes mokėti neketino. Vagystė nebuvo užbaigta tik pastabių parduotuvės darbuotojų dėka. Liudytoja G. Š. paaiškino, kad matė, kaip kaltinamieji stovėjo prie lentynos, kurioje buvo sudėtos asmens higienos prekės. Aukštesnis vaikinas ant peties buvo užsidėjęs juodos spalvos kuprinę, o kitas, tamsių plaukų jaunuolis, į ją kažką dėjo. Vėliau minėti asmenys nesusimokėję praėjo pro kasas ir bandė pasišalinti, tačiau ji sugriebė už kuprinės, prašydama parodyti, kas joje yra. Abu vaikinai atsakė, jog nieko nėra, tačiau ji, patikrinusi kuprinės vidų, pastebėjo parduotuvės prekes. Po to kaltinamieji pradėjo atvirai vogti prekes – nuo prekystalio paėmė lėlę, žiebtuvėlį. Ji pradėjo šaukti, todėl jiems pasišalinti iš parduotuvės nepavyko. Liudytoja I. M. taip pat patvirtino, jog matė, kaip kaltinamieji į kuprinę deda prekes, pastarieji suvokė, jog yra jos stebimi, tačiau vis tiek toliau akivaizdžiai krovė prekes į kuprinę. Pardavėja G. Š. sustabdė kaltinamuosius, kai šie jau buvo praėję pro kasas, liepė iškrauti kuprinę. Tuomet M. P. nuo prekystalio paėmė lėlę, užsikišo ją už džemperio ir ėjo pro duris, bet ji pradėjo šaukti, todėl šis sugrįžo atgal į parduotuvę.

3.3. Skundo autorė atkreipia dėmesį, kad išteisintieji ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino, tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pradėjo keisti savo parodymus, kas rodo jų nenuoseklumą bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde prašoma įvertinti ir tai, kad K. G. anksčiau yra teistas šešis kartus (ne kartą už plėšimą ir vagystes), o M. P. teistas aštuonis kartus (taip pat ne kartą už nusikaltimus nuosavybei). Taigi, surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog išteisintieji padarė jiems kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėja prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje nurodomi motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

6. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir išanalizavusi pateikto apeliacinio skundo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė jų vertinimo taisyklių ir padarytas išvadas dėl K. G. ir M. P. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas neatitinka prokurorės lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar neteisėtumą patvirtinančios aplinkybės.

7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį be kita ko atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išaiškino, kad vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Aptariamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2015). Tačiau nustačius, kad paimdamas svetimą turtą (daiktą) asmuo neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o tik laikinai norėjo juo pasinaudoti ir vėliau grąžinti jį savininkui, tokia veika neturi visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl K. G. ir M. P. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 11 d. atliktų konkrečių veiksmų, kadangi išteisintųjų elgesys parduotuvėje yra užfiksuotas aukštos kokybės (spalvotas vaizdas, itin geras matomumas, yra garsas) vaizdo įrašuose, kurie pridėti prie bylos medžiagos. Šiuose įrašuose parduotuvės salė yra nufilmuota iš įvairių rakursų, skirtingomis kameromis, todėl labai gerai matosi visi K. G. ir M. P. veiksmai nuo pat jų atėjimo į parduotuvės vidų momento iki sukonfliktavimo su parduotuvės administracija bei apsaugos darbuotojų ir policijos pareigūnų iškvietimo.

Šalies argumentai

9. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip išteisintieji į kuprinę dedasi šampūnus, dušo želė, mineralinį vandenį (kuprinę ant pečių buvo užsidėjęs M. P., o K. G. dėjo į ją prekes, taip pat ir paduotas M. P.), vėliau prie kasų M. P. dar paėmė žiebtuvėlį ir lėlę, kurią, akivaizdžiai matant kasininkei, užsikišo už atsegto džemperio atlapo. Pardavėjai paėmus lėlę ir padėjus ją atgal į prekybos vietą, M. P. pasiėmė du „7 days“ raguolius, už juos susimokėjo ir išėjo iš parduotuvės, tačiau po kelių sekundžių sugrįžo ir toliau tęsė pokalbį su pardavėja-kasininke. Vis dėlto, norint asmens veiką kvalifikuoti kaip vagystę, neužtenka vien objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymo, būtina konstatuoti ir subjektyviuosius (veikos) požymius, t. y. asmens tyčią pavogti svetimas prekes ir paversti jas savo turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimo subjektyvioji pusė nustatoma pagal kaltininko (ne nukentėjusiojo ar įvykio liudytojų) psichinį santykį su daroma veika ir jos padariniais. Todėl ypač svarbu įvertinti, kaip savo atliekamus veiksmus suvokė patys išteisintieji, ko jie siekė atėję į parduotuvę ir kokių padarinių sukėlimo norėjo, t. y. kokie buvo jų veikimo tikslai ir motyvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apie tai, kaip kaltininkas suvokė veikos faktines aplinkybes, sprendžiama ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir įvertinus kaltininko elgesį pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2018).

10. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. G. paaiškino, kad įvykio dieną abu su M. P. buvo stipriai apgirtę, todėl ir išėjo toks nesusipratimas. Jie atėjo apsipirkti, pinigų turėjo, tačiau susipyko su parduotuvės administracija ir buvo iškviesta policija. Jis turėjo kuprinę, į kurią kartu su M. P. dėjosi prekes. Dalis prekių buvo kuprinėje, kita dalis – rankose. Jis sakė kasininkei, kad gali susimokėti už prekes, bet ši iš karto pradėjo šaukti. Jis nemanė, jog vykdo vagystę, todėl supyko ir pardavėjų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jei būtų buvęs blaivus, šio incidento buvo galima išvengti. Pripažįsta, kad turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo (2 t., b. l. 136). M. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam sunku paaiškinti savo veiksmus, nes dėl girtumo nelabai ką prisimena. Tikslo pavogti prekes neturėjo, būtų susimokėjęs už paimtas prekes, bet pardavėjos pradėjo šaukti, čiupo už kuprinės, tuomet atėjo apsauginiai, prasidėjo ginčijimasis buvo iškviesti policijos pareigūnai. Savo poelgį vertina blogai. Pripažįsta, kad turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo (2 t., b. l. 136-137). Taigi, abu išteisintieji pripažino, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi neadekvačiai – dėjosi prekes ne į tam skirtą pirkinių krepšį, o į su savimi turėtą kuprinę, paskui, parduotuvės darbuotojai iškrausčius šią kuprinę, sukonfliktavo su pardavėjomis, plūdo jas necenzūriniais žodžiais, ėmė nuo prekystalio prekes ir vėl jas grąžino į vietą, tačiau nei vienas jų nesutiko, jog turėjo tikslą kurią nors prekę pavogti. Abu teigė turėję pinigų ir netgi atsiskaitę jais už dalį prekių.

11. Liudytoja D. M. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, direktorė. K. G. ir M. P. jai gerai žinomi, nes tai pastovūs parduotuvės klientai. Iš jų kiekvieną kartą reikia tikėtis, kad jie ką nors pasiims. Kolektyvas šių vyrų bijo, dvi darbuotojos dėl jų elgesio netgi nori išeiti iš darbo (2 t., b. l. 146-147). Liudytoja G. Š. paaiškino, jog dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. K. G. ir M. P., priėję prie kasos, už kažką ruošėsi mokėti, bet ji paprašė parodyti kuprinę ir iš karto išėmė iš jos parduotuvės prekes. Įvykio dieną K. G. buvo agresyvus, kabinėjosi prie pirkėjų, nors, kai būna blaivus, su juo galima gražiai pasikalbėti. Apie tai, kad būtų bijojusi kaltinamųjų, neminėjo (2 t., b. l. 149-150). Liudytoja I. M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys žmonės kaltinamųjų bijo, pardavėjos taip pat bijo, nes jie kelia neigiamas emocijas, šiuo atveju buvo sutrikdytas parduotuvės darbas, tiek personalas, tiek pirkėjai buvo išsigandę (2 t., b. l. 150). Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbanti I. P. taip pat pripažino, jog įvykio metu parduotuvės darbas buvo sutrikdytas, ji išsigando ir išėjo iš salės, juto didelį stresą. Mano, jog kaltinamųjų tikslas buvo vagystė, nes parduotuvėje esančią tvarką jie žino (2 t., b. l. 151). Aptarti parodymai liudija, kad išteisintieji parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms ir vadovybei yra žinomi kaip konfliktiniai klientai. K. G. ir M. P. dažniausiai parduodamas alkoholis, kad tik šie greičiau išeitų iš parduotuvės ir nekeltų jokių incidentų. Tačiau šį kartą bandymas parduoti alkoholio nebuvo sėkmingas, kadangi išteisintieji geranoriškai iš parduotuvės nepasišalino ir kėlė triukšmą tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Išteisintųjų atlikti veiksmai, kaip jau minėta, detaliai atsispindi byloje esančiuose vaizdo įrašuose, darytuose parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykio dieną.

12. Vaizdo įraše „Sale-1_20200611093714“ matyti, kaip išteisintieji įeina pro parduotuvės duris, pirmasis su juodos spalvos kuprine ant pečių eina M. P., jam iš paskos su mėlynos spalvos kepure ant galvos eina K. G.. Priešais juos matosi pasilenkusi moteris (pirkėja), kuri dedasi norimas pirkti prekes į savo krepšį. Išteisintieji akivaizdžiai gerai nusiteikę, iš pradžių abu ranka imituoja, kaip pliaukšteli moteriai per sėdmenis, po to K. G. realiai kaire ranka atlieka šį veiksmą. Moteris iš karto atsitiesia, klausia, kas čia darosi, reikalauja baigti tokius veiksmus, išteisintieji trumpai replikuoja ir nueina. Vaizdo įraše „Sale-3_20200611093713“ užfiksuota, kaip K. G. deda į prasegtą M. P. kuprinę indelius su dušo želė ir šampūną, taip pat įdeda vieną prekę, paduotą ir M. P.. Šį jų veiksmą pastebi pardavėja ir sušunka, kad išteisintieji ištrauktų prekes iš kuprinės, tačiau minėti asmenys nereaguoja ir toliau vaikščioja po parduotuvę, nueina į kitą skyrių, kur į kuprinę įsideda mineralinio vandens butelį. Tuomet abu eina prie kasų. Kas konkrečiai vyksta šioje vietoje užfiksuota vaizdo įraše „Sale-1_20200611093713“. Kaip matyti, M. P. su kuprine ant pečių sustoja prie kasos, nors pardavėjos joje nėra. Jokios darbuotojos taip pat nėra ir kasoje, esančioje priešais. Taigi, M. P. niekas netrukdo laisvai išeiti iš parduotuvės, nes automatiškai atsiveriančios išėjimo durys yra vos už kelių metrų. Tačiau išteisintasis M. P. stovi, laukia, kol ateis K. G., kuris tuo metu kalbasi su parduotuvės darbuotoja. Jokių daiktų (tame tarpe lėlės) neima, jų neslepia ir nesumokėjęs išeiti neketina. K. G. atėjus prie M. P., jau abu laukia kol ateis pardavėja, priekabiauja prie kitoje kasoje atsiskaitančios už prekes pirkėjos, t. y. iš parduotuvės nesusimokėję išteisintieji nebando pasišalinti.

13. Kasininkei atėjus prie kasos, ši iš karto pareikalauja išimti iš kuprinės prekes. Tuomet K. G. nuima M. P. nuo pečių kuprinę, padeda ją ant prekystalio, atidaro ir lėtai išima butelį mineralinio vandens, po to pardavėja greitai iškrausto iš kuprinės visas likusias paimtas prekes. Išteisintieji tokiam pardavėjos poelgiui neprieštarauja, prekių išėmimui netrukdo. Tuomet ši paima nuo lentynos degtinės butelį ir padeda jį prie kasos. Kol pardavėja veda prekės kodą į kasą, išteisintieji toliau elgiasi iššaukiančiai – K. G. bando paimti ant prekystalio esantį žurnalą, o M. P., klausdamas pardavėjos, ar jai labiau patinka tokie pirkėjai, kaip jie ar tie mandagūs, už džemperio užsikiša žaislinę lėlę (bet taip, kad lėlė aiškiai matoma pardavėjai). K. G. paduoda kasininkei pinigus (10 eurų), ši juos paima ir liepia abiems vyrams išeiti. Tačiau pastarieji ir toliau kalbina pardavėją, bando paimti įvairius jiems po ranka esančius daiktus, pavyzdžiui, K. G. siekia pardavėjos akinių (kurie padėti ant svarstyklių), klausdamas, ar gali juos užsidėti, tačiau ši greičiau sureaguoja ir perdeda akinius į kitą vietą. Toks išteisintųjų elgesys leidžia spręsti, kad tikslo vogti kokias nors prekes jie neturėjo, tiesiog tokiu būdu, trikdydami viešąją tvarką, trukdydami dirbti, pramogavo (kaip tai suprato jie patys). Nors M. P. su lėle užantyje buvo nuėjęs iki parduotuvės durų, tačiau nedelsiant sugrįžo ir šį žaislą pats atidavė pardavėjai. Po to išteisintieji toliau kalbino pardavėją, nepadoriai juokavo, M. P. padėjo ant prekystalio kelis eurus ir atsinešė du „7 days“ raguolius. Pardavėja šias prekes įmušė į kasą ir dar kartą paragino vyrus išeiti. Tačiau išteisintieji ir toliau svirduliavo prie kasų ir niekur eiti nesiruošė (M. P. nors ir buvo išėjęs, tačiau netrukus sugrįžo). Jie abu nuėjo prie parduotuvėje esančio pirkėjo ir šį išplūdo necenzūriniais žodžiais. Sugrįžę prie kasų, vėl lietė bei ėmė jiems po ranka pasitaikiusias prekes – sausainius, kramtomąją gumą. Netekusios kantrybės, pardavėjos iškvietė parduotuvės vedėją, o ši – apsaugos darbuotojus ir policijos pareigūnus.

14. Aptarti M. P. ir K. G. veiksmai rodo, kad įvykio metu šie asmenys turėjo daugybę galimybių išeiti iš parduotuvės su prekėmis, kurias savavališkai susidėjo į atsineštą kuprinę, tačiau priėję kasas jie ramiai laukė, kol ateis pardavėja, o šiai iškrausčius kuprinę, sumokėjo už kai kurias prekes ir kalbino pardavėją. Išteisintieji, nors ir pavartojo kelis necenzūrinius žodžius, tačiau nebuvo agresyvūs. K. G. pliaukštelėjimas moteriai per sėdmenis nebuvo stiprus, akivaizdu, jog išteisintasis nesiekė nieko sužaloti, tiesiog tokiu būdu, elgdamasis nepadoriai, pramogavo. Vėliau išteisintieji prikibo prie kito pirkėjo, kuriam pasakė kelis necenzūrinius žodžius, tačiau ir šio kontakto metu nebuvo reiškiama jokia agresija. Net ir atvykus apsaugos darbuotojams bei policijos pareigūnams, M. P. ir K. G. nesipriešino, bendravo pakankamai ramiai, tiesiog dėl didelio girtumo sunkiai orientavosi aplinkoje. Be abejo, asmens neblaivumas (K. G. buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas, o M. P. – 3,21 promilių girtumas) nešalina jo atsakomybės, priešingai, tai yra kaltininko teisinę padėtį sunkinanti aplinkybė, vis dėlto, šiuo atveju nenustatyta išteisintųjų tyčia ką nors pavogti, svetimą turtą paversti savu. Prokurorės teiginys, kad norimas nusipirkti prekes išteisintieji turėjo susidėti į parduotuvės pirkinių krepšelį, o ne į savo kuprinę, neįrodo tyčios prekes paversti savo nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įraše matosi ir daugiau pirkėjų, kurie prekes taip pat dedasi į savo atsineštus, o ne parduotuvės, krepšelius, o vėliau prie kasų šias prekes išima ir už jas susimoka. Pardavėjos dėl tokio pirkėjų elgesio pastabų nereiškia, vadinasi, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatytos tvarkos (arba jos nebuvo griežtai laikomasi), jog pasirinktos prekės turi būti dedamos tik į specialiai tam skirtus parduotuvės pirkinių krepšius.

Motyvuojamoji dalis

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog realiai K. G. ir M. P. atlikti ir anksčiau šioje nutartyje aptarti veiksmai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad šie asmenys būtų turėję tikslą užvaldyti svetimą turtą. Vaikščioti po parduotuvės patalpas su prekėmis rankose, kuprinėje ar krepšyje nėra draudžiama. Vertinti, jog išteisintieji iš parduotuvės nepasišalino vien dėl to, kad juos pastebėjo ir sulaikė parduotuvės darbuotojos, nėra jokio pagrindo, nes peržiūrėti parduotuvės vaizdo įrašai patvirtina, kad pardavėjos daug kartų prašė K. G. ir M. P. išeiti iš parduotuvės patalpų, tačiau pastarieji patys niekur nėjo, kadangi jiems buvo smagu bendrauti su parduotuvės personalu, t. y. akivaizdu, jog išteisintiesiems iš esmės reikėjo dėmesio, smagiai praleisti laiką, pakvailioti, o ne parduotuvės prekių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju galima įžvelgti kito, BK 284 straipsnyje numatyto, nusikaltimo požymių, t. y. viešosios tvarkos sutrikdymo. Administracinių nusižengimų registro duomenys liudija, kad 2020 m. birželio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu K. G. ir M. P. yra nubausti administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. kibimą prie žmonių ir necenzūrinių žodžių vartojimą.

16. Šiame kontekste pažymėtina, jog draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgment of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgment of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009; Ruotsalainen v. Finland, no. 13079/03, judgment of 16 June 2009). Šiuo atveju K. G. ir M. P. baudžiamojoje byloje buvo inkriminuoti nusikaltimo, nesusijusio su viešosios tvarkos pažeidimu, požymiai, tačiau pirmosios instancijos teismas vagystės, kaip nusikalstamos veikos, sudėties nenustatė, apeliacinės instancijos teismas šiam vertinimui pritaria. Kadangi už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą išteisintieji jau yra nubausti administracine tvarka (ANK 481 straipsnio 2 dalis), todėl nebėra pagrindo jų veiksmus, neatskiriamai susijusius tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (tik kiek didesnės apimties), vertinti BK 284 straipsnio kontekste.

17. Remiantis išdėstytu, prokurorės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė