Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-12-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-11895-1030/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
2YT-11895-1030/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Pareiškėjas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11895-1030/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07784-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0005/11/00312 ir Nr. 0005/13/00321, kadangi vykdomiesiems išieškojimams suėjo vykdymo senaties terminas. Skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinės teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Skundas grindžiamas teiginiais, kad vadovaujantis bylos medžiaga, antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, tik neteisėtai priskaičiavo sau atlyginimą už tai. Be to pasibaigus išieškojimo senaties terminui, bet kokie vykdymo veiksmai yra neteisėti.

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo E. B., skundas netenkintinas, kadangi jame išdėstyti argumentai, aplinkybės ir teismų praktika nesudaro faktinio ir juridinio pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų Nr. 00015/11/00312, ir Nr. 0005/13/00321, vykdymą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės B. T. kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0005/11/00312 dėl 202,73 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 PK 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 33N-657494-10 bei vykdomoji byla Nr. 0005/13/00321, dėl 43,44 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 PK 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 33N-2190308-12. Vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00321 bauda išieškota, liko išieškoti antstolės patirtas vykdymo išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos, suėjus senaties terminui.

Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomoji byla Nr. 0005/11/00312 pradėta pagal 2010 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 PK nutarimą Nr. 33N-657494-10, vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2011 m. vasario 3 d patvarkymu (v. b. Nr. 0005/11/00312, b. l. 1). Vykdomoji byla Nr. 0005/13/00321 padėta pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 PK nutarimą Nr. Nr. 33N-2190308-12, vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2013 m. vasario 18 d. patvarkymu (v. b. Nr. 0005/13/00321, b. l. 4).

Pareiškėjas reikalavimą nutraukti vykdomąsias bylas grindžia aplinkybe, jog suėjo išieškojimo senaties terminas dėl baudos išieškojimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 22-552; 200) ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti laikotarpiu ) (toliau – ATPK) numatė, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog tuo metu galiojusi ATPK 308 straipsnio redakcija nenumatė priverstinio administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senaties terminų. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusi ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, ATPK neteko galios (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216)). Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pareiškėjui administracinės nuobaudos paskirtos 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 PK nutarimais Nr. 33N-657494-10, ir Nr. 33N-2190308-12, todėl jų išieškojimui taikytinos tuo metu galiojusios teisės aktų nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog trijų mėnesių vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminai pažeisti nebuvo, kadangi vykdomoji byla Nr. 0005/11/00312 pradėta pagal 2010 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 PK nutarimą Nr. 33N-657494-10, vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2011 m. vasario 3 d patvarkymu (v. b. Nr. 0005/11/00312, b. l. 1). Vykdomoji byla Nr. 0005/13/00321 padėta pagal 2012 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 PK nutarimą Nr. 33N-2190308-12, vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2013 m. vasario 18 d. patvarkymu (v. b. Nr. 0005/13/00321, b. l. 4), vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog antstolė reguliariai atliko vykdymo veiksmus, tikrino skolininko turtinę padėtį, išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, pinigines lėšas ir kt., todėl nėra pagrindo išvadai, jog ilgiau nei dvejus metus antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog apie priimtus vykdyti vykdomuosius dokumentus pareiškėjas žinojo, antstolės patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei siūlymai įvykdyti vykdomuosius dokumentus pareiškėjui įteikti tinkamai, tačiau skolininkas įsiskolinimo nedengė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad skolininkas be pagrindo teigia, jog antstolė paskaičiavo tik atlygį. 2019 m. rugsėjo 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19-5-28492, kuris išsiųstas skolininkui, nurodyta, kad vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0005/13/00321, ir Nr. 0005/11/00312, bendrai sudaro: 46,71 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų; 206,46 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 89,03 Eur atlygis antstolei. Pažymėtina, kad didžiąją vykdymo išlaidų dalį sudaro ne atlygis antstolei, o vykdymo išlaidos, kurios patirtos atliekant atskirus veiksmus vykdomosiose bylose, todėl skolininko teiginys, jog antstolė, neatlikdama vykdymo veiksmų neteisėtai apskaičiavo atlygį, yra niekuo nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vykdymo veiksmai turi būti nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, nutraukti vykdomąsias bylas, nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. B. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/11/00312 ir Nr. 0005/13/00321 grąžinti antstolei B. T.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė