Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akto priėmimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, N. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti antstolės sprendimo neįvykdymo aktą ir jį grąžino pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti antstolės sprendimo neįvykdymo aktą ir jį grąžino pateikusiam asmeniui, argumentuodamas tuo, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi leido Inspekcijai, kaip išieškotojai, nugriauti savavališkai pastatytą statinius statytojos lėšomis, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, Civilinė byla Nr. 3K-3-280-916/2023 nutartyje pateiktais išaiškinimais pažymėjo, jog tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad statytojos prievolė atlikti priestato griovimo darbus yra asmeninio pobūdžio ir Inspekcija jų atlikti negali, turėtų būti sprendžiamas statytojai paskirtos baudos efektyvumo ir atitinkamai jos didinimo klausimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Apeliantė nesutinka su šia teismo nutartimi, iš esmės nurodydama, jog teismas procesinio dokumento priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą be pagrindo pasisakė dėl bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

13. Nagrinėjamu atveju antstolė 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-23-188-37349 (toliau ir – Aktas) nurodė, kad vertinimą atliko ir šį aktą surašė CPK 771 straipsnyje nurodytais pagrindais, prašė skolininkei skirti baudą. Skundžiama nutartimi teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl CPK 771 straipsnio 1–4 dalių reglamentavimo, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, antstolės pareiškimą / prašymą atsisakė priimti ir grąžino jį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakydamas priimti antstolės procesinį dokumentą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nevertino ir nepasisakė teisinio suinteresuotumo aspektu, kuris yra esminis sprendžiant, ar yra kliūčių civilinės bylos pradėjimui. Priešingai, procesinio dokumento priėmimo stadijoje, pateiktą sprendimo neįvykdymo aktą išsprendė iš esmės ir pasisakė dėl jo pagrįstumo, vertino, ar yra pagrindas skolininkei skirti baudą.

15. Atsižvelgus į skundžiamos nutarties turinį, sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, procesinio dokumento priėmimo stadijoje galimybę kreiptis į teismą vertino ne procesiniu, o materialiniu aspektu. Taigi, atsižvelgus į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą bei įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti antstolės sprendimo neįvykdymo aktą.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir antstolės pateikto sprendimo neįvykdymo akto priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir antstolės pateiktą sprendimo neįvykdymo akto priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.