- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- A-662-3186-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00620-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. A., G. O., R. M.
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., G. O. ir R. M. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2012 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (23.2)-2D-1099 „Dėl savavališkai pastatytų ūkinių pastatų (Registrų centro kadastrinių matavimų duomenimis žymima kaip 2I1p ir 3I1p) adresu (duomenys neskelbtini), Trakų mieste“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde paaiškino, kad su skundžiamu Sprendimu nesutinka ir laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu. Tvirtino, kad Inspekcijos Skyrius tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių statinių, žymimų kaip 2I1p ir 3I1p, esančių (duomenys neskelbtini), Trakuose, teisėtumo ir priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti prašymo nagrinėjimą. Teigė, kad Trakų miesto Liaudies deputatų tarybos (toliau – ir LDT) vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 62 „Dėl leidimo statyti ūkinį pastatą“ Trakų miesto LDT vykdomasis komitetas nusprendė pagal paduotus A. O. ir R. M., gyvenančių Trakų mieste, (duomenys neskelbtini), pareiškimus, leisti statyti ūkinį pastatą nugriaunant esamą. Pagal to meto inventorizacijos duomenis, tuo metu sklype (duomenys neskelbtini), Trakuose, buvo tik vienas ūkinis pastatas, pažymėtas 1Ip1. Pažymėjo, kad leidimas statyti naują ūkinį pastatą buvo su sąlyga, kad bus nugriautas esamas ūkinis pastatas. Tokiu būdu nurodytas Trakų miesto LDT vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 11 d. sprendimas de facto tapo įpareigojimu ūkinio pastato 1Ip1 bendrasavininkams nugriauti esamą statinį. Kreipdamiesi į Trakų miesto LDT vykdomąjį komitetą dėl naujo ūkinio pastato statyboms, A. O. ir R. M. su tokia sąlyga statybai sutiko. Kadangi senasis ūkinis pastatas 1Ip1 priklausė A. O. ir R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienas iš bendrasavininkių privalėjo nusigriauti atitinkamą pastato dalį. Pareiškėjas įvykdė ir jam priklausančią pastato 1/2 dalį nugriovė bei pagal gautus leidimus pasistatė ūkinius pastatus 4Ilp (un. Nr. 7996-2001-6037) bei 5I1p (un. Nr. 7996-2001-6048). Nurodė, kad R. M. minėto sprendimo neįvykdė ir jam priklausančios ūkinio pastato dalies nenugriovė, todėl šiuo metu sklype (duomenys neskelbtini), Trakuose, yra du ūkiniai pastatai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui įvykdžius 1986 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir nugriovus dalį ūkinio pastato, statinio lIp1 bendrasavininkis R. M. neteisėtai atlikinėjo statinio 1Ip1 likučių perstatinėjimus ir vėliau inventorizuojant statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Trakuose, perstatytas buvęs ūkinis pastatas 1Ip1 buvo pažymėtas 3I1p ir 2I1p. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Trakuose, turėjo atsižvelgti ne tik į faktą, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis iš buvusio ūkinio pastato neteisėtai perstatytiems ir suformuotiems statiniams 3I1p ir 2I1p nėra nustatyta tvarka išduoti statybos leidimai ir tokiu būdu šie statiniai turi būti vertinami kaip savavališka statyba, bet ir į faktą, jog Trakų miesto LDT vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 11 d. sprendimu buvęs ūkinis pastatas 1Ip1 privalėjo būti be jokių išlygų nugriautas, toks įpareigojimas iki šiol trečiojo suinteresuoto asmens R. M. nėra įvykdytas ir tai sudaro tęstinį teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu (b. l. 42-44) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 29261/38207 nurodyta, jog pastato 2I1p statybos pradžios-pabaigos metai yra 1984 m., o pastato 3I1p (b. p. lIlp) – 1986 m. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas fakto, jog statiniai pastatyti minėtoje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytais metais, neginčija. Be to, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Išnagrinėję pateiktus duomenis, Inspekcijos Skyriaus specialistai nustatė, kad statiniai 2Ilp ir 3Ilp yra pastatyti daugiau kaip prieš 10 m. Akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė motyvų, kodėl, anot jo, Inspekcijos Skyrius nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo pateiktą prašymą, o apsiriboja vien tik papildomų aplinkybių apie statinių 2Ilp ir 3Ilp atsiradimą išdėstymu. Be kita ko, pabrėžė, kad Inspekcijos Skyriui nenagrinėjant skundų (prašymų) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1V-84 „Dėl Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 39¹.4 punkto pagrindu, pareiškėjui nėra užkertamas kelias pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio suteikiama teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyti terminai susiję tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės pasinaudoti savo teisių teismine gynyba, pateikiant ieškinį teismui, iškeliant reikalavimus tiesiogiai jo teises pažeidusiam subjektui (-ams). Darė išvadą, kad Inspekcijos Skyrius teisėtai ir pagrįstai nutraukė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu (b. l. 31) su pateiktu pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčytini statiniai, t. y. buvusio ūkinio pastato likučiai bei savavališkos statybos priestatai, yra avarinės būklės, niekieno neprižiūrimi ir šie statiniai, stovintys kiemo viduje, yra ir ginčo objektas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Jeigu nebūtų tų statinių, jau seniai būtų nustatyta naudojimosi tvarka proporcingai užimamam plotui. Kadangi šie statiniai yra savavališkai pastatyti nesuderinus su kitais bendraturčiais, nėra galimybės taikiai išspręsti visus bendraturčių ginčus. Mano, kad Inspekcijos Skyrius aplaidžiai išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą, tyčia vilkina ginčų sprendimo laiką, neleidžia ramiai gyventi ir tvarkytis nei pareiškėjui, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui, nei kitiems suinteresuotiems asmenims.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu (b. l. 32-34) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad 1986 m. lapkričio 11 d. sprendimu dėl leidimo statyti ūkinį pastatą, buvo leista statyti tik vieną ūkinį pastatą, nugriaunant esantį. Nauji ūkiniai pastatai, kurie statinių išdėstymo plane nurodyti trys, o ne du, kaip nurodė pareiškėjas, ir pažymėti indeksais 4I1p, 5I1p ir 1I1p, pastatyti ne buvusio senojo ūkinio pastato vietoje, o visai kitoje vietoje. Pažymėjo, kad dabar naujai pastatyti ūkiniai pastatai yra net trys. Pareiškėjas naujus ūkinius pastatus pasistatė tik savo vardu, jis su R. M. nestatė jokių naujų ūkinių pastatų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik 2008 m. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą, dėl praleisto termino 1984 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pradavimo sutarčiai registruoti atnaujinimo, kurios pagrindu A. O. įsigijo 5 m² ploto dalį ūkinio pastato 1I1p, kurio būklė pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenį banko išrašą su istorija yra sunaikinta. Trakų rajono apylinkės teismas patenkino pareiškėjo pareiškimą ir minimos pirkimo-pardavimo bei 2009 m. balandžio 14 d. apylinkės teismo nutarties Nr. 2-40-804/2008 pagrindu pareiškėjui buvo registruota nuosavybės teisė į 5/36 dalis ūkinio pastato 1I1p, kuris statinių išdėstymo plane žymimas 2I1p, 3I1p. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nugriovė jam priklausančią 1/2 dalį ūkinio pastato, tačiau pareiškėjui 1/2 dalis ūkinio pastato 1I1p niekada nepriklausė, jam priklausė tik 5/36 dalys šio pastato, kurias pareiškėjas įregistravo tik 2009 m., o nugriaudamas 1/2 dalį ūkinio pastato, jis nugriovė ir dalį R. M. priklausančio ūkinio pastato. Nurodė, kad paties pareiškėjo ūkiniai pastatai buvo statomi be statybos leidimų, o jų įteisinimui vėliau buvo gauti R. M. bei kitų kaimynų rašytiniai sutikimai ir tik esant šiems sutikimams 2007 m. spalio 29 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo atlikta šių pastatų teisinė registracija. Be kita ko, teigė, kad R. M. neatliko jokių statybos darbų, taip pat ir savavališkų nuo 1986 m. lapkričio 15 d., o kadangi šie statiniai nebuvo perstatomi ir naujai suformuoti, jiems nebuvo reikalingas naujas statybos leidimas ir jie negali būti pripažįstami savavališka statyba. Akcentavo, kad spendimas tik leido statyti naują ūkinį pastatą nugriaunat esamą, tačiau šis sprendimas negalėjo tapti de facto įpareigojimu bendrasavininkams nugriauti esamą statinį, kaip nurodė pareiškėjas, nes R. M. nestatant kartu su A. O. naujo ūkinio pastato, jis neturėjo pareigos ir nugriauti esamo, o tai, kad pareiškėjas statė naujus ūkinius pastatus ne kartu su R. M. ir visai kitoje sklypo vietoje, įrodo, kad šie nauji ūkiniai pastatai buvo statomi ne 1986 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 62 pagrindu. Pareiškėjo minima dalis ūkinių pastatų, statinių išdėstymo plane pažymėtų 2I1p ir 3I1p, buvo nugriauta, o likusioje dalyje nuo 1986 m. nebuvo vykdomi jokie statybos darbai, kuriems būtų reikalingas statybos leidimas. Kadangi nuo statybos pradžios pabaigos metų, t. y. 1986 m., yra praėję daugiau kaip dešimt metų, todėl atsakovo Sprendimą laikė teisėtu bei pagrįstu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjo A. O. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. iš pareiškėjo A. O. priteisė 2 650 Lt patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.
Teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei konstatavo, kad pareiškėjo skundas teismui pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 14, 15 ir 16 punktus bei pažymėjo, kad priklausomai nuo kreipimosi pobūdžio numatoma skirtinga prašymų nagrinėjimo forma. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2011 m. gruodžio 14 d. prašymas atsakovui dėl savavališkai pastatytų ūkinių pastatų (Registrų centro kadastrinių matavimo duomenimis, žymima kaip 2I1p ir 3I1p), esančių (duomenys neskelbtini), Trakų mieste, prašant imtis teisėtų veiksmų ir įpareigoti R. M. nugriauti savavališkai pastatytus ūkinius pastatus, kurie Registrų centro kadastrinių matavimų duomenimis žymimi kaip 2I1p ir 3I1p ir ant pareiškėjui priklausančios žemės egzistuoja iki šios dienos adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, priskirtinas prie skundo (kai kreipiamasi nurodant pažeistas teises ir prašant jas apginti). Teismas nustatė, kad Inspekcijos Skyrius, ištyręs pareiškėjo skundą ir atsakydamas jam skundžiamu Sprendimu, pagrįstai rėmėsi Taisyklių 39¹.4 punktu. Teismas vertino, kad atsakovas tiek iš pareiškėjo pateiktų prie skundo įrodymų, tiek ir atlikęs vietoje faktinių duomenų patikrinimą pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skunde įvardinti statiniai (duomenys neskelbtini), Trakuose, pažymėti 2I1p ir 3I1p indeksais, yra pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų. Pareiškėjas dėl šių statinių statybos metų ginčo nekelia. Jis nurodo, kad dėl šių statinių dar Trakų miesto LDT Vykdomojo komiteto 1985 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 62 buvo leista statyti ūkinį pastatą, nugriaunant esamą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis jam priklausančią statinių dalį nugriovė, o trečiasis suinteresuotas asmuo nenugriovė ir dabar šie statiniai, kaip nurodo prašyme Inspekcijos Skyriui, yra ant jam priklausančios žemės, neįrodytos. Jokių įrodymų, kad statiniai yra būtent ant pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies nepateikta nei Inspekcijos Skyriui, nei teismui. Atsiliepime į pareiškėjo skundą ir teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. (pareiškėjo dukra) nurodė kitas aplinkybes, kad dėl šių statinių nėra galimybės taikiai išspręsti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nei Inspekcijos Skyriui, nei teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. tuos statinius pastatė ar perstatė mažiau negu prieš 10 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė Inspekcijos Taisyklių 39¹.4 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu skundo (pranešimo) metu paaiškėja, kad pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesąžiningai, Inspekcijos viršininko ar viršininko pavaduotojų sprendimu skundo (pranešimo) nagrinėjimas gali būti nutrauktas. Pareiškėjas apie tai informuojamas per 5 darbo dienas. Skundo (pranešimo), susijusio su galimais pažeidimais statybos srityje, nagrinėjimas nutraukiamas ir apie tai raštu pranešama pateikėjui: dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendimus – jei paaiškėja, kad statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Inspekcijos Skyrius tinkamai vadovavosi Taisyklėse ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, apibrėžiančiomis asmenų prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo institucijose tvarką ir į pareiškėjo prašymą tinkamai ir argumentuotai atsakė. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pritarė Inspekcijos Skyriaus Sprendime išsakytai pozicijai, kad įrodymais pagrįsta, jog statinių 2I1p ir 3I1p, esančių (duomenys neskelbtini) Trakų m., statybos metai yra daugiau kaip prieš 10 m., todėl taikyti kitas, nei pritaikė Inspekcija, teisės normas, nėra teisinio pagrindo.
Taip pat teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. priteisė 2 300 Lt už atsiliepimo parengimą, 180 Lt už atstovavimą teisme ir 170 Lt už trečiojo suinteresuoto asmens patirtas kuro išlaidas, vykstant pas advokatą ir į teismą, iš viso 2 650 Lt.
III.
Pareiškėjas A. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 111-113).
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nepatikrino jų atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, dėl ko atmetė pareiškėjo skundą. Paaiškina, kad 1972 m. spalio 3 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį A. O. įgijo 18,21 m² ūkinio pastato. 1972 m. gruodžio 21 d. A. O. iš K. G. nupirko 17/100 gyvenamojo namo bei 1/6 ūkinio pastato, kas sudaro 6,07 m², t. y. 1972 m. gruodžio 21 d. A. O. priklausė 24,28 m² ūkinio pastato. Nurodo, kad 1984 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas pagal sutartį nupirko 5/36 ūkio pastato. Šis sandoris buvo įteisintas Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, t. y. 1984 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui priklausė jau 29,28 m² ūkinio pastato iš 36,41 m², o kitam bendraturčiui R. M. galėjo priklausyti tik 7,13 m², kas sudaro 7/36 dalis ūkinio pastato. Kadangi pareiškėjas galėjo nugriauti tik jam nuosavybės teise priklausančią ūkinio pastato dalį, todėl po nugriovimo turėjo likti 7,13 m² ūkinio pastato. Paaiškina, kad teismo posėdžio metu teismui bei pareiškėjo atstovui buvo pateiktas 2012 m. sausio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, pagal kurį buvo patikrintas ūkinis pastatas 2I1p ir 3I1p (pagal kadastro matavimo bylą) ir nustatyta, kad mūro pastatai yra apgriuvę. Jokių tikslinių matavimų atlikta nebuvo. Po teismo sprendimo UAB „Traksalis“ buvo atliktas A. O. užsakymas paruošti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, planą dėl esamos situacijos. Iš esamos situacijos plano pagal pamatų išnašą matyti, kad išliko ūkinio pastato pamatai, kurių ilgis sudaro 5,76 m, bei statinys, kurio ilgis sudaro 3,26 m, t. y. statinio ilgis dėl savavališkos statybos padidėjo 1,88 m ((3,26 +5,76 =9,02) - 7,14). Kadangi ūkinis pastatas turėjo 5,10 m pločio, dabar nustatyta, kad R. M. priklausančio ūkinio pastato dalies plotas padidėjo iki 5,66 m. Dėl A. O. nugriauto statinio dalies pamatų susiaurėjimo paaiškina tuo, jog toje ūkinio pastato dalyje buvo tualetai, kuriuos nugriaunant buvo nugriauta dalis pamatų. Tokiu būdu savavališkos statybos pagrindu saugomojoje teritorijoje R. M. dabar faktiškai turi 17,49 m² užstatyto ploto vietoj 7,13 m², t. y. skirtumas sudaro 10,36 m², o atvykę į vietą specialistai to fakto nenustatė. Iš pateiktos 2012 m. sausio 17 d. fotofiksacijos matyti, kad priestatas statytas iš baltų plytų ir statybos darbai neužbaigti. Nustatyti, kada buvo atlikti savavališki darbai, galima pagal VĮ „Registrų centras“ kadastrinių matavimų duomenis, paruoštus 2001 m. gruodžio 22 d., iš kurių matyti, kad senas indeksas 1J1 p pakeistas į du ir 2I1p indeksus ir pažymėtas užstatytas plotas sudaro tik 8 m². Tai reiškia, kad savavališka statyba buvo atlikta po 2001 m. gruodžio 22 d., o pareiškėjas į Inspekcijos Skyrių kreipėsi 2011 m. gruodžio 14 d., todėl nebuvo pažeistas 10 metų senaties terminas. Teigia, kad Inspekcijos Skyriaus pareigūnai nepagrįstai sutapatino viso seno ūkinio pastato statybos metus su 10 m² ploto savavališku priestatu, pristatytu R. M. po 2001 m. gruodžio 22 d. Kadangi dar Trakų miesto LDT vykdomasis komitetas savo 1986 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 62 „Dėl leidimo statyti ūkinį pastatą“ numatė viso ūkinio pastato nugriovimą nenurodžius iki kada turi būti visas pastatas nugriautas, pareiškėjas A. O., kreipdamasis dėl avarinio savavališko priestato ir 8 m² seno pastato nugriovimo, tikėjosi, kad jo prašymas bus išnagrinėtas ir bus sutvarkyta saugoma teritorija, bet iš esmės dėl pareigūnų aplaidaus darbo bei formalumų valstybinė institucija nusišalino nuo opios problemos sprendimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas neįsigilinęs į datas nenustatė pagrindo grąžinti pareiškėjo prašymo nagrinėti toliau.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 144-147) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjo nurodomos skunde faktinės aplinkybės prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, kuriuos vertino teismas priimdamas sprendimą. Teigia, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodo, kad pagal 1972 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjui 1972 m. gruodžio 21 d. priklausė 24,28 m² ūkinio pastato. Nurodo, kad į bylą pateikti paties pareiškėjo rašytiniai įrodymai – 2012 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis (civ. byloje Nr. 2¹40-804/2008) patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise pagal 1972 m. spalio 3 d. ir 1972m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis į 2/3 dalis ūkinio pastato (1/2 + 1/6) įregistruota nebuvo, kadangi ūkinio pastato statyba pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo momentu nebuvo įteisinta. Minėtoje teismo nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas A. O. nurodė, jog 1984 m. rugsėjo 5 d. sudarė su K. G. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas nupirko 5 m² ploto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, tačiau nuosavybės teisės įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo. Pareiškėjas nuosavybės teisę į 5 m² ūkinio pastato įregistravo tik 2009 m. gegužės 7 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarties pagrindu. Taigi pareiškėjui priklauso tik 5/36 dalys ūkinio pastato, o trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. išduoto 1985 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3011 ir 2009 m. lapkričio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 4029 pagrindu priklauso 31/36 dalis ūkinio pastato. Teigia, jog šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad jam priklauso 29,28 m² ūkinio pastato iš 36,41 m² bendro ploto, todėl jis galėjo nugriauti jam priklausančią pastato dalį, o po nugriovimo turėjo likti 7,13 m² ūkinio pastato dalis, priklausanti R. M.. Pareiškėjas neteisingai nurodo jam ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M., kaip ūkinio pastato bendraturčiams, priklausančių dalių dydį, nepagrįstai teigdamas, kad R. M. priklausanti 7,13 m² dalis padidėjo iki 17,49 m², kadangi statinio ilgis dėl savavališkos statybos padidėjo 1,88 m. Pagal teisinės registracijos duomenis, R. M. priklausanti 31/36 dalis ūkinio pastato sudaro 31,41 m² ir tai patvirtina, kad pareiškėjo pateikti duomenys iš paruošto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, esamos situacijos plano patvirtina, kad R. M. priklausančio ūkinio pastato dalies plotas sumažėjo nuo 31,41 m² iki 17,49 m² dėl tos priežasties, kad pareiškėjas nugriovė 18,92 m² ūkinio pastato ploto, kai tuo tarpu jam priklausė tik 5 m², ir savo tokiais neteisėtais veiksmais sumažino R. M. priklausančio ūkinio pastato dalį.
Pažymėjo, kad apeliacinio skundo argumentas, jog iš pateiktos fotofiksacijos matyti, kad priestatas statytas iš baltų plytų ir statybos darbai neužbaigti, nėra patvirtintas surinktais byloje įrodymais, o yra tik pareiškėjo prielaida. Pareiškėjo argumentą, jog nebuvo pažeistas 10 metų senaties terminas, paneigia VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. gegužės 16 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. IN(12.5.1.15.)-14500, kuriame, nurodoma, kad pagalbinių ūkinių pastatų 2I1p ir 3I1p kadastriniai duomenys į Nekilnojamojo turto registrą perrašyti pagal kadastrinių matavimų byloje surinktus bei 1984 m. spalio 10 d. ir 1986 m. lapkričio 15 d. užfiksuotus kadastrinius matavimus. Taigi ūkinis pastatas 1I1p statinių išdėstymo plane jau 1986 m. lapkričio 15 d., vos po kelių dienų po 1986 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 62, išdavimo, atliekant kadastrinius matavimus, buvo pažymėtas 2I1p ir 3I1p, o ne kaip nurodo pareiškėjas, vėliau R. M. atliekant neteisėtus pastato likučių perstatinėjimus. Tai patvirtina ir paties pareiškėjo atsakovui pateiktoje VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2007 m. gegužės 29 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 29261/38207, užfiksuoti duomenys, kurioje nurodoma, kad pastato 211p statybos pradžios-pabaigos metai yra 1984 m., o pastato 3I1p (b. p. lIlp) – 1986 m. Tai įrodo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2011 m. gruodžio 14 d. prašymu dėl R. M. atliktų savavališkų statybų nugriovimo praėjus daugiau kaip 10 metų po ūkinio pastato lIlp statybos. Teigia, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteiktomis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto teisėmis kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ir veikia nesąžiningai, kadangi siekdamas nustatyti ateityje jam palankią žemės sklypo naudojimosi tvarką nepagrįstai reikalauja bendraturčio R. M. nuosavybės atėmimo – ūkinio pastato nugriovimo, tokiu būdu pažeisdamas R. M. nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu (b. l. 150-152) prašo pareiškėjo apeliacinį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto naujas, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas aplinkybes bei prašo prijungti papildomus rašytinius įrodymus, kurių būtinumas, pasak pareiškėjo, atsirado dėl neteisėto sprendimo priėmimo. Pažymi, jog kitokio sprendimo, nei vadovaujantis Taisyklėmis priėmė Inspekcija, teismas ir negalėjo priimti, kadangi kartu su 2011 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo prašymu Inspekcijos Skyriui dėl statinių 2Ilp ir 3Ilp teisėtumo nebuvo pateikta įrodymų ar nustatyta duomenų, paneigiančių Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus minėtų statinių statybos pradžios-pabaigos metus. Naujai pridedami įrodymai pareiškėjo motyvuojami neteisingu buvusių įrodymų vertinimu, nors, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių papildomi įrodymai nebuvo ar negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl naujų duomenų pateikimas traktuotinas kaip pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nesilaikymu ekonomiškumo, koncentruotumo ir greito bylos išsprendimo principų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (23.2)-2D-1099, kuriuo nutrauktas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad A. O. atsakovui 2011 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė Inspekciją imtis teisėtų veiksmų ir įpareigoti R. M. nugriauti savavališkai pastatytus ūkinius pastatus, kurie VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų duomenimis žymimi indeksu 2I1p, 3I1p ir kurie yra ant jam nuosavybės teise priklausančios žemės adresu (duomenys neskelbtini), Trakai. Išnagrinėjęs prašymą, atsakovas 2011-01-24 sprendimu Nr. (23.2)–2D–1099 informavo pareiškėją, jog kadangi statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų, vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2010-05-17 įsakymu Nr. 1V–84 39-1.4 punktu, A. O. prašymo nagrinėjimas nutraukiamas.
Taisyklių 39-1.4 punkte įtvirtinta, kad skundo (pranešimo), susijusio su galimais pažeidimais statybos srityje, nagrinėjimas nutraukiamas ir apie tai raštu pranešama jo pateikėjui dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų. Taigi šioje normoje nustatytos elgesio taisyklės (prašymo nagrinėjimo nutraukimą) taikymą suponuoja aplinkybė – jei paaiškėja, kad statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų.
Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančio pagalbinių pastatų, jų dalių ir priestato kadastro duomenų matyti, kad ūkinio pastato 2I1p (unikalus Nr. 4400–0679–5014) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1984, o sandėlio 3I1p (unikalus Nr. 7996–2001–6026) statybos pradžios ir pabaigos metai –1986. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas, tiek iš pareiškėjo pateiktų prie skundo įrodymų, tiek ir atlikęs vietoje faktinių duomenų patikrinimą pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skunde įvardinti statiniai (duomenys neskelbtini), Trakų mieste, pažymėti indeksais 2I1p ir 3I1p yra pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad tretysis suinteresuotas asmuo R. M. tuos statinius pastatė ar perstatė mažiau negu prieš 10 metų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos 2012-01-23 sprendimas Nr. (23.2)–2D–1099 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo A. O. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. 2650 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir jog prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Byloje nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašymą dėl išlaidų atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė posėdžio metu, t. y. 2012 m. liepos 12 d. Kartu su prašymu dėl išlaidų atlyginimo pateikti degalų įsigijimo kvitai, pinigų pervedimą patvirtinantys dokumentai bei transporto priemonių registracijos dokumentai.
Iš R. M. atstovės prašymo matyti, kad jis pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 3 170 Lt. Bylos medžiaga rodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui skundą parengė advokatė J. K., kuri dalyvavo ir teismo posėdžiuose, kurie truko 1,5 val. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino ir priteisė 2 650 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, jog priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant priteistiną užmokestį už advokatės J. K. trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas paslaugas, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir pagrindu imamas 800 Lt dydžio MMA (paslaugos buvo suteiktos po 2008 m. sausio 1 d.).
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu priteistina maksimali suma už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą, yra 2 400 Lt (800 Lt x 3). Kadangi byla teisės aiškinimo ir taikymo aspektu nėra sudėtinga ar specifinė, atsiliepimas į skundą nebuvo didelės apimties (apie 2 psl.), todėl šiuo atveju taikytinas koeficientas 1 MMA ir, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 800 litų (800 x 1) suma už atsiliepimo į skundą surašymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaidų už atstovavimą teisme dydį (180 Lt).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenims negali būti priteisiamos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su klientu, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas) (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti 180 Lt už advokato konsultacijas pagal bylos medžiagą ir 180 Lt susipažinimui su bylos medžiaga teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju advokato susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija dėl bylos medžiagos laikytina sudėtine skundo parengimo dalimi, todėl patirtos išlaidos už šias paslaugas atskirai nepriteistinos.
Teisėjų kolegija dėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodomų 170 Lt išlaidų, patirtų jam vykstant pas advokatę ir į teismo posėdžius, pažymi, jog dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. automobilio markę ir modelį, degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–180/2011). Spręsdamas dėl tokių išlaidų pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintoje Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje pateiktomis orientacinėmis kontrolinėmis kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju spęstina, jog teismui pateiktas transporto priemonės registracijos dokumentas, iš kurio matyti, kad transporto priemonė registruota ne trečiojo suinteresuoto asmens R. M., o V. M. vardu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. M. priteisė patirtas kuro išlaidas (170 Lt) vykstant pas advokatą ir į teismo posėdžius. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens atstovė du kartus dalyvavo šioje byloje vykusiuose teismo posėdžiuose (2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. liepos 12 d.), todėl jai priteistinos atvykimo į teismo posėdį patirtos išlaidos (160 Lt).
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme, už atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovės kelionės išlaidas iš pareiškėjo A. O. priteistina 1140 Lt suma (800 Lt + 180 Lt + 160 Lt).
Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą R. M. patyrė 2 200 Lt išlaidas. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 275 Lt (koeficientas 1,5, padaugintas iš minimalios mėnesinės algos, kuri yra 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgdama į tai, kad advokatė J. K. atstovavo tretyjį suinteresuotą asmenį pirmosios instancijos teisme, į tai, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis yra nepilni du lapai, taip pat įvertinusi atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas koeficientas 1, padaugintas iš minimalios mėnesinės algos, kuri yra 850 Lt, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 850 Lt (850 x 1) suma už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria priteista iš A. O. (a/k 32809010017) trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. (a/k 35810260275) 2 650 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai ir penkiasdešimt litų) patirtoms proceso išlaidoms atlyginti panaikinti ir priteisti iš pareiškėjo A. O. (a/k 32809010017) trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. (a/k 35810260275) 1 140 Lt (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. O. (a/k 32809010017) trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. (a/k 35810260275) 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.