Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Mildai Gailiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui V. G. dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas savo 2016-04-06 sprendimu buvo patenkinęs jo ieškinį, pripažinęs teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo atsakovę sudaryti su juo gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal LR butų privatizavimo įstatymą.

Savivaldybė šį teismo sprendimą apskundė. Kauno apygardos teismas atsakovės apeliacinį skundą patenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei 2016-09-07 priėmė naują sprendimą, kuriuo jo ieškinį atsakovei atmetė.

Pirmosios instancijos teismas savo 2017-05-18 nutartimi pareiškimo atnaujinti procesą byloje netenkino, motyvuodamas tuo, kad pagrindinis buto nuomininkas neveikė apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų tam, kad įvyktų jo nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizacija. Ieškovas, gyvendamas tėvo bute, elgėsi taip pat nerūpestingai, nes dokumentus rado praėjus daugiau kaip dvejiems metams po tėvo mirties.

Ieškovas šią teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu.

Kauno apygardos teismas 2017-11-10 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje ir bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismas bylą paskyrė nagrinėti tai pačiai teisėjai, kuri atmetė ieškovo prašymą atnaujinti procesą byloje. Ieškovas 2017-12-04 pareiškė šiai teisėjai nušalinimą. Kauno apylinkės teismas savo 2017-12-07 nutartimi teisėjos nenušalino. Teisėja išnagrinėjusi bylą iš esmės 2018-04-12 sprendimu ieškovo prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-09-07 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1529-343/2016, atmetė.

Ieškovas apskundė 2018-04-12 Kauno apylinkės teismo sprendimą. Kauno apygardos teismas savo 2018-10-18 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, kad teisėja, kuri atsisakė atnaujinti procesą byloje, negalėjo bylos nagrinėti po to, kai jos priimtas procesinis dokumentas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo.

Įstatymas numato trijų mėnesių terminą per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi priemonių įrodymams apie kreipimąsi dėl buvo privatizavimo pateikti. Tai, kad ieškovas, gyvendamas tėvo bute, daugiau kaip po dviejų metų surado su buto privatizavimu susijusius dokumentus, rodo ieškovo neapdairumą ir nerūpestingumą.

Mano, jog atnaujinus procesą ieškovo nurodytais pagrindais būtų pažeistas Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje nurodytas teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir keletą kartų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą, įsiteisėjęs sprendimas neturėtų būti kvescionuojamas taip užtikrinant teisinių santykių stabilumą.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylai – jos turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai.

Mano, kad pareiškėjo rasti dokumentai patys savaime patikimai nepatvirtina aplinkybės, kad toks pareiškimas Kauno miesto valdybai (ar kitai kompetentingai institucijai) iš viso buvo pateiktas ir kada tai buvo padaryta. Ant pateiktų dokumentų nėra žymų, kad jie buvo pateikti Butų privatizavimo tarnybai. Dokumentų, kurie yra būtimi būsto privatizavimui, ieškovo tėvo vardu atsakovė neturi. Be to, dokumentai yra sunkiai įskaitomi. Dėl to mano, jog pateikti dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, nes negali patvirtinti, kad asmuo tinkamai išreiškė savo valią ir per įstatyme nustatytą terminą atliko veiksmus, būtinus būsto privatizavimo teisei įgyvendinti. Visus buto privatizavimui reikiamus veiksmus privalo atlikti ne tik atitinkama savivaldybės institucija, bet ir privatizavimo siekiantis asmuo. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo tėvas domėjosi buto privatizavimu ir, kad ji nepabaigta dėl atsakovės kaltės.

Įsiteisėjusiame teismo sprendime teismas taip pat nurodė, kad viena iš būtinų sąlygų, norint privatizuoti butą jau nustojus galioti LR butų privatizavimo įstatymui, yra įrodyti, kad teisė, kurią norima įgyvendinti nustojus galioti įstatymui, buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista. Šiuo atveju nenurodomas nė vienas konkretus pažeidimas, t.y. nėra jokių įrodymų, kad buvo atlikti neteisėti privatizavimą vykdančių institucijų veiksmai ir taip buvo užkirstas kelias buto privatizavimui. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad nuo kreipimosi dėl būsto privatizavimo iki kreipiantis į teismą, prašęs privatizuoti gyvenamąsias patalpas asmuo būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl to, kad yra pažeidžiamos jo teisės vilkinant privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

Ieškovo tėvas daugiau kaip dvidešimt metų nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu, per tą laiką sudarė net dvi buto nuomos sutartis, kas paneigia ieškovo teiginius apie siekį privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą atnaujinti procesą byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovas 2015-10-23 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis (t.1, b.l. 34). Jis pateikė atsakovės privatizavimo skyriaus 2015-09-22 atsisakymą parduoti jam butą lengvatinėmis sąlygomis bei ginčo buto inventorinę bylą, parengtą jo tėvo vardu.

Su ieškovo tėvu P. B. 1999-06-16 ir 2003-06-10 buvo sudarytos ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys (t.1, b.l. 13-16).

(duomenys neskelbtini) P. B. mirė (t.1, b.l. 21). Ieškovas yra jo sūnus (t.1, b.l. 22).

Trijų kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei (t.1, b.l. 28).

Atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į jį (t.1, b.l. 36-40).

Kauno apylinkės teismo 2016-04-06 sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas (t.1, b.l. 101-106). Atsakovė šį sprendimą apskundė (t.1, b.l. 113-117). Kauno apygardos teismas 2016-09-07 sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą ir atsakovo ieškinį atmetė (t.1, b.l. 153-157).

Ieškovas 2017-04-10 kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (t.1, b.l. 143-146), pateikė P. B. pareiškimą su šeimos narių sutikimu, kad butas būtų privatizuojamas P. B. vardu ir dviejų mokėjimo kvitų kopijas. Taip pat pateikė keturias LAT nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti kasacinį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2017-05-18 nutartimi (t.1, b.l. 186-190) buvo atmestas ieškovo prašymas atnaujinti byloje procesą. Ši nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu. Kauno apygardos teismo 2017-11-10 nutartimi buvo patenkintas atskirasis skundas, panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – atnaujintas procesas byloje (t.2, b.l. 34-40).

Pirmosios instancijos teisme nutartį dėl proceso atnaujinimo priėmė teisėja J. N.. Kadangi byla buvo grąžinta nagrinėti tai pačiai teisėjai, ieškovas savo 2017-12-04 prašymu prašė teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, manydamas, kad ji išreiškė savo nuomonę dėl jo prašymo atnaujinti procesą. Teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. prašymo nušalinti teisėją netenkino.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-04-12 sprendimu buvo atmestas ieškovo pareiškimas atnaujinti procesą byloje (t.2, b.l. 86-91). Ieškovas šį teismo sprendimą apskundė apeliaciniu skundu. Kauno apygardos teismas savo 2018-10-18 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, motyvuodamas tuo, kad ta pati teisėja negalėjo nagrinėti bylos po proceso atnaujinimo ir kad šią bylą turėtų nagrinėti kitos sudėties teismas (t.2, b.l. 119-126).

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuoja CPK 366 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal LR butų privatizavimo įstatymą gyvenamąsias patalpas galėjo privatizuoti asmuo, jeigu privatizuojamos patalpos yra gyvenamosios patalpos, asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti ir kad tas asmuo išreiškė valią patalpas privatizuoti, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyvendinti (LR butų privatizavimo įstatymo 2-5 straipsniai).

Tam, kad asmeniui būtų pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas ir atsakovė būtų įpareigota sudaryti ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, būtina nustatyti visų įstatyme įvardintų sąlygų egzistavimą jo galiojimo metu.

Pareiškėjo pateiktų 1991-10-16 pareiškimo Kauno miesto valdybai bei sutikimo privatizuoti ir dviejų kvitų negalima laikyti tinkamais įrodymais byloje, nes CPK 114 straipsnis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba atitinkamai patvirtintas jų kopijas (skaitmenines kopijas). Paminėti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai – tai nepatvirtintos dokumentų kopijos (t.1, b.l. 147-149). Vien dėl šios priežasties negalima laikyti, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie turi esminės reikšmės bylai, tačiau dėl objektyvių priežasčių nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu.

Pagal galiojusį iki 1998-07-01 LR butų privatizavimo įstatymą gyvenamąsias patalpas galėjo privatizuoti tik toje patalpoje gyvenantys asmenys. Jeigu, vadovaujantis tik ką aptartu punktu, 1991-10-16 B. P. pareiškimo negalima laikyti tinkamu rašytiniu įrodymu, pareiškėjas nepateikė teismui kitų įrodymų, kad jis savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kartu su P. B. (duomenys neskelbtini). Atvirkščiai – V. B. pateikė įrodymą (t.1, b.l. 18), kad jis nuo 1965-05-20 iki 2013-03-21 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Netgi 2015-03-03 notarės išduotame liudijime pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 20). Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis nepretendavo privatizuoti gyvenamųjų patalpų, kur buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, nes LR butų privatizavimo įstatymas leido privatizuoti tik vieną gyvenamąją patalpą. Tokiu būdu pareiškėjas neįrodė, kad jis turėjo eisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Pagal galiojančius įstatymus gali būti paveldimas palikėjo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, ūkininko ūkis, įmonė (CK 5.71, 5.72 straipsniai), žemė (CK 5.75 straipsnis), pramoninė nuosavybė (CK 5.76 straipsnis). CK 5.1 straipsnio 2 dalis nustato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Jeigu laikyti, kad pareiškėjo tėvas P. B. turėjo turtinę teisę reikalauti privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)– tai pareiškėjas turėjo šias teises paveldėti. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad V. B. būtų paveldėjęs tėvo P. turtinę teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, todėl jis netgi negalėtų būti subjektu, prašančiu pripažinti jam tokią teisę.

LRV 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 buvo patvirtintos butų privatizavimo pardavimo ir naudojimo tvarkos taisyklės, kurios numatė, kad perkant gyvenamąsias patalpas šeimos nariai turėjo susitarti kieno vardu šios patalpos bus perkamos. Šis susitarimas turėjo būti patvirtintas notaro ar tam įgalioto asmens. Pareiškėjas nepateikė teismui tokio susitarimo. Jo ir negalėjo pateikti, nes pareiškimo surašymo metu 1991-10-16 V. B. nebuvo privatizuojamo buto nuomininku (jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini)).

Kauno miesto butų privatizavimo tarnyboje nėra duomenų apie tai, kad būtų buvęs užregistruotas P. B. pareiškimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Nėra duomenų, kad toks įrašas būtų dingęs. Taip pat nėra įrodymų apie tai, kad Butų privatizavimo tarnybos darbuotojai būtų pažeidę P. B. teises, susijusias su jo nuomojamo buto privatizavimu. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių V. B. teiginius, kad jo tėvas domėjosi buto privatizavimu ir kad ji nebaigta ne dėl jo kaltės.

Būtina sąlyga, norint privatizuoti gyvenamąsias patalpos jau pasibaigus LR butų privatizavimo įstatymui – įrodyti, kad teisė, kurią norima įgyvendinti nustojus galioti įstatymui, buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas tokių pažeidimų nenurodė.

P. B. nuo 1991-10-16 gyvenamųjų patalpų neprivatizavo, po to jis su ieškove sudarė dvi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ką reikėtų vertinti kaip jo atsisakymą privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

Esant įvardintoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo ir 2016-09-07 Kauno apylinkės teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo, suteikiančio pareiškėjui teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo nurodytų gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, netenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

Bylos nagrinėjimo metu šalys neprašė priteisti viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nebuvo svarstomas. Pareiškėjas savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo (t.1, b.l. 146) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas įrodančių įrodymų. Be to, CPK 93 straipsnio 1vdalies nuostatos jam šios išlaidos negalėtų būti priteistos dėl to, kad jo pareiškimas nebuvo patenkintas.

Iš pareiškėjo priteistinos 41,74 EUR išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (t.2, b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. prašymą panaikinti 2016 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1529-343/2016 ir priimti naują sprendimą patenkinant jo pareiškimą, atmesti.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 41,74 EUR (keturiasdešimt vienas EUR 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.