- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2S-207-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- A. J., I. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones) civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams A. J. ir I. Č. (I. Č.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. Č. (I. Č.) 9 000,00 Eur netesybų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės A. J. 9 000,00 Eur netesybų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, ieškinio suma yra didelė, dėl ko atsakovai gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims, atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie gali disponuoti savo turtu be griežtos apskaitos, kas sudaro prielaidas turto paslėpimui.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo V. T. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas nurodė, kad vien ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovai galimai bandys savo turtą paslėpti, byloje nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti esant grėsmę bei būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo, ieškovas neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, ar pasidaryti neįmanomas, nepagrindė būtinybės teismui taikyti suvaržymus atsakovų turtui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. T. prašo 2017 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą ir ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant kiekvieno iš atsakovų A. J. ir I. Č. turtą, priklausantį pastariesiems ir esantį pas juos arba trečiuosius asmenis – kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, 9 000,00 Eur sumai, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino prie ieškinio pateiktų įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad atsakovai vengia bendradarbiauti, skola yra didelė.Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-482/2009). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog turtinių ginčų atveju galima grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui preziumuojama, jei kilęs ginčas dėl didelės sumos priteisimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 2-127/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis c. b. Nr. 2-105/2006, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis c .b. Nr. 2?-123/2010 ir kt.). Atsakovams ginčo suma – 18 000 Eur yra didelė. Taigi, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra preziumuojama, kai pareikštas didelės vertės ieškinys. Ieškovo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas visuotinai pripažintas teisės principas ex iniuria non oritur ius (lot. iš neteisės teisė nekyla), o ieškovo teisė į teisminę gynybą taptų niekine, kadangi kiltų grėsmė, jog teismo sprendimas liks neįgyvendintas, o ieškovo teisės – neapgintos.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino vienos iš laikinųjų apaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovo ieškinyje nurodyta ieškinio suma – 18 000,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
Antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi šios nutarties 13 punkte nurodytas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi didele ieškinio suma, kuri teismų praktikoje laikoma vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovams, ieškovo kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovų finansinė padėtis, jų pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, atsakovai yra fiziniai asmenys, o ieškovo galimybė pateikti duomenis apie atsakovų finansinę būklę yra ribota, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad dabartinė atsakovų finansinė padėtis nekelia jokių abejonių dėl jų galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jei šis būtų palankus ieškovui. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti netesybų suma pripažintina didelė, kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali bandyti paslėpti, perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, ar pasidaryti neįmanomas, nepagrindė būtinybės teismui taikyti suvaržymus atsakovų turtui.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje ieškovo pateiktus argumentus bei įrodymus dėl šios nutarties 13 punkte nurodytų sąlygų (ne)egzistavimo, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant visoms būtinoms sąlygoms tokias priemones taikyti. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 148 straipsnis, 149 straipsnis).Pažymėtina ir tai, kad šalių interesų balansą procese užtikrina atsakovui, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įstatyme įtvirtintos procesinės teisės. Vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas. Atsakovai turi teisę pareikšti teismui pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita (CPK 148 straipsni0 1 dalis) ir taip pasirinkti atsakovui mažiausiai nepatogumų sukeliančią, bet galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą užtikrinančią laikinąją apsaugos priemonę. Galiausiai, atsakovas turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), o jeigu ieškinį teismas atmeta, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovui padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant vykdyti operacijas, susijusias su privalomų mokesčių mokėjimu valstybei.
Ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant vykdyti operacijas, susijusias su privalomų mokesčių mokėjimu valstybei.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui CPK nustatyta tvarka.
Nurodyti antstoliui, kad antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Išaiškinti ieškovui, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo.
Atsakovams išaiškinti, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.