Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui advokatui Daliui Mecelicai, nedalyvaujant atsakovei I. Š., trečiojo asmens JAV ne pelno korporacijos „The Baltic-American Enterprise Fund“, atstovaujamos Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui I. Š., trečiajam asmeniui JAV ne pelno korporacijos „The Baltic American Enterprise Fund“, atstovaujamai Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriaus, dėl nuosavybės teisių pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, kad jie su atsakove apie 2003-2004 metus pradėjo gyventi jo broliui priklausančiame name. Po trejų metų jie iš brolio namą pirko, jis norėjo paimti paskolą namo pirkimui, tačiau gavo paskolą tik 5000 Lt, kuriuos atidavė broliui. Jis susitarė iš brolio Kazimiero namą pirkti už 30000 Lt. Namą pirko atsakovės vardu, nes ji turėjo galimybę gauti paskolą. Gauta paskolos suma buvo sumokėta K. P.. Paskutinius porą metų atsakovė važinėja į Vokietiją, ten dirba. Ji atvažiuoja, pabūna ir vėl išvažiuoja. Santykiai pablogėjo 2012 metais. Prieš metus atsakovė pradėjo jį varyti iš namų. Kai atsakovė išvažiuoja, jos sūnus iš pirmos santuokos ir jų bendras sūnus gyvena su ieškovu. Paskola yra paimta 25 metams, todėl kai atsakovė būna išvykusi, paskolos įmokas moka jis, ieškovas. Įsikėlus gyventi į namą, jis įvedė vandentiekį, įrengė virtuvę, pakeitė elektros instaliaciją, pastatė boilerį, įrengė vonią, kaminą apskardino, rūpinasi namo išlaikymu ir priežiūra. Naudojo lėšas iš ieškovo gautų paskolų ir jo atlyginimo. Atsakovės atlyginimo užteko tik maistui. Darbus dirbo pasitardamas su atsakove. Jis ir toliau mokės paskolą bankui.

Atsakovė I. Š. į teismo posėdį neatvyko, gautas jos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė yra išvykusi į užsienį. Atsakovė sutinka, kad jos atžvilgiu būtų priimtas sprendimas už akių (2 t. b. l. 2, 13).

Liudytojas K. P. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas yra jo brolis, o atsakovė – brolio sugyventinė. Pradžioje santykiai buvo normalūs. Jis pasiūlė šalims gyventi kaime jo name, kur tuo metu jų tėvas gyveno. Jie sutiko, pradėjo kurtis. Jis gyveno Šilainiuose ir taip pat sugalvojo pirkti namą, todėl pasiūlė broliui pirkti kaimo namą už 30000 Lt. Jis pardavė namą 2005 m. Brolis A pasakė, kad jam neduoda paskolos, todėl jis sutiko parduoti namą atsakovei. Atsakovė namo pirkimui paėmė paskolą. Jie dar susitarė 5000 Lt atiduoti seseriai už to namo dalį. Šiai sumai paskolą iš banko paėmė ieškovas, o jis buvo ieškovo laiduotojas. Gautus iš ieškovo 5000 Lt, jis atidavė seseriai. Name nebuvo jokių patogumų: nebuvo tualeto, vonios, dušo, tik kambariukai neapstatyti. Brolis viską įrengė: iš vieno kambariuko padarė virtuvę, vonią, normaliai įsirengė, suremontavo praktiškai visą namą. Apie šalių nesutarimus jis anksčiau nežino, nes nesilankė pas juos apie 10 metų. Sužinojo apie nesutarimus 2012-03-01. Jo žiniomis paskolą atidavinėjo ne atsakovė, o brolis, kuris dirbo keliuose darbuose ir tuo metu gaudavo gerą atlyginimą. Atsakovė paskutiniu metu būdavo namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo ir liudytojo paaiškinimais yra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė daugiau kaip dešimt metų (nuo 2000 m.), gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Šalims gyvenant kartu, 2001 m. liepos 20 d. gimė sūnus K. P. (1 t. b. l. 17), kuris yra nepilnametis, jis auginamas ir išlaikomas abiejų tėvų. Santuoka tarp šalių nebuvo įregistruota. Šalys pradžioje gyveno nuomojamame bute Kauno mieste, vėliau apie 2003-2004 metus jie persikėlė gyventi į ieškovo brolio K. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą iki šio laiko (1 t. b. l. 19). 2005 m. gegužės 5 d. namo savininkas K. P. pirkimo-pardavimo sutartimi 0,2586 ha namų valdos žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei I. Š. už 30000 Lt (1 t. b. l. 10-15). Sutartyje nurodyta, kad 6000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjos prieš pasirašydamas sutartį, o 24000 Lt pirkėja įsipareigojo pervesti į pardavėjo nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo sutarties patvirtinimo dienos. Likusiai 24000,00 Lt sumai sumokėti atsakovė iš kreditoriaus JAV ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund gavo 6957,00 EUR dydžio paskolą (2005-06-02 paskolos sutartis Nr. 31V-0637; 1 t. b. l. 33), kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2030 m. liepos 1 d. Ieškovo paaiškinimu turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik atsakovės vardu, nes ieškovas pagal tuo metu gaunamas pajamas neturėjo galimybės gauti paskolos namo įsigijimui, tačiau jis sumokėjo dalį pardavimo kainos – 5000,00 Lt grynais pinigais, kurie buvo gauti ieškovo iš banko pagal 2004-05-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 04-018675-VA (1 t. b. l. 49) ir perduoti pardavėjui iki sutarties sudarymo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. P.. Ieškovas ir šiuo metu, kai atsakovė yra išvykusi į užsienį, moka už atsakovę paskolos grąžinimo dalines įmokas kreditoriui pagal 2005-06-02 paskolos sutartį Nr. 31V-0637, ką patvirtina ir byloje pateikti įrodymai (1 t. b. l. 53, 54, 65-67; 2 t. b. l. 17, 18), t. y. iš savo asmeninių lėšų vykdo atsakovės prievolę kreditoriui.

Ieškovo paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojo K. P. parodymais yra nustatyta, kad šalys įsikėlė gyventi į apleistą ir tinkamai nepritaikytą gyventi namą. Šalims gyvenant kartu, ieškovas atliko dalinį namo remontą, įvedė vandentiekį, įrengė virtuvę, pakeitė elektros instaliaciją, pastatė boilerį, įrengė vonią, apskardino kaminą, rūpinasi namo išlaikymu ir priežiūra šiuo metu. Ieškovas gyvenamojo namo įrengimui ir tvarkymui naudojo lėšas, gautas iš banko pagal įvairias Vartojimo kredito sutartis (1 t. b. l. 50-52, 55-60). Ieškovas taip pat savo vardu laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 metų yra sudaręs įvairias paslaugų sutartis, susijusias su namo išlaikymu (komunalinių atliekų tvarkymu, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, vandens skaitiklių įrengimo; 1 t. b. l. 20, 24-30).

Ieškovo paaiškinimu gyvenamasis namas buvo įsigytas tam, kad abi šalys jame nuolatinai gyventų ir kiekviena jų turėtų teises į jį. Nors šalys nebuvo įregistravusios santuokos, faktiniai jų tarpusavio santykiai atitiko santuokinių santykius – nuo 2000 m. jos gyveno kartu, įsigijo būstą, bendrai rūpinosi buitimi, susilaukė ir abu augino sūnų, atsakovei išvykus į užsienį ieškovas vienas rūpinasi vaiku bei ūkio tvarkymu ir išlaikymu, vykdo už atsakovę prievolę kreditoriui pagal būsto paskolos sutartį. Šios aplinkybės įrodytos ieškovo paaiškinimu, liudytojo K. P. parodymais, bei aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais. Atsakovė, būdama informuota apie iškeltą civilinę bylą, nors teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau atsikirtimų ir prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimo nepareiškė, prašo jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių, todėl darytina išvada, kad atsakovė dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo iš esmės neprieštarauja.

Ta aplinkybė, jog tik atsakovė formino paskolos bei turto pirkimo-pardavimo sutartis, nereiškia, jog tik ji viena siekė būti gyvenamojo namo ir kito turto savininke. Kaip jau buvo minėta, ieškovas paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta tik atsakovės vardu atsižvelgiant į tai, kad atsakovei bankas suteikė paskolą. Liudytojas K. P. patvirtino, kad sutartį su atsakove jis sudarė tikėdamasis, kad šalys gyvenamąjį namą su priklausiniais įgyja bendram šeimos gyvenimui, kad tame name gyvens jo brolis su savo šeima, kitu atveju jis tikėtina namo nebūtų pardavęs. Be to, pirkti namą jis siūlė būtent ieškovui, o ne atsakovei, ir su ieškovu tarėsi dėl namo pardavimo sąlygų. Pažymėtina, kad tam tikrą laiko dalį po namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovo ir turto pardavėjo tėvas gyveno kartu su šalimis parduotame name. Ieškovas ginčo gyvenamajame name gyvena pastoviai nuo 2003-2004 metų, yra deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą, beveik dešimt metų rūpinasi šiuo turtu kaip savo ir jį išlaiko.

Vyrui ir moteriai, kartu gyvenusiems ir sudariusiems faktinę šeimą (sugyventiniai), nutraukus tokį bendrą gyvenimą, bendrai įgytas ir naudojamas turtas gali būti padalytas jų susitarimu ar kreipiantis į teismą.

Nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Ieškovo paaiškinimais, liudytojo parodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės: nors santuoka tarp šalių nesudaryta, tačiau šalys gyvena kartu nuo 2000 m., 2001 m. liepos 20 d. jiems gimė sūnus; kartu keitė gyvenamąją vietą; kartu apsigyveno ir iki šio laiko ieškovas gyvena ieškovės vardu įgytame gyvenamajame name; ieškovas, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, iš pagal Vartojimo kredito sutartį gautų lėšų sumokėjo 1/6 dalį perkamo turto kainos, atliko gyvenamojo namo remonto ir įrengimo darbus, moka įmokas kreditoriui už atsakovei suteiktą būsto paskolą; atsakovė prieštaravimų dėl turto padalijimo nereiškia. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad šalys ir nuo 2000 metų gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp bylos šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu pripažintina ir tokia situacija, kai prie jos įsigijimo kitas jungtinės veiklos (partnerystės) dalyvis prisideda atiduodamas kito dalyvio (sugyventinio) iš banko paimtą ir turtui įgyti panaudotą paskolą. Šiuo atveju ieškovas dalį kainos, už perkamus pastatus ir žemės sklypą) sumokėjo savo lėšomis bei mokėjo ir moka įmokas bankui už atsakovę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prievolė kreditoriui yra vykdoma netinkamai ar iš viso nevykdoma.

Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc (AB), kuriam 2005 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 31V-0637 perėjo kreditoriaus JAV ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund reikalavimo teisė į atsakovę pagal 2005 m. birželio 2 d. Paskolos sutartį Nr. 31V-0637, su ieškovo reikalavimu nesutinka, tačiau savo atsikirtimuose nesutikimo motyvus grindė ieškovo pateiktų įrodymų vertinimu, tačiau nenurodė ar bus pažeisti kreditoriaus interesai ieškinio patenkinimo atveju. Bankas pripažino, kad ieškovas tam tikra apimtimi galėjo prisidėti prie ginčo turto išlaikymo, tačiau abejoja ar pagrįstas reikalavimas pripažinti ieškovo teisę į ½ dalį turto. Šiuo atveju pažymėtina, kad CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, nėra paneigta, ginčo tarp šalių dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių dydžio nėra, todėl trečiojo asmens nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais, o ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos byloje pateiktų rašytiniais įrodymais bei liudytojo parodymais. Kreditoriaus interesai ieškovo nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalių nustatymo atveju šiuo atveju nebus pažeisti, nes atsakovės prievolė kreditoriui pagal Paskolos sutartį Nr. 31V-0637 yra užtikrinta ginčo objekto įkeitimu (hipoteka; I t., b.l. 31,32), kuri ieškinio patenkinimo atveju nesikeičia, pagal įstatymo analogiją perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą, o ieškovas, kaip įkeisto daikto bendraturtis, šiuo atveju turės pareigą atsakyti už skolininko įsipareigojimo įvykdymą įkeisto daikto savo dalimi (CK 4.171 str. 9 d., 4.195 str. 1 d.).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys yra tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovės I. Š. vardu įgytas ir įregistruotas turtas: 0,2586 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4601-0005-0013), gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4697-7003-2015), viralinė (unikalus Nr. 4697-7003-2026), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2037), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2048), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2059), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2060), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2074), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2080), kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. 4697-7003-2091), esantys Jonavos r. sav., Kulvos sen., Batėgalos k., Rodžių g. 47, yra bendroji dalinė ieškovo A. P. ir atsakovės I. Š. nuosavybė ir ieškovui A. P. pripažintinos nuosavybės teisės į ½ dalį aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 100,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovės priteistina 350,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio dalis ir 52,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 402,59 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi (Nr.2-2682-559/2012) taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu yra naikintinos (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str., 149 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo patenkinti.

Pripažinti, kad atsakovės I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytas ir įregistruotas turtas: 0,2586 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4601-0005-0013), gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4697-7003-2015), viralinė (unikalus Nr. 4697-7003-2026), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2037), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2048), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2059), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2060), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2074), ūkio pastatas (unikalus Nr. 4697-7003-2080), kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. 4697-7003-2091), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė.

Pripažinti ieškovui A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) teises į ½ dalį turto: 0,2586 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4601-0005-0013), gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4697-7003-2015), viralinės (unikalus Nr. 4697-7003-2026), ūkio pastato (unikalus Nr. 4697-7003-2037), ūkio pastato (unikalus Nr. 4697-7003-2048), ūkio pastato (unikalus Nr. 4697-7003-2059), ūkio pastato (unikalus Nr. 4697-7003-2060), ūkio pastato (unikalus Nr. 4697-7003-2074), ūkio pastato (unikalus Nr. 4697-7003-2080), kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto, tvoros) (unikalus Nr. 4697-7003-2091), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 402,59 Lt (keturis šimtus du litus 59 centus) bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi (Nr. 2-2682-559/2012) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nekilnojamųjų daiktų: 02586 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4601-0005-0013), gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4697-7003-2015) ir kitų pastatų bei statinių (unikalūs Nr. 4697-7003-2026, Nr. 4697-7003-2037, Nr. 4697-7003-2048, Nr. 4697-7003-2059, Nr. 4697-7003-2060, Nr. 4697-7003-2074, Nr. 4697-7003-2080, Nr. 4697-7003-2091), esančių (duomenys neskelbtini), areštą (arešto akto Nr. 2012017214).

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per 3 dienas išsiųsti VĮ Registrų centro Kauno filialui ir Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.