- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 1-307-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41292-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- M. S.
dalyvaujant prokurorei V. B., V. B.
jo gynėjai advokatei R. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-26 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. (skirta 68 MGL dydžio bauda), kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. buvo kaltinamas tuo, kad lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę priešintis, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.00 val. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. stumdydamas ir tampydamas savo sugyventinę M. S.–K. už rūbų, tokiu būdu ją įbaugindamas, bei psichologinį smurtą, t. y. savo agresyviu elgesiu leido nukentėjusiajai suprasti, jog nevykdant jo nurodymų, jis gali pastarąją sužaloti, tokiu būdu priversdamas M. S.-K. pačią nusirengti, pastumdamas ir pargriaudamas šią ant lovos, prispaudė nukentėjusiąją savo kūno svoriu prie lovos, taip atimdamas M. S.–K. galimybę priešintis, ir du kartus, neištraukdamas savo lytinio organo iš nukentėjusiosios M. S.-K. lytinio organo, lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš nukentėjusiosios valią, ir tokiu būdu M. S.-K. išžagino.
S. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį, nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.10 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su sugyventine M. S.-K. metu, sudavė vieną smūgį ranka sugyventinei M. S.-K. į lūpą, įkando M. S.-K. į kairės pusės peties sritį, savo chalato diržu surišo nukentėjusiajai rankas už nugaros, jėga nutempė ją nuo lovos ant žemės, dėl ko nukentėjusioji į lovos kraštą susimušė savo dešinę koją, po to galva sudavė ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajai per jos viršugalvį, tokiu būdu nukentėjusiajai M. S.-K. padarydamas muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinėje lūpoje, žiedo formos poodinę kraujosruvą kairiame petyje, kraujosruvas dešiniame žaste, juosmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimą dešinėje šlaunyje, tai yra padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės M. S.-K. sveikatą.
Kaltinamasis S. M. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, atlygino civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai žalą, kad daugiau nebūtų problemų, nes pripažįsta savo dalinę kaltę. Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiąja kurį laiką gyveno kartu, santykiai buvo pakankamai geri. Tą dieną jis apie 9 val. ryto atsikėlė, išėjo parūkyti, parūkęs atėjo į miegamąjį, atsigulė šalia M.. Tarp jų abiejų sutikimu įvyko lytinai santykiai, nukentėjusioji nesutikimo išreiškusi nebuvo. Vėliau jis vėl nuėjo parūkyti, jam grįžus nukentėjusioji jau buvo apsirengusi. Ryte kaltinamasis buvo neblaivus – pagiriotas iš vakaro. Virtuvėje paprašė jos nuvažiuoti nupirkti brendžio. Ji sutiko, nuvažiavo brendžio. Nukentėjusiajai parvežus brendžio, jis pasidarė su juo kokteilį. Kai nukentėjusioji parvažiavo, ji jau buvo pasikeitusi, keista, t. y. tylėjo, nė žodžio nesakė. Vakare buvo padaryta gėlė, kurią nukentėjusioji išardė, sudraskė ir išmetė. Kaltinamajam kilo klausimas, kodėl ji taip pasielgė su gėle. Ji paaiškino, kad taip reikia, teigė, jog kam ta gėlė reikalinga, kad tik užima vietą. Virtuvėje kaltinamasis ir nukentėjusioji apsižodžiavo, ji išbėgo į miegamąjį, o jis paskui ją. Jis paskui nukentėjusiąją išbėgo intuityviai, norėdamas išsiaiškinti, kodėl ji taip padarė. Nukentėjusioji pradėjo sakyti, kad kaltinamasis prie jos nelįstų, griebė nuo sekcijos lygintuvą, kuriuo prieš jį užsimojo. Gindamasis kaltinamasis norėjo atimti lygintuvą, todėl jie nugriuvo ant lovos. Patalpa maža, todėl jis lygintuvą pastatė į vietą. Nukentėjusioji pradėjo draskytis rankomis, rėkti, kad jis nelįstų, kad nekenčia jo, nutraukė laikinas užuolaidas, mėtė daiktus per lovą. Kaltinamasis gynėsi, bandė savomis rankomis ją apraminti. Kai ji draskėsi, tuo metu jis ją apkabino. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo. Įkando jai gindamasis, nes ji sugriebė stipriai jo lytinį organą. Jis galėjo nenaudoti fizinio smurto, bet taip gavosi. Kaltinamasis pažymėjo, kad plaukų nukentėjusiajai netampė, smūgių nesudavė. Ant M. kūno yra sužalojimai, nes ji nutraukė užuolaidą, metė daiktus, puolė ant lovos, jis ją bandė apkabinti, tuo metu užkliuvo, taigi gavosi netiesioginis smūgis. Į lūpą jai trinktelėjo ją apkabindamas. Daugiau fizinio smūgio nebuvo sudavęs. Kaltinamasis pagrasino nukentėjusiajai, kad, jei neapsiramins, tai jis suriš su chalato diržu. Kaltinamasis paėmė jos telefoną ir sakė, kad jis jai iškvies greitąją pagalbą. Greitąją jis norėjo iškviesti, nes M. buvo puolusi į isteriją, pradėjo rėkti, staugti ir verkti. Jam surinkus greitosios pagalbos numerį iš nukentėjusiosios telefono, jis nespėjo nieko pasakyti, nes nukentėjusioji pradėjo rėkti, išmušė telefoną jam iš rankų. Sakė, kad jis prie jos nelįstų. Kai jis paėmė telefoną, tai jau 112 niekas nešnekėjo, jau buvo išjungta. Pargriovęs ją ant lovos, paėmė jos rankas už nugaros ir surišo su diržu, rišant jos veidas buvo į lovos pusę. Ji nesipriešino. Kaltinamasis nurodė, kad iš nukentėjusiosios žvilgsnio matėsi, kad jis gali laukti bet ko, ji žiūrėjo ką paimti. Kaltinamasis surišo nukentėjusiąją tam, kad ji nesidraskytų, kad jo arba savęs nesužalotų. Tuo metu ji apsiramino. Nukentėjusioji surišta buvo 10-15 min., kol atvažiavo policija. Į duris paskambino policija, tada ji vėl pradėjo rėkti, kad ją sumušė ir išžagino. Tuomet pareigūnai uždėjo jam antrankius ir uždarė kitame kambaryje. S. M. pažymėjo, kad smurto iniciatorius buvo nukentėjusioji, tai buvo ne jo pirmumas. 2018 rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje (I t., b. l. 95) nurodytus nukentėjusiajai padarytus sužalojamus gali paaiškinti tuo, kad ten yra maža erdvė, kaltinamojo nuomone, ji užsigavo į lovą, į sekciją. Kaltinamasis nurodė, kad jam buvo žinoma, kad nukentėjusioji yra praeityje save žalojusi, prieš jiems susipažįstant buvo persipjovusi venas. Ji pasakojo kaltinamajam, kad praeityje turėjo draugą, kuris pasikorė, jos santykiai su mama buvo ne kokie. Kaltinamajam ir nukentėjusiajai gyvenant kartu, ji pradėjo lankyti dienos stacionarą (duomenys neskelbtini), lankėsi ten dėl vaikystės traumų, vartojo išrašytus migdomuosius vaistus, alkoholį ji vartojo labai retai. Kaltinamasis nurodė, kad sunkiai gali paaiškinti, kodėl nukentėjusioji jį kaltina, gal ji nemokėjo pasakyti, kad norėjo išsiskirti. Anksčiau buvo, kad nori išsiskirti, tačiau įvykio dieną kalbos apie išsiskyrimą nebuvo. Praeityje situacijų dėl jo agresyvaus elgesio nebuvo, apsipykdavo tik žodžiais. Kaltinamojo teigimu, išžaginimu nukentėjusioji jį kaltina, matyt, dėl to, kad jis „baigė“ į ją. Anksčiau, lytinio akto metu jis nenaudojo apsaugos priemonių. Praeityje jie turėjo lytinių santykių ir be apsaugos priemonių, tuomet jis stengdavosi „nebaigti“ į ją, būdavo, kad naudodavo prezervatyvą, būdavo, kad ir ne. Susitarimo mylėtis be apsaugos priemonių nebuvo, bet ir nebuvo, kad vien tik su prezervatyvu, jie saugojosi, bet mylėdavosi ir be apsaugos priemonių.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad su sugyventine M. S. – K. gyvena apie pusę metų, adresu (duomenys neskelbtini). Yra buvę taip, kad pastaroji grįždavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Apie tris savaites M. S.-K. gyveno pas jį be pertraukos. 2018-08-25 būdamas savo virtuvėje vartojo alkoholį. Tą dieną tarp jo paties ir M. konflikto nebuvo, ramiai nuėjo miegoti. 2018-08-26 pabudo ryte apie 9 val., su M. bendravo normaliai be pykčių, su M. gulėjo lovoje, tuomet įvyko lytinis aktas, kuris baigėsi spermos išsiliejimu į M. makštį, nors jis žinojo, kad M. nenaudoja apsaugos priemonių nuo nėštumo, t. y. kontraceptinių tablečių. Vaikų neplanavo, dažniausiai naudodavo prezervatyvus arba lytinio akto metu jis ištraukdavo varpą spermai neišsiliejus makštyje. Šį kartą, nepanaudojo jokios apsaugos priemonės. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus ir nepajuto, kuriuo momentu turėjo ištraukti varpą. Taip įvyko pirmą kartą, M. jam pasakė, kad negerai jis padarė, bet nepyko. M. neprieštaravo dėl lytinio akto, tai įvyko abiejų sutarimu. Tuomet jis atsikėlė iš lovos, apsirengė chalatą ir nuėjo parūkyti į lauką. Kuomet grįžo, paprašė M., kad pastaroji nuvyktų į parduotuvę „M.“, esančią (duomenys neskelbtini), nupirktų brendžio, bei davė jai pinigų. Kai M. grįžo, matėsi, kad ji pikta, bet jam nieko nesakė. Išgėręs alkoholio pradėjo klausti, kas yra, ar ji supyko dėl to, kad jis vartoja alkoholį, bet M. nieko neatsakė. M. supykusi išėjo iš virtuvės, jis pats nuėjo paskui ją, sakydamas, kad daugiau negers, bet M. šaukė, kad jis nelįstų. M. vis kartojo, kad pastaroji nepyktų, kad jis daugiau nebegers, tuomet ji griebė lygintuvą ir užsimojo, ketindama trenkti. Tarp jų įvyko grumtynės, tuomet jis pasakė, kad suriš jai rankas, jog pastaroji nesidraskytų. Jie kartu nukrito ant lovos, krito šonu. Tuomet jis paėmė lygintuvą ir padėjo ant spintelės, M. muistėsi ir rankomis bandė jį mušti. Jis, laikydamas už M. riešų, ją apkabino ir prašė nurimti. M. pavyko išlaisvinti iš jo glėbio, ji sugriebė maišą, kuriame buvo jos pačios daiktai, ir metė maišą jam į krūtinę, tačiau jis maišą sugavo, maišas nukrito ant žemės. Pati M. šoko ant jo, ketindama jam trenkti. Tuomet jis M. parvertė ant lovos veidu į lovą ir surišo rankas. Atvyko policija, kurią kvietė jis pats iš M. telefono, nes jo paties telefonas buvo virtuvėje, o M. telefonas buvo kambaryje ant lovos. Kiek pamena, į policiją skambino prieš tai, kai M. metė į jį maišą su savo daiktais. Kada M. sudėjo savo rūbus į maišą, nežino. Paprastai ji savo daiktus laikydavo spintoje ir ant pufo. Nori paminėti, kad, kai jis skambino į policiją, M. šaukė, jog jai padėtų, kad ją muša. Jis pats nieko nespėjo pasakyti, nes M. išmušė jam iš rankų telefoną. Atvykus policijai ir medikams, jis atidarė duris ir juos įleido į namus. Bandė kažką paaiškinti, bet M. garsiai šaukė. Pareigūnai jį pristatė į komisariatą. Nori paminėti, kad dėl sukelto fizinio skausmo gailisi (1 t., b. l. 128-130). Papildomos apklausos metu 2018-11-05 S. M. parodė, kad dėl to, kad yra įtariamas nežymiu M. S.-K. sveikatos sutrikdymu, savo kaltę pripažįsta, dėl to nuoširdžiai gailisi. Dėl to, kad yra įtariamas savo sugyventinės M. S.-K. išžaginimu, savo kaltės nepripažįsta (1 t., b. l. 137).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. S. – K. paaiškino, kad šiuo metu su kaltinamuoju jokių ryšių nepalaiko, po įvykio nebendrauja, kartu negyvena. Nurodė, kad anksčiau gyveno kartu su kaltinamuoju jo namuose, iš esmės viskas buvo gerai, būdavo, kad apsipykdavo, tada ji išvažiuodavo pas save. Kartą buvo, kad kaltinamasis vieno vakarėlio metu bandė kartis, tuomet nukentėjusioji pradėjo svarstyti, kad su šiuo žmogumi jai ne pakeliui, tačiau juos sutaikė kaltinamojo sesuo. Antrą kartą ji norėjo išeiti iš namų, nes kaltinamasis buvo išgėręs ir sudaužė kėdę. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. ji fotosesijai buvo padariusi puokštę. Taip pat tą dieną jie buvo nuvažiavę į giminės susitikimą, kai grįžo namo, kaltinamasis nuo vakaro visą naktį gėrė brendį. Nukentėjusioji susinervino, išgėrė savo vaistus nuo nemigos ir nuėjo miegoti. Prieš užmigdama, ji girdėjo, kad jis agresyviai žaidė su šuneliu, kuris cypė. Išgėręs kaltinamasis tampa agresyvus. Ryte ji pabudo apie 10 – 10.30 val., tuomet kaltinamasis paprašė jos nuvažiuoti nupirkti išgerti. Prieš nukentėjusiajai važiuojant į parduotuvę tarp jų lytinių santykių nebuvo. Nukentėjusioji nuvažiavo į parduotuvę, parvežė brendžio. Grįžusi buvo susinervinusi ir ėmė tvarkyti puokštę. Kaltinamasis pasidarė kokteilį, jį išgėrė ir pristojo, kodėl nukentėjusioji ardo tą gėlę. Jis pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiosios ir puokštės. Nukentėjusioji nuėjo į kambarį dėtis daiktų. Kaltinamasis pradėjo ją stumdyti, ji čiupo už lygintuvo, bet jis suėmė nukentėjusiajai už rankos ir ji jam lygintuvą atidavė. Kaltinamasis pradėjo nukentėjusiąją įžeidinėti, ji išsigando. Kaltinamasis liepė jai nusirengti, sakė, kad nori, tačiau ji nenorėjo. Tą dieną kaltinamasis buvo labai agresyvus, tai matėsi iš jo priėjimo, jis atsekė paskui nukentėjusiąją ir agresyviai į ją žiūrėdamas liepė nusirengti. Nukentėjusioji nusirengė, nes buvo išsigandusi, baimės atveju ji paklūsta. Praeityje kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurto ar fizinės prievartos nenaudojo, tai jai teko patirti ankstesniuose santykiuose su kitais asmenimis. Kaltinamasis buvo per daug išgėręs, bet nukentėjusioji jam sakė, kad ji nenori lytinių santykių. Nukentėjusiosios nuomone, jis galėjo to nesuprasti dėl savo apsvaigimo nuo alkoholinių gėrimų. Nukentėjusioji sakė kaltinamajam, kad jis nelįstų prie jos, tačiau šis atsakė, kad jam neįdomu, nes ji visada nenori lytinių santykių, bet jis nori. Nukentėjusiajai nusirengus, kaltinamasis stumtelėjo ją į lovą, ant jos užgriuvo ir sukišo „savo daiktą“ į ją ir „baigė“ joje. Nukentėjusioji liepė jam nulipti ir sakė, kad jis jai yra šlykštus. Jis neištraukęs vėl „baigė“ į nukentėjusiąją. Po visko ji pasakė jam, kad jis jai yra šlykštus. Kaltinamasis dar provokavo nukentėjusiąją, kad ji jį primuštų, suduotų jam. Ji sakė jam, kad jis atstotų. Kaltinamasis savo veiksmų nenutraukė, išžagino nukentėjusiąją du kartus. Kai nukentėjusioji, kaltinamojo liepimu, apsirengė, kaltinamasis pasakė, kad dabar jie važiuos pasivažinėti. Tarp jų prasidėjo stumdymasis ir grumtynės. Nukentėjusioji darė langą ir rėkė, prašė pagalbos. Kaltinamasis pastūmė ją į lovą ir užspaudė, vėliau tempė nuo lovos už plaukų. Jai buvo išpešta plaukų sruoga. Vėliau kaltinamasis nusprendė paskambinti nukentėjusiosios vaikui, kad pasakytų, kokia jo mama „kurva“, ji pradėjo rėkti, prašyti pagalbos. Tuo metu nukentėjusioji paėmė savo telefoną, surinko pagalbos numerį, telefoną paslėpė po paklode, kad jie girdėtų, kad ji šaukiasi pagalbos. Kaltinamasis grasino, kad įkiš ją į bagažinę, išveš į mišką, išauklės, išmokys padoraus elgesio. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai per veidą, po smūgio ji pajuto kraujo skonį burnoje. Nukentėjusioji paaiškino, kad grumtynių su kaltinamuoju metu ji gindamasis kando jam į nykštį, paėmė už sėklidžių, draskėsi nagais. Grumtynių metu, jis įkando nukentėjusiajai į ranką, surišo chalato diržu nukentėjusiosios rankas už nugaros. Toliau jai būnant už nugaros surištomis rankomis, jis tempė ją nuo lovos ant žemės, pradėjo jai daužyti per galvą - daužė nukentėjusiajai savo kakta kokius tris kartus. Jis „mokino padoraus elgesio“. Nukentėjusioji šaukė, kad kas padėtų. Policija paskambino į duris. Jas kaltinamajam atidarius, pareigūnai matė, kad ji buvo visa sumušta ir apsiverkusi. Ji sakė pareigūnams vežti ją kur nori, tik nepalikti čia, nes kaltinamasis ją užmuš. Vienas iš pareigūnų pastebėjo, kad diržas stipriai užrištas. Tada policininkas nukentėjusiąją nuvedė į virtuvę, o kitas buvo su kaltinamuoju kambaryje. Policijos pareigūnams ji paaiškino visas aplinkybes. Pareigūnas iškvietė nukentėjusiajai greitąją pagalbą, nes ji skundėsi galvos skausmu. Greitoji pagalba atvažiavo ir išvežė nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusioji nurodė, kad ji prašo priteisti 4000 eurų patirtą žalą už sukeltą stresą, baimę, pablogėjusią sveikatą. Ji bijo, kad kaltinamasis jos nepersekiotų, yra gavusi žinučių nuo kaltinamojo, kuriose jis rašė kaip čia viskas baigsis, gąsdino. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl nemigos jai yra išrašyti medikamentai „Mirtazapin actavis“, juos vartoja retai, stengiasi užmigti pati, tačiau iš vakaro prieš įvykio dieną, buvo jų išgėrusi. Nukentėjusioji teigė, jog vienu metu lankėsi (duomenys neskelbtini) pas psichiatrus psichikos centre, ten nustatė, kad jai yra vaikystės trauma, todėl kartais pasireiškia depresiniai epizodai. Bet tai nėra pavojinga gyvybei. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamajam yra pasakojus apie savo praeitį, apie tai, kad yra bandžiusi pjautis venas po 2013 m. įvykio, kai pasikorė jos buvęs draugas. Nagrinėjimo įvykio dieną ji buvo normali. Teisiamojo posėdžio metu 2019 m. kovo 7 d. nukentėjusioji nurodė, jog santykiuose su S. M. anksčiau būdavo, kad ji nenorėdavo su jo lytiškai santykiauti, kai jai nebūdavo nuotaikos ar jie būdavo susipykę, būdavo ir taip, kad po susipykimo S. M. pradėdavo meilikauti ir įvykdavo lytiniai santykiai. Kartais nukentėjusiosios nenoras mylėtis nebūdavo kategoriškas.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-26 nukentėjusioji M. S.-K. paaiškino, kad su S. M. susipažino maždaug 2017 m. gruodžio mėnesį. Nuolat kartu su juo negyvena, yra palikusi dalį savo daiktų name, kuriame jis gyvena - adresu (duomenys neskelbtini), tačiau turi ir savo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį grįžta. Pastarąsias dvi savaites gyveno su S. M.. 2018-08-26 apie 12 val. S. M. jos paprašė nueiti nupirkti jam alkoholio. Nenorėdama, kad jis vairuotų išgėręs, kadangi alkoholį vartojo jau nuo 2018-08-25 vakaro, nuvažiavo į šalia esančią parduotuvę „M.“ bei nupirko jam butelį „A.“ brendžio. Pati alkoholio nei vakar, nei šiandien nevartojo. Parvežusi minėtą butelį alkoholio ėmė krautis savo daiktus į maišą, ketindama juos išsivežti namo ir nutraukti bendravimą su S. M., kadangi jai buvo įgrisęs jo girtavimas, pavydus būdas bei agresyvus elgesys. Pamatęs, kad ji kraunasi daiktus, S. M. priėjo prie jos, žiūrėjo agresyviu žvilgsniu, mėgino ją paliesti stumdydamas ir tampydamas už rūbų. Supratusi, kad S. M. nori lytinių santykių, pasakė jam, kad nelįstų prie jos, jog ji lytinių santykių nenori. S. M. atsakė, kad jis lytiškai santykiauti nori ir jam nesvarbu, jog ji nesutinka santykiauti. Bijodama, kad S. M. gali panaudoti fizinį smurtą arba suplėšyti jos rūbus, ji pati, stovėdama šalia lovos, nusirengė visus savo rūbus. S. M., pastumdamas ją, nugriovė ant lovos, ji nugriuvo ant nugaros ir S. M. atsigulė ant jos. Tuo metu ji pakartojo S. M., kad jis prie jos nelįstų. Ar S. M. kažką atsakė, pasakyti negali. Tada S. M. įvedė savo varpą jai į makštį ir atliko lytinį aktą. Lytinis aktas baigėsi spermos išsiliejimu makštyje, nors S. M. žinojo, kad ji nenaudoja kontraceptinių vaistų nėštumui išvengti ir prieštarauja lytiniams santykiams be prezervatyvų. Po lytinio akto pasakė S. M., kad jo nekenčia, kad jis jai šlykštus. S. M. paklausė: „šlykštus dėl to, kad baigė į vidų?“. Ji atsakė, kad jis jai šlykštus dėl to, jog santykiavo su ja prieš jos valią. S. M. atsakė: „tu visada nenori“. Nuo lytinio akto pabaigos S. M. nebuvo ištraukęs savo varpos iš jos makšties. Tada pradėjo antrą lytinį aktą, kurį taip pat baigė spermos išsiliejimu jos makštyje. Po to S. M. ištraukė varpą iš jos, ji pradėjo muistytis, sakė, kad jis ją spaudžia. S. M. nulipo nuo jos, užsidėjo apatinius, chalatą bei nurodė jai rengtis, pasakė, kad kažkur jiedu važiuos, nepasakė kur ir išėjo iš kambario. Atsikėlusi iškart apsirengė. Kol S. M. nebuvo kambaryje, ji surinko 112 numerį ir numetė mobilųjį telefoną ant lovos, kad S. M. nepastebėtų, jog ji skambina trumpuoju pagalbos telefonu. Po kelių minučių S. M. grįžo į kambarį, ji ėmė ant jo rėkti, kartojo, kad jis jai šlykštus, ir kad ji jo nekenčia, kad nori išeiti. S. M. ėmė ją provokuoti, reikalauti, kad ji jam trenktų. Ji visą laiką rėkė, čiupo maišą, į kurį buvo susidėjusi savo daiktus, ir metė šį maišą į jo pusę, tačiau į patį S. M. nepataikė. Tada S. M. ją čiupo, ji bandė ištrūkti, prasidėjo grumtynės, susistumdymas. Ji pajuto, kad nugriuvo ant lovos ir kad jai iš lūpos bėga kraujas, pajuto skausmą. Kuo jai buvo suduota į lūpą, pasakyti negali. Atsistojusi nuo lovos pribėgo prie lango, jį atidarė ir pradėjo rėkti per langą, kad ją muša, kvietėsi pagalbos. Pripuolęs S. M. atitraukė ją nuo lango, pargriovė ant lovos ir uždarė langą. Pagrasinęs, kad ją suriš, jog ji negalėtų priešintis. S. M., pasiėmęs chalato, kurį dėvėjo, diržą stengėsi surišti jai rankas. Grumtynių metu gindamasi įkando S. M. į pirštą, apdraskė jam veidą, stengėsi apsiginti. S. M. įkando jai į kairįjį petį, ji pajuto skausmą, iškart išryškėjo įkandimo žymė. S. M. užlaužęs jai rankas už nugaros ėmė jas rišti minėtu diržu. Diržą įveržė labai stipriai, ji pasakė, kad jai skauda, kad veržia. S. M. atsakė, kad ji nesimuistytų, tada neverš, bei pagrasino, jog, jei ji rėks, užriš dar ir burną. S. M., surišęs jai rankas, paėmęs ją už plaukų nutempė ją nuo lovos. Ji atsidūrė ant žemės tarp lovos ir spintos. Krisdama nuo lovos užsigavo dešinę koją, ja atsitrenkė į medinės lovos rėmą. S. M. pastebėjo jos mobilųjį telefoną, kurį paėmęs ėmė tikrinti. Ką tikrino, ji nežino, tačiau jis pasakė „atvažiuos policija, pamatysi, kas tau bus“. Vėliau S. M. ėmė skaityti jos susirašinėjimus su draugais, perskaitęs susirašinėjimus išvadino ją „kekše, paleistuve“, pasakė, kad išmokys ją „padoraus gyvenimo“. Jai sėdint surištomis rankomis ant žemės, S. M. mažiausiai tris kartus smūgiavo savo galva jai į viršugalvį. Netrukus po to atvyko policijos pareigūnai. Anksčiau S. M. elgdavosi agresyviai, mėtydavo daiktus, įžeidinėdavo, tačiau niekada nesmurtavo. Į policiją dėl jo elgesio anksčiau nesikreipė (1 t., b. l. 76-77).
Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-03 nukentėjusioji M. S.-K. parodė, jog tvirtina anksčiau duotus parodymus. Papildė, kad su S. M. yra pažįstama maždaug nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, susipažino per pažinčių svetainę www.pazintysxxx.lt Tarp jų su S. M. buvo geri, labai artimi, intymūs santykiai. Ji su S. M. gyveno atskirai - šis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ji pati gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu lankydavosi pas S. M. dažnai, buvo pas jį persivežusi ir kai kuriuos savo asmeninius daiktus, tačiau nebuvo pas jį persikėlusi gyventi. Pas S. M. kurį laiką pabūdavo ir grįždavo pas save namo. Galima teigti, kad nuo pat to momento, kai ji pradėjo bendrauti su S. M., šis patapo jos sugyventinis, nes ji daugiau laiko leisdavo pas jį namuose, o pas save namo grįždavo tik tuomet, kai jie susipykdavo. Jie dažniausiai pykdavosi dėl S. M. alkoholio vartojimo bei jo pavydo. Kuomet S. M. vartodavo alkoholį, jis pradėdavo tikrinti jos mobilaus ryšio telefoną, pas jį iškildavo nepagrįstas pavydas kitiems vyrams. Su S. M. pykdavosi maždaug kas 2-3 savaitės. Tarp jų būdavo tik žodiniai barniai, jokio fizinio smurto S. M. jos atžvilgiu iki 2018-08-26 dienos įvykio nebuvo naudojęs. S. M. alkoholį vartodavo dažniausiai savaitgaliais, todėl ji su baime laukdavo savaitgalio, nežinodama, ar S. M. vartos alkoholį, ar ne. Jis dažniausiai gerdavo kas 2-ą ar 3-ią savaitgalį. Kuomet S. M. vartodavo alkoholį, jie visuomet pykdavosi ir bardavosi. S. M. alkoholį vartodavo vienas, jam kompanijos nereikėjo. Ji su S. M. gyveno, nes buvo kažkokie jausmai, buvo prie jo prisirišusi. Alkoholio vartojimo metu pas S. M. išlįsdavo kažkokios agresijos, dažniausiai jos atžvilgiu, jį apimdavo pavydo priepuoliai. Buvo atvejų, kad S. M. pasekdavo ją, ar ji iš tikrųjų važiuodavo, ar eidavo ten, kur nurodydavo jam, kad eis. 2018-08-25 vakaro metu, kada tiksliai, nepamena, su S. M. grįžo iš jos kaimo (duomenys neskelbtini) ir jiems grįžus, S. M. pradėjo vartoti alkoholį, tai yra visą naktį gėrė brendį „A.“. Ji minimą vakarą ir naktį nevartojo alkoholio, nuėjo miegoti, jį palikusi geriantį. Ji pati turi problemų su nemiga, todėl vartoja vaistus ir minimą vakarą išgėrė vaistų bei nuėjo miegoti. 2018-08-26 apie pietus, maždaug apie 11.30 val., jai prabudus, S. M. buvo dar neblaivus, kuomet jis paprašė jos nuvažiuoti į parduotuvę bei nupirkti jam alkoholio. Ji nupirko to, ko S. M. prašė (tai paminėta pirmoje apklausoje). Grįžusi iš parduotuvės pas S. M. namo susikrovė savo daiktus į maišus, nes tą dieną jau suprato, kad S. M. nepasikeis kaip jai buvo žadėjęs, kad jis nenustos gerti, todėl nusprendė išeiti ir palikti S. M.. Jau anksčiau, tai yra iki šio karto, jau kartą buvo susikrovusi savo daiktus ir jau buvo ketinusi palikti S. M., ketino išeiti iš jo namų, tačiau S. M. ją įtikino, kad pasikeis, kad nebegers, todėl pasiliko su juo, vildamasi, jog santykiai pagerės, tačiau klydo. Kol S. M. nevartodavo alkoholio, viskas su juo buvo tvarkoje, jis būdavo rūpestingas, paslaugus, neagresyvus, tačiau kai išgerdavo, tapdavo agresyvus, piktas, pavydus, pas jį prasidėdavo depresija. Yra buvę, kad kuomet S. M. būdavo girtas, grasindavo jai, jog pasikars, kartą būdamas girtas bandė kartis. Kuomet 2018-08-26 krovėsi daiktus name, adresu (duomenys neskelbtini), S. M. buvo neblaivus, pasidarė agresyvus, ji jam visą laiką besikraudama daiktus sakė, kad ji nebegali taip gyventi, kad ji išeina, akivaizdžiai jam pasakė, kad nebenori su juo būti, nebenori su juo gyventi, sakė, kad nori išeiti, prašė jo ją paleisti. Jai besikraunant daiktus, jie apsižodžiavo. Tada ji nuėjo į kambarį, S. M. prie jos priėjo iš priekio, pas jį buvo agresyvus žvilgsnis. S. M. pradėjo ją tampyti rankomis suėmęs už rūbų, liepė nusirengti. Tuo metu, kai liepė nusirengti, ji suprato, kad S. M. nori lytinių santykių. Nusirengė džinsus, maikutę ir apatinius drabužius, nes bijojo, kad jei to nepadarys, tai S. M. prieš ją panaudos fizinį smurtą. Bijojo dėl fizinio smurto, kadangi apie 2-3 savaites iki aptariamo įvykio (2018-08-26) jų barnio metu, S. M. tapo agresyvus, paėmęs kėdę daužė ją į grindis tol, kol kėdė visiškai sulūžo. Tą kartą ji susirinko savo daiktus ir išvažiavo namo, o tiksliau S. M., būdamas girtas, pasakė, kad pabus geras ir ją parveš namo, ką ir padarė, savo automobiliu parvežė ją namo. Būtent dėl šių priežasčių 2018-08-26 išsigando S. M. agresijos ir nusirengė drabužius pati, be jokios jo fizinės prievartos. Kiek pamena, iki kol ji nusirengė drabužius, S. M. jos nemušė. Kuomet jau buvo nusirengusi, stovėjo šalia lovos miegamajame, tada S. M. nusirengė savo chalatą ir trumpikes, rankomis stumtelėjo ją taip, kad ji parkrito ant lovos, gulėjo ant nugaros. Tada S. M. ant jos užlipo ir pradėjo lytinį aktą natūraliu būdu. Sakė S. M., kad nenori su juo lytinių santykių, apie tai jam kartojo nuo pat tos minutės, kuomet pradėjo nusirenginėti. Į jos žodžius, kad nenori lytinių santykių, S. M. atsakė, jog ji visada nenori lytinių santykių, o jis nori. S. M. taip pat pasakė, kad jam nesvarbu, jog ji nenori lytinių santykių. Lytinis aktas truko apie 10 minučių, iki kol S. M. baigė jį, išliedamas savo spermą į jos makštį. Po to ji S. M. pasakė, kad jis jai šlykštus, pasakė, kad jo nekenčia. S. M. vis dar buvo užgulęs ją. Tada jis dar kartą atliko lytinį aktą su ja natūraliu būdu (po pirmo lytinio akto S. M. nebuvo ištraukęs savo varpos iš jos makšties ir iš karto atliko antrą lytinį aktą). Antrą kartą S. M. lytinį aktą baigė, išliedamas savo spermą į jos makštį. Ji nesipriešino lytinių aktų metu, nes visada iš baimės sustingsta. Dar kartą S. M. pakartojo, kad šis jai šlykštus, kad ji jo nekenčia ir kad jis nuliptų nuo jos. S. M. nulipo nuo jos, ji pradėjo klykti. S. M. liepė jai apsirengti, vėliau ją pradėjo mušti. Pirmą smūgį pajuto į lūpą, mano, kad S. M. jai sudavė vieną smūgį ranka į lūpą, nežino, kuria ranka, nes prieš gaudama smūgį ji užsimerkdavo. Pajuto kraujo skonį burnoje. Tuo metu nejautė jokio skausmo, buvo išsigandusi. Jai gulint ant lovos, S. M. savo chalato diržu surišo jai už nugaros rankas. Kol buvo ant lovos, S. M., suėmęs rankomis jai už plaukų, tampė ją, bandė ranka užčiaupti burną, kad ji nerėktų. Tada nutempė ją nuo lovos, ji užsigavo dešinę koją į lovos kraštą. Juto skausmą. Kažkuriuo momentu įkando S. M. į ranką, kurią tiksliai, nepamena. Tada S. M. įkando jai į kairės pusės petį, pajuto fizinį skausmą. Tada jai jau sėdint ant žemės, S. M. atsisėdo ant žemės priešais ir galva trenkė jai mažiausiai tris kartus per jos viršugalvį, ji juto fizinį skausmą. Visas kitas detales nurodė savo pirmoje apklausoje. Turi pretenzijų S. M. dėl jai sukelto fizinio skausmo, padarytų sužalojimų ir išprievartavimo, kadangi pastarasis atliko du lytinius aktus prieš jos valią. Šio aptariamo įvykio metu nukentėjo ir fiziškai, ir morališkai. Patyrė šoką ir neigiamus išgyvenimus. Po įvykio gyvena savo namuose (duomenys neskelbtini). Su S. M. nebendrauja ir ryšių nepalaiko. (1 t., b. l. 78-79). Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-24 nukentėjusioji M. S.-K. parodė, kad dėl išžaginimo ir fizinio smurto iš S. M. pusės ji patyrė didelę moralinę, psichologinę žalą. Atsiminimai apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką kas kartą atsinaujina. Dėl įvykio buvo patyrusi didelį šoką ir iki šiol bando atsigauti bei susitaikyti su neigiamais išgyvenimais dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo. Dėl smurtinio S. M. elgesio ji patyrė didelį baimės jausmą, kurį jaučia iki šiol. Dėl neigiamų išgyvenimų suprastėjo jos gyvenimo kokybė, savivertė ir savisaugos jausmas. Nuolatos jaučiasi nesaugiai ir labai trokšta, kad visi šie išgyvenimai užsimirštų, tačiau tai neįmanoma. Iki šiol bando susitaikyti su jos atžvilgiu įvykdyto smurtinio pobūdžio nusikaltimo pasekmėmis, jai padaryta fizine, moraline ir psichologine žala. Šioje byloje reiškia 4000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl visų nusikaltimu jai sukeltų psichologinių pasekmių (1 t., b. l. 80).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. V. nurodė, kad jis yra vyriausias patrulis, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta, yra juos matęs tik įvykio dieną. Liudytojas paaiškino, kad laiko nepamena, bet buvo gautas pranešimas iš VPK budėtojų, jog skambino moteris, kuri šaukėsi pagalbos ir padėjo ragelį, bet tikslaus adreso nepasakė. Gavę iškvietimą, pareigūnai iš karto važiavo, atvyko per maždaug 7 minutes. Liudytojui kartu su patruliu J. G. atvykus nurodytu adresu, pareigūnai paskambino į duris. Duris atidarė vyriškis, kuris matėsi, kad buvo išgėręs. Užėjus su vyriškiu į namą, miegamajame liudytojas pastebėjo merginą, kuri garsiai rėkė, verkė. Mergina buvo apsirengusi, sėdėjo ant žemės, o jos rankos buvo surištos chalato diržu. Mergina paaiškino, kad vyriškis ją prievartavo, t. y lytiškai santykiavo jai nesutikus. Liudytojas su kolega buvo kambaryje. Daugiau su mergina kalbėjo liudytojas. Mergina buvo šoke, verkė, buvo stipriai išsigandusi, šaukėsi pagalbos. Pareigūnai merginą nuvedė į virtuvę, nuėmė raištį ir iškvietė greitąją. Kol nurišo raištį, šiek tiek užtruko, nes mazgai buvo stipriai užrišti. Kiek liudytojas pamena, mergina buvo su džinsais ir palaidine. Kaltinamasis buvo ramus, sakė, kad mergina buvo agresyvi, draskėsi, bandė lygintuvą mesti, todėl jis ją ir surišo, kad apsiramintų. Liudytojas nurodė, jog jam minėjo, kad pykčiai tarp šalių prasidėjo, kai jie grįžo iš šventės ir kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus. Vyriškis sakė, kad merginos neprievartavo, lytinis aktas vyko du kartus, jai norint. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji buvo labai stipriai susijaudinusi, buvo išsigandusi, kol laukė greitosios pagalbos, mergina sėdėjo virtuvėje, labai verkė, krūpčiojo. Jai ant peties buvo įkandimas. Liudytojui tuo metu neatrodė, kad mergina keltų pavojų sau ar kitiems. Atvykę medikai kalbėjo su nukentėjusiąja, jie klausinėjo jos, kas nutiko.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Liudytojas nurodė tas pačias aplinkybes, kokios buvo išdėstytos jo 2018-08-26 tarnybiniame pranešime, taip pat paaiškino, kad iš S. M. pasakojimo suprato, kad pastarasis su nukentėjusiąja M. S.-K. kartu negyvena, tačiau pastaroji kartas nuo karto pas jį atvažiuoja, jis aiškino, kad M. yra bandžiusi žudytis, yra pasidariusi ant rankų tatuiruotes, jog paslėpti bandymo žudytis žymes. Pati M. jiems pasakojo apie tai, kad jau anksčiau buvo išprievartauta, todėl S. M. nesipriešino, laukė, kol šis baigs lytinį aktą, be to nurodė, kad, kai S. M. ją prievartavo, jai rankos buvo surištos už nugaros su chalato raiščiu. S. M. buvo ramus, neagresyvus, pastarojo atžvilgiu spec. priemonės nenaudotos. Buvo akivaizdžiai matyti, kad mergina buvo labai susijaudinusi, kūkčiojo pasakodama apie įvykį, buvo išsigandusi, galima teigti, ji buvo apimta šoko, nuolatos verkė (1 t., b. l. 112).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. 2018-08-26 tarnybinio pranešimo, nustatyta, kad jame yra nurodyta, kad š. m. rugpjūčio 26 d. apie 13:22 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu J. G., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie smurto artimoje aplinkoje riziką. Suskambus telefonui, išgirstas moters verksmas, dejavimas, ji šaukė „O Viešpatie“ arba „Padėkite“, po kelių sekundžių padėjo ragelį. Perskambinus, niekas neatsiliepė. Vieta paimta pagal „AML Wi-Fi, spindulys - 14 m.“ vietos nustatymo parodymus. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namo duris atidarė vyriškis, kuris vilkėjo chalatą ir apatinės kelnaites. Bendraujant su vyriškiu, kaip vėliau paaiškėjo, tai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kambaryje girdėjosi merginos verkimas, šauksmas pagalbos. Užėjus į namo kambarį pastebėjo šalia lovos sėdinčią merginą, kuri nuolatos verkė ir šaukė „padėkit man, mane išprievartavo ir sumušė“. Sėdinčiai šalia lovos merginai rankos buvo užrištos už nugaros chalato raiščiu. Mergina buvo apsirengusi džinsinėmis kelnėmis ir maikute trumpomis rankovėmis. Atrišus rankas mergina paaiškino, kad konfliktavo su savo sugyventiniu dėl to, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus. Mergina taip pat paaiškino, kad ją sugyventinis mušė rankomis į įvairias kūno vietas, įkando į kairės pusės petį bei du kartus išprievartavo. Merginai ant kairio peties matėsi įkandimo žymės bei ant lūpos paraudimas. Vyriškis S. M. paaiškino, kad merginos nemušė, o rankas surišo už nugaros su chalato raiščiu dėl to, kad gynėsi, nes sugyventinė lygintuvu bandė mesti į jį. Vyriškis taip pat paaiškino, kad jos neprievartavo, o mylėjosi du kartus abiejų sutikimu. Merginai į įvykio vietą buvo iškviesta GMP. Atvykusi GMP 0823 brigada merginą išvežė į Lazdynų ligoninę. S. M. buvo sulaikytas ir apie 16:20 val. pristatytas į Vilniaus m. 2 PK budėtojų grupę. Spec. priemonės nepanaudotos (1 t., b. l. 18).
Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. paaiškino, kad jis dirba vyr. patruliu, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios asmeniškai nepažįsta. Liudytojas nurodė, kad darbo metu gavo pranešimą, kad kažkas į pagalbos centrą paskambino telefonu (buvo girdėti šauksmai) ir numetė ragelį. Toks įvykis vertinamas kaip smurtas artimoje aplinkoje. Pagal telekomunikacijų bokštus rado namą, pabeldė į duris, iš pradžių niekas neatidarė. Buvo įtartas smurtas artimoje aplinkoje, todėl pareigūnai įvykio vietą filmavo. Po kiek laiko įtariamasis atidarė duris. Pareigūnai iš kambario išgirdo pagalbos šauksmą, atėję pamatė ant grindų, prie lovos gulinčią moterį. Moteris buvo apsirengusi, jos rankos buvo surištos galimai chalato dirželiu. Moteris verkė, buvo susijaudinusi, paaiškino, kad kaltinamasis ją surišo ir kelis kartis išžagino. Nukentėjusioji sakė, kad įtariamasis ją surišo ir po to išžagino. Išžaginimo aplinkybių nukentėjusioji liudytojui neaiškino. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusioji sviedė į jį lygintuvą, nenorėjo, kad jį sužalotų, todėl surišo nukentėjusiąją, sakė, kad ji mylėjosi su juo savo noru. Liudytojas nurodė, kad jis pasiliko su įtariamuoju, o liudytojo porininkas nuėjo pas nukentėjusiąją. Liudytojas paaiškino, kad įtariamasis neneigė, kad mylėjosi, jis sakė, kad nukentėjusioji kažko supyko, suagresyvėjo, kažką į jį sviedė, todėl jis ją ir surišo. Liudytojo teigimu, įtariamasis jam pasirodė adekvatus, gal šiek tiek buvo išgėręs, bet bendravo normaliai. Liudytojas paaiškino, kad su moterimi liudytojas bendravo tik pareigūnams atvykus, vėliau su ja bendravo liudytojo porininkas, mergina liudytojui pasirodė išsigandusi, apsiverkusi, iš pradžių buvo susijaudinusi, paskui nurimo, su porininku bendravo adekvačiai. Liudytojas nurodė, kad be surištų rankų, daugiau sužalojimų pas moterį nematė, mažai su ja bendravo. Liudytojas paaiškino, kad pareigūnai kaltinamąjį išsivežė, jis buvo ramus, adekvačiai atsakinėjo į klausimus, apie porą valandų pareigūnai laukė ekspertų, tyrėjos, visą laiką kaltinamasis laikėsi tos pačios versijos, kad santykiavo nukentėjusioji su juo savo noru. Kaltinamasis buvo sveikas, niekuo nesiskundė, sužalojimų ant jo kūno liudytojas nematė.
Teismo posėdžio metu liudytoja N. R. nurodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios asmeniškai nepažįsta. Liudytoja paaiškino, jog gavus iškvietimą, nuvyko į namą, kur jau rado policijos pareigūnus. Nukentėjusioji buvo pilnai sąmoninga, skundėsi, kad ją išprievartavo. Mergina buvo susijaudinusi, verkė, drebėjo. Ji skundėsi, kad prievartą buvo pririšta ar surišta, bet liudytojai atvykus, ji jau buvo išlaisvinta. Nukentėjusioji įvykio smulkmenų nepasakojo. Liudytoja, pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 114), nurodė, kad ji patvirtina šiuos parodymus. Liudytoja paaiškino, kad išrengusi nukentėjusiosios nebuvo, bet vizualiai matė ant nukentėjusios lūpos sumušimą. Liudytoja nurodė, kad nuskausminamųjų, raminamųjų vaistų nukentėjusiajai nedavė, liudytojai nepasirodė, kad mergina buvo agresyvi. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusiajai buvo pasakyta, kad ji bus vežama į gydymo įstaigą. Liudytoja pažymėjo, kad tokiu atveju visada yra vežama į ligoninę, nes yra reikalinga specialistų apžiūra. Liudytoja nurodė, kad diagnozes ji rašo preliminarias, su R kodu, tai yra sindromas, o ne tiksli diagnozė. Liudytoja komentuodama byloje esančią Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę (1 t., b. l. 72-73), nurodė, kad šiuose dokumentuose pažymėjo, jog nukentėjusioji M. S.-K. skundėsi galvos, dubens skausmu (nukentėjusioji sakė, kad jai skauda tarpukojį), be to žasto srityje matėsi kraujosruva. Liudytoja taip pat nurodė, kad šioje kortelėje yra pažymėtas nukentėjusiosios pulsas – 120. Tai reiškia, kad pas ją buvo tachikardija, ji buvo išsigandusi, susijaudinusi. Liudytoja nurodė kad jie pristatė nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini), į skubios pagalbos priėmimo skyrių. Kokia tolimesnė eiga liudytoja nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. R. parodė, kad greitosios medicinos pagalbos stotyse dirba nuo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dirba maždaug nuo (duomenys neskelbtini). Jos pareigos yra skubios pagalbos specialistė. 2018-08-26 darbą pradėjo nuo 07.00 val. ir darbą baigė 2018-08-27 07.00 val. Minimą dieną dirbo su GMP brigada Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su GMP vairuotoju R. I.. 2018-08-26 apie 13.52 val. gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) apie 30 metų amžiaus moteriai reikalinga medikų pagalba, sveikatos apibūdinimas - silpnumas, drebulys, išprievartavimas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko policijos pareigūnai. Name rasta moteris, kaip vėliau paaiškėjo – M. S.-K., paaiškino, kad prieš ją buvo smurtaujama, ji buvo mušama į įvairias kūno vietas bei du kartus išprievartauta sugyventinio. Moteris buvo susijaudinusi, verkė, skundėsi galvos, tarpvietės skausmais. Buvo matyti ant moters kairio žasto kraujosruva, moteris aiškino, kad jai įkando sugyventinis, taip pat buvo matyti sužalota moters lūpa. Preliminari diagnozė – dubens ir tarpvietės skausmas. Būdama name, sužalotos moters sugyventinį labai mažai matė, kadangi pastarasis buvo kitame kambaryje su policijos pareigūnais. Moteris buvo apžiūrėta, po ko buvo nuspręsta moterį vežti į (duomenys neskelbtini) būtent dėl išprievartavimo fakto. Vežant iki ligoninės moteris verkė, buvo susijaudinusi. Nuvykus į VšĮ RVUL, M. S.-K. buvo perduota Priėmimo skyriaus medikams (1 t., b. l. 114).
Iš 2018-10-31 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog apžiūrimas 2018-08-26 dienos vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20180826_134659“, darytas įvykio vietoje policijos pareigūnų. Atliekama vaizdo įrašo stenograma. Vaizdo įraše matyti ant žemės, tarp lovos ir spintos sėdinti mergina šviesių, ilgų, išdarkytų plaukų, dėvinti melsvos spalvos džinsais ir balta palaidine trumpomis rankovėmis su priekyje matoma aplikacija. Vaizdo įraše matyti, kad merginai už nugaros surištos jos rankos. Mergina verkia. Name matyti netvarka, išmėtyti po kambarį ir ant lovos įvairūs daiktai. Pareigūnas klausia merginos: „galit papasakoti kas nutiko?“ Mergina verkdama (merginai isterijos priepuolis) atsako: „jis mane surišo, mušė, pradžioj nurengė, išprievartavo:. Pareigūnas paklausia: „išprievartavo?“ Mergina verkdama, kukčiodama atsako: „taip. Jis pats nurengė mane“. Pareigūnas klausia: „o čia draugas, ar kas čia?“ Mergina atsako: „draugas, mes kartu gyvenam, bet aš nebenoriu su juo gyventi… aš pradėjau rinktis daiktus, o jis taip supyko ir tada mane nurengė ir tada išprievartavo du kartus“. Pareigūnas pasitikslina: „du kartus išprievartavo?“ Mergina atsako: „taip. Po to leido apsirengti, sakė įkišiu į bagažinę (vėliau merginos žodžiai nesuprantami dėl jos verksmo)“. Pareigūnas klausia: „tai prieš Jūsų valią išprievartavo, taip?“ Mergina kalba: „aš viena, kas čia mane išgirs?“ Girdisi vyro balsas: „nu seksas buvo. Ne, prieš tai buvo“. Mergina kalba: „padėkit prašau, nepalikit manęs vienos su juo“. Mergina visą vaizdo įrašo laiką verkia, yra apimta panikos. Vaizdo įrašas pasukamas į vyriškį, dėvintį margos spalvos chalatą ir tamsios spalvos trumpikes. Šis vyras kalba: „aš nežiūrėjau, kiek valandų“ (1 t., b. l. 67-68).
Iš 2018-10-24 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad jame nurodyta, jog apžiūrimi 2018-08-26 dienos dviejų BPC skambučių garso įrašai, kurie atsiųsti el. paštu: jurga.bogdanoviciene@policija.lt.
Klausomas 2018-08-26 13.13.48 val. skambučio į BPC garso įrašas ir atliekama pokalbio stenograma:
BPC operatorius: 112, klausau, 112 klausau.
Su operatoriumi niekas nešneka.
Pokalbis baigtas. Pokalbio trukmė 9 s.
Klausomas 2018-08-26 13.14.59 val. skambučio į BPC garso įrašas ir atliekama pokalbio stenograma:
Pokalbio pradžioje girdisi moters verksmas ir riksmas: nelįsk, nelįsk, nelįsk. Girdisi, kad moteris verkia ir paniškai šaukia.
BPC operatorius: 112, klausau.
Toliau girdimas moters verksmas ir riksmas: nelįsk, nelįsk.
Pokalbis baigtas. Pokalbio trukmė 8 s. (1 t., b. l. 65-66)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje yra nurodyta: 1. Tepinėlyje ir tamponėlyje su M. S.-K. makšties turiniu rasta sperma (SI Nr. (duomenys neskelbtini)). 2. Tamponėlyje su M. S.-K. makšties turiniu (7 mėg.) rasta sperma. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, tamponėliuose su M. S.-K. makšties turiniu (1,7 mėg.) nustatytas M. S.-K. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, nustatytas DNR profilis, kuris sutampa su S. M. DNR profiliu su 99,994% tikimybe taip giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su S. M. nesusijusių asmenų. 3. Atlikus DNR tyrimą, tamponėliuose su nuoplovomis nuo S. M. varpos (2,8 mėg.) ir panagių turiniu nuo S. M. dešinės ir kairės rankų (3,4 mėg.) nustatytas S. M. DNR profilis su 99,99999999999993% tikimybe. 4. Ant M. S.-K. kelnaičių (9,10 mėg.) rasta sperma. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nustatyti mišrūs DNR profiliai, kuriuose galima išskirti dominuojantį DNR profilį, sutampantį su M. S.-K. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe, o dalinė DNR priemaiša sutampa su S. M. DNR profiliu su 99,999999999993% tikimybe. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, nustatytas DNR profilis, kuris sutampa su S. M. DNR profiliu su 99,994% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su S. M. nesusijusių asmenų (1 t., b.l. 43-59).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018-08-26 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog joje yra nurodyta, kad: remiantis M. S.-K., gimusios (duomenys neskelbtini), apžiūros ir papildomo tyrimo duomenimis, pateikiama išvada: 1. M. S.-K. nustatyta muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva kairiame petyje, odos įbrėžimas dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais neilgai trukus iki apžiūros, t.y. 2018-08-26 17 val. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2. sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu. Todėl pasisakyti, kuris jų padarytas pirmiau, o kuris vėliau nėra galimybės; 3. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai, kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4) Sužalojimai nustatyti M. S.-Ka. padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais; 5) tepinėlyje ir tamponėlyje su M. S.-K. makšties turiniu rasta sperma; 6) M. S.-K.lytinių organų srityje kokių nors pakitimų, sužalojimų nėra (2 t., b.l. 29-30).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės 2018-08-28 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog joje yra nurodyta, kad: remiantis M. S.-K., gimusios (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: 1. M. S.-K. nustatyta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, dešiniame žaste, juosmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas dešinėje šlaunyje. Žiedo formos poodinė kraujosruva kairiame petyje padaryta kietais, bukais, ribotą trauminį paviršių turinčiais daiktais, galimai dantimis. Kiti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2018-08-26. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Žiedo formos poodinė kraujosruva kairiame petyje padaryta kietais, bukais, ribotą trauminį paviršių turinčiais daiktais, galimai dantimis. Kiti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu būdu. Šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje taip pat yra nurodyta, kad M. S.-K. pakaušinio gumburio projekcijoje, vidurio linijoje yra 3 cm skersmens odos plotas su tuščiomis plaukų duobutėmis, nežymiu paraudimu (1 t., b. l. 95).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės 2018-08-28 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusi K. G. nurodė, kad jos ir eksperto D. F. pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018-08-26 išvada Nr. G 2952/2018(01) išvada skiriasi, kadangi, kai specialistė K. G. atliko nukentėjusiosios apžiūrą nuo įvykio buvo praėję beveik dvi paros. Nukentėjusioji į specialistus kreipėsi papildomai, nes pati pastebėjo ant kūno išryškėjusias poodines kraujosruvas. Nukentėjusiosios apžiūros metu specialistė nustatė sužalojimus, kurių makromorfologinis vaizdas atitiko aplinkybėse nurodytą laiką, apie dvi - tris paras.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018-08-26 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs specialistas D. F. paaiškino, kad jis nukentėjusiąją apžiūrėjo praėjus kelioms valandoms po sužalojimo padarymo. Tai ganėtinai nedidelis laikas, per tokį laiką ne visada visi padaryti sužalojimai išryškėja, būtent poodinės kraujosruvos neišryškėja staiga. Taip šiuo konkrečiu atveju ir buvo, kad sužalojimai išryškėjo po ilgesnio laiko. Specialistė K. G. nukentėjusiosios apžiūrą pradėjo po poros dienų, todėl jos išvados skiriasi nuo specialisto D. F. pateiktų išvadų.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018-06-27 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje yra nurodyta, jog: 1.- 8. S. M. apžiūros metu rasti odos nubrozdinimai veide, kairės ausies kaušelyje, dešiniame užausyje, kakle, pilve padaryti kietais bukais daiktais, galimai pirštų nagų galais, ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytų laiku (2018-08-26) ir aplinkybėmis. Šie sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems tiriamajam pačiam užsigaunant ar ginantis nuo užpuoliko, tokius sužalojimus galėjo padaryti kitas asmuo. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 149-150).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės V. B. 2018-08-28 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje yra nurodyta, jog remiantis, S. M., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: 1. S. M. nustatyti dešinio užausio, kairio ausies kaušelio, veido dešinės pusės, kaklo ir pilvo odos nubrozdinimai, padaryti kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu būdu, t. y. nagais, l-3 paros iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse ir tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2018-08-26. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu panašus, todėl labiausiai tikėtina, kad jie padaryti neilgai trukus vienas po kito. 3. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. 5. Visi nustatyti sužalojimai yra pasiekiami tiriamojo rankomis bei nėra būdingi griuvimui ar kritimui bei atsitrenkimui į kietus bukus daiktus bei paviršius. 6. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikiu. 7.- 8. Atsakyta šios išvados l-ame punkte. 9. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi įkandimui, tačiau kaip jau rašyta l-ame išvados punkte, galėjo būti padaryti nagais (1 t., b. l. 154-155).
Iš Alkotesterio kvito nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. 16.21 val. S. M. buvo nustatytas 1,12 promilės neblaivumas (1 t., b. 157).
Iš viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos cento Epikrizės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. S.-K. gydėsi šioje įstaigoje nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., jai diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Išvadose nurodoma, kad pacientės klinikoje vyrauja epizodinis nerimas, nepastovi nuotaika, miego sutrikimai, emocinis atsiribojimas, nepasitikėjimas savimi. Epikrizėje nurodoma, kad pacientės mąstymas yra nuoseklus, lankstus, savivertė silpna, atsiskleidžia itin griežtas, kritiškas ir nepagrįstai nuvertinantis požiūris į save, matyti savidestrukcijos tendencijos, peraugančios į suicidines mintis, tarpasmeniniuose santykiuose tiriamoji linkusi prisitaikyti, atsiskleidžia baimė būti atmesta. Savo poreikių atsisakymas vardan kitų, paklusimas kitų sprendimams, atstūmimo baimė bei neryžtingumas nurodo vyraujančius priklausomos asmenybės bruožus. Gydymo eigoje pagerėjo nuotaika, pacientė pradėjo adekvačiau priimti save ir aplinką (2 t., b. l. 59).
Teisme viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos cento gydytoja-psichiatrė J. V. nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiąją pažįsta tiek, kiek ji lankėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos cente kaip pacientė. Specialistė patvirtino, kad M. S.-K. nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Tai tokia diagnozė, kuri rodo, kad yra šiek tiek sutrikusi asmenybės raida, kas turi tam tikros įtakos jos gyvenime, gali įtakoti jos pačios asmeninius santykius, adaptaciją, prisitaikymą gyvenime. Kadangi nedominuoja kažkoks specifinis ryškesnis asmenybės sutrikimas, tai dažniau tokiu atveju yra nustatomi mišrūs asmenybės sutrikimai. Asmenybės sutrikimas nėra susijęs su psichikos liga ar su kažkokiu sunkiu psichikos sutrikimu. Pagrindinis dalykas skiriantis sveiką žmogų nuo sutrikusios asmenybės, tai yra apsunkinta adaptacija. Kai žmogui pradeda jo asmenybė trukdyti prisitaikyti gyvenime, asmeniniuose santykiuose, tuomet būna reikalinga specifinė terapija, kad būtų palengvintas prisitaikymas visuomenėje. Pagal M. S. – K. nustatytas diagnozes, ji situaciją vertina realiai, kadangi jai nėra suvokimo sutrikimo, be to ji negali elgtis labai impulsyviai. Specialistė pažymėjo, kad esant tam tikriems asmenybės sutrikimams, būna taip, kad žmonės būna linkę šiek tiek perdėti, šiuo atveju M. S.–K. taip nebuvo. Specialistė nurodė, kad tuo metu, kai M. S.–K. lankėsi dienos stacionare, pagal jos diagnozę, pagal jos elgesį, ji buvo motyvuota gydytis. M. S. – K. kreipėsi pagalbos, labai tvarkingai lankė užsiėmimus, visa įmanoma pagalba jai buvo suteikta, nusiteikimo prieš gydymą nebuvo, ji pilnai suvokė visą situaciją, realybę ir save pačią. Jai skirtas vaistas Kvetiapinas priklauso antipsichozinių vaistų grupei, mažomis dozėmis skiriamas nerimui, nemigai gydyti. Tai pakankamai stipriai raminantis ir migdantis vaistas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados
Dėl kaltinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Be to, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt.
Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. S.-K., tačiau nuosekliai neigė daręs tai prieš nukentėjusiosios valią. Aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. S. M. ir M. S.-K. lytiškai santykiavo patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S (duomenys neskelbtini). Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji draugavo kaip pora, turėjo intymių santykių, kurį laiką kartu gyveno. Kaltimasis S. M. teisme nurodė, kad su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo abiejų sutikimu 2018 m. rugpjūčio 26 d. rytą, iki jai nuvažiuojant nupirkti jam alkoholio. Nukentėjusioji M. S.-K. teisme tvirtino, jog 2018 m. rugpjūčio 26 d. ryte, S. M. prašymu, nupirko jam alkoholio, S. M. pradėjus jį vartoti, nukentėjusioji susinervino, susipyko su kaltinamuoju, nuėjo į kambarį dėtis daiktų, o paskui ją atsekęs kaltinamasis ėmė ją stumdyti, įžeidinėti, agresyviai į ją žiūrėdamas liepė nusirengti. Nukentėjusiosios teigimu, tai, kad jis buvo agresyvus matėsi iš jo priėjimo prie jos, todėl nukentėjusioji jo išsigando ir pakluso. Nukentėjusiajai nusirengus, kaltinamasis stumtelėjo ją į lovą, ant jos užgriuvo ir lytiškai su ja santykiavo. Nukentėjusioji liepė jam nulipti ir sakė, kad jis jai yra šlykštus, tačiau jis neištraukęs savo lytinio organo vėl lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Po visko ji vėl pasakė jam, kad jis jai yra šlykštus. Nukentėjusioji pažymėjo, kad ji sakė kaltinamajam, kad jis nelįstų prie jos, tačiau šis atsakė, kad jam neįdomu, nes ji visada nenori lytinių santykių, bet jis nori. Nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu kaltinamasis buvo neblaivus, todėl, nukentėjusiosios nuomone, jis galėjo jos atsisakymo lytiškai santykiauti nesuprasti dėl savo apsvaigimo nuo alkoholinių gėrimų. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra galimybės nustatyti konkretaus kaltinamojo ir nukentėjusiosios lytinio santykiavimo laiko. Akivaizdu, jog šie santykiai turėjo įvykti iki pirmojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui (13.13 val.), tačiau nesant ginčo dėl pačių lytinių santykių buvimo, svarbiausia šiuo atveju yra nustatyti, ar S. M. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš jos valią, ar ji nesutikimą lytiškai santykiauti aiškiai išreiškė ir kaltinamasis šį nesutikimą suvokė. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, o kaltinamasis nuosekliai neigė prievartinį lytinių santykių pobūdį. Jokių liudytojų, mačiusių ar girdėjusių, patį įvykį byloje nėra. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018-08-26 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. S.-K. lytinių organų srityje kokių nors pakitimų, sužalojimų nustatyta nebuvo. Iš nukentėjusios parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tą dieną S. M. prieš lytinį santykiavimą nukentėjusiosios nemušė, be to ir anksčiau niekada nebuvo vartojęs prieš ją smurto ar fizinės prievartos. Nukentėjusioji, jos teigimu, pati nusirengė visus rūbus, nes išsigando agresyvaus S. M. žiūrėjimo ir pakluso jo nurodymui nusirengti. Toks nukentėjusiosios elgesys, ypač įvertinant ją ir S. M. siejusių ryšių pobūdį, aplinkybę, kad jis buvo neblaivus ir, kaip pati nukentėjusioji teisme nurodė, galėjo ir nesuprasti jos atsisakymo lytiškai santykiauti, neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad nukentėjusioji M. S.-K. aiškiai išreiškė savo nesutikimą lytiškai santykiauti, o kaltinamasis šį jos nesutikimą suvokė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad, kaip nurodė nukentėjusioji, jai draugaujant su S. M. būdavo tokių situacijų, kad jiems susipykus, ji nenorėdavo lytinių santykių, tačiau tie lytinai santykiai jai atsileidus įvykdavo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių kategoriškai teigti, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusioji nesutinka su juo lytiškai santykiauti ir jis santykiavo su ja prieš jos valią.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, yra taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, S. M. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. M. kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. mušus nukentėjusiąją ir nežymiai ją sužalojus, visiškai įrodyta. Nukentėjusioji M. S.-K. ir kaltinamasis S. M. teisme patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. gyveno kartu kaltinamojo namuose. Nukentėjusioji M. S.-K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, kad konflikto su kaltinamuoju metu jis sudavė nukentėjusiajai per veidą, grumtynių metu įkando į ranką, surišo jos rankas už nugaros, nutempė ją surištomis rankomis nuo lovos ant žemės, dėl ko nukentėjusioji susimušė koją, nukentėjusiajai sėdint ant žemės tris kartus galva trenkė nukentėjusiajai per galvą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų V. V., J. G. parodymai teisme, kai jie nurodė, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji sėdėjo kambaryje ant žemės, jos rankos buvo surištos chalato diržu, liudytojas V. V., iš karto po įvykio tiesiogiai bendravęs su nukentėjusiąja, taip pat paaiškino, kad nukentėjusiajai ant peties buvo matyti įkandimas, be to liudytojas atrišdamas nukentėjusiosios rankas pastebėjo, kad diržo mazgai buvo stipriai užrišti. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji sėdėjo kambaryje prie lovos ant žemės, o jos rankos buvo surištos už nugaros. Į įvykio vietą atvykusi (duomenys neskelbtini) specialistė liudytoja N. R. paaiškino, jog nukentėjusioji skundėsi galvos skausmais, jos žasto srityje matėsi kraujosruva, taip pat buvo matyti sužalota moters lūpa. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės 2018-08-28 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad M. S.-K. nustatyta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, dešiniame žaste, juosmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas dešinėje šlaunyje. Žiedo formos poodinė kraujosruva kairiame petyje padaryta kietais, bukais, ribotą trauminį paviršių turinčiais daiktais, galimai dantimis. Kiti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2018-08-26. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad, nors kaltinamasis teisme nurodė, jog būtent nukentėjusioji buvo smurto iniciatorė, neigė smūgių jai sudavimą bei nurodė, kad jai į petį įkando nuo jos gindamasis, į lūpą trinktelėjo ją apkabindamas, o surišo dėl to, kad ji savęs ar jo nesužalotų, šie kaltinamojo parodymai yra vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti aptartais byloje surinktais įrodymais. Be to, net jei nukentėjusioji vartojo fizinį smurtą (teisme ji patvirtino, kad gynėsi nuo kaltinamojo), kaltinamojo nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, agresyvūs smurtiniai veiksmai prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnę nukentėjusiąją (teisme kaltinamasis nurodė, kad jo ūgis yra apie 190 cm, o nukentėjusioji teigė, kad jos ūgis yra 165 cm), negalėtų būti vertinami kaip atitinkantys nukentėjusiosios veiksmų pobūdį ir pavojingumą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė pats kaltinamasis, nukentėjusioji jai surišant rankas nesipriešino, surišta apsiramino, tačiau liko surišta 10-15 minučių, iki pat to laiko, kol atvyko policijos pareigūnai. Teisme liudytojas V. V. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi, tačiau neatrodė, kad ji galėtų kelti pavojų sau ar kitiems. Liudytoja N. R. taip pat paaiškino, kad nukentėjusioji nebuvo agresyvi. Šie liudytojų parodymai, o taip pat, tai, kad, kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusiajai nurimus, net 10-15 minučių iki policijos pareigūnų atvykimo ji liko surištomis rankomis, akivaizdžiai rodo, jog kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis surišo nukentėjusiąją tik dėl jos ir savo saugumo, yra vertintina kaip neatitinkanti byloje nustatytų aplinkybių.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis S. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį, nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.10 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su sugyventine M. S.-K. metu, sudavė vieną smūgį ranka sugyventinei M. S.-K. į lūpą, įkando M. S.-K. į kairės pusės peties sritį, savo chalato diržu surišo nukentėjusiajai rankas už nugaros, jėga nutempė ją nuo lovos ant žemės, dėl ko nukentėjusioji į lovos kraštą susimušė savo dešinę koją, po to galva sudavė ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajai per jos viršugalvį, tokiu būdu nukentėjusiajai M. S.-K. padarydamas muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinėje lūpoje, žiedo formos poodinę kraujosruvą kairiame petyje, kraujosruvas dešiniame žaste, juosmenyje ir dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimą dešinėje šlaunyje, tai yra padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės M. S.-K. sveikatą.
S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
Spręsdamas dėl S. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika yra baigta. Teismo vertinimu tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinama ir kaltinamojo asmenybė – vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 25), buvusio darbdavio UAB „A.“ yra charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 45), teistas (t. 1, b. l. 165-166), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 167-168), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, viešojoje įstaigoje Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 172-173), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą dėl konsultacijos ar gydymo per 5 metų laikotarpį nesikreipė (t. 1, b. l. 171). Šį padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje. Taip pat nustatytinas baudžiamajame įstatyme numatytas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į S. M. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. 13.22 val. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. 11.02 val. ( t. 1, b. l. 117, 120).
Dėl civilinių ieškinių
Byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai padarytą 42,38 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 104-105). Teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, jog S. M. atlygino padarytą turtinę žalą, todėl ieškovas atsisako civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 47). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Byloje civilinė ieškovė M. S.-K. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai padarytą 4000 eurų neturtinę žalą (t. 1, b. l. 88). Teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. S.-K. paaiškino, kad 4000 eurų prašo dėl patirto streso, baimės, dėl to, jog jai pablogėjo sveikata, ji bijo, kad S. M. jos nepersekiotų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto išvadoje įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat neabejotina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, įvykdytų nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, kartu su ja gyvenusio, jai artimo asmens, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę. Iš liudytojų V. V., J. G., N. R. parodymų teisme bei byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji buvo ypatingai susijaudinusi, verkė. (duomenys neskelbtini) specialistė liudytoja N. R. teisme nurodė, kad nukentėjusiosios pulsas buvo didelis (120), kas reiškė, kad pas ją buvo tachikardija, ji buvo išsigandusi, susijaudinusi. Be to, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų padariniams įvertinti ir nukentėjusiajai padarytai neturinei žalai nustatyti šioje byloje svarbu ir nukentėjusiosios ypatingai sudėtingos ir skaudžios gyvenimo patirtys, apie kurias buvo žinoma ir kaltinamajam, jos psichologinė būklė, dėl kurių nukentėjusiajai padaryta žala yra didesnė nei asmeniui, kuriam nenustatyti jokie asmenybės sutrikimai. Pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad M. S.-K. reikalavimas priteisti 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str., 6.263 str.).
Kaltinamajam S. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 142-143) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 138).
Kaltinamajam S. M. skirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikintinta.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) Vieną CD kompaktą su 2018-08-26 BPC garso įrašais ir vieną DVD kompaktą su 2018-08-26 filmuota medžiaga iš įvykio vietos ir nuotraukomis, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;
2) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti margos spalvos diržą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018-10-24 nutarimu perduodą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-10-25 Kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38);
3) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam S. M. šiuos jam priklausančius daiktus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018-10-24 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-10-25 Kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38): 1) šviesiai rudos spalvos kilimėlį; 2) geltonai oranžinė kilimėlį; 3) geltonos spalvos paklodę; 4) mėlynos spalvos paklodę; 5) mėlynos spalvos užvalkalą; 6) rožinės spalvos užvalkalą; 7) margos spalvos chalatą; 8) vyriškas trumpikes;
4) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai M. S. – K. priklausančias moteriškas kelnaites, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018-10-24 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-10-25 Kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-62);
5) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018-10-24 nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-10-25 Kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti: 1) nukentėjusiosios M. S.-K. paimti DNR (seilių) mėginius; 2) įtariamojo S. M. paimti DNR (seilių) mėginius; 3) nukentėjusiosios M. S.-K. apžiūros metu paimtus tepinėlius iš makšties; 4) nukentėjusiosios M. S.-K. apžiūros metu paimtą tamponą iš makšties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į S. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. 13.22 val. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. 11.02 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iš dalies patenkinti civilinės ieškovės M. S. – K. civilinį ieškinį ir iš S. M. priteisti jai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje M. S. – K. civilinį ieškinį atmesti.
Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
S. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
S. M. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Išaiškinti S. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
1) vieną CD kompaktą su 2018-08-26 BPC garso įrašais ir vieną DVD kompaktą su 2018-08-26 filmuota medžiaga iš įvykio vietos ir nuotraukomis, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;
2) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikini margos spalvos diržą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018-10-24 nutarimu perduodą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-10-25 Kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38);
3) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam S. M. šiuos jam priklausančius daiktus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018-10-24 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-10-25 Kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38): 1) šviesiai rudos spalvos kilimėlį; 2) geltonai oranžinė kilimėlį; 3) geltonos spalvos paklodę; 4) mėlynos spalvos paklodę; 5) mėlynos spalvos užvalkalą; 6) rožinės spalvos užvalkalą; 7) margos spalvos chalatą; 8) vyriškas trumpikes;
4) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai M. S. – K. priklausančias moteriškas kelnaites, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018-10-24 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-10-25 Kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-62);
5) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018-10-24 nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (duomenys neskelbtini), pagal 2018-10-25 Kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti: 1) nukentėjusiosios M. S.-K. paimti DNR (seilių) mėginius; 2) įtariamojo S. M. paimti DNR (seilių) mėginius; 3) nukentėjusiosios M. S.-K. apžiūros metu paimtus tepinėlius iš makšties; 4) nukentėjusiosios M. S.-K. apžiūros metu paimtą tamponą iš makšties.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.