Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Individualios įmonės (toliau – ir IĮ) A. Š. (toliau – ir Bendrovė) savininkas A. Š., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą (nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 11 d.), nustatyta, kad A. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.

Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI yra Bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. balandžio 5 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 41 949, 62 eurai, iš jos: Gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimas – 38 757,06 Eur, delspinigiai – 3 192,56 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gegužės 2 d., Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

VMI du kartus – 2023 m. liepos 25 d. ir 2023 m. spalio 17 d. buvo priėmusi sprendimus išdėstyti prašomą mokestinę nepriemoką per prašomą laikotarpį su papildoma sąlyga: įkeitimas, laidavimas, hipoteka, garantija. Mokesčių mokėtojas sąlygų nevykdė, todėl mokestinės nepriemokos sutartis nebuvo pasirašyta.

Bendrovė VMI 2024 m. vasario 11 d. pateikė prašymą išdėstyti 41 949,62 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2028 m. kovo 5 d.

VMI 2024 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-326-1335, kuriuo netenkino Bendrovės pateikto prašymo ir neišdėstė mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Vienas iš prašymo netenkinimo argumentų buvo tai, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams.

Per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 11 d. banko sąskaitoje Bendrovė turėjo 17 841 Eur pajamų ir 17 864,71 Eur išlaidų. Per minėtą laikotarpį Bendrovė į VMI savanoriškai nepervedė nei vienos įmokos. Iš bendrovės buvo priverstinai išieškota 523,50 Eur. Bendrovei valstybės pagalba buvo suteikta 2 kartus, sudarytos Mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos, kadangi Bendrovė nevykdė įsipareigojimų.

VMI išanalizavus Bendrovės pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 11 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais. VMI pareiškime nurodyta dalis finansinių operacijų apie lėšų judėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą.

VMI pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. Š. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą A. Š. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (b. l. 1–4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad jis yra A. Š., IĮ savininkas. Buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, nes įmonė turėjo finansinių sunkumų. Kasmet nedeklaruodavo pajamų. Pripažįsta, kad atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Įsipareigoja įsiskolinimą valstybės biudžetui padengti. Mano, kad 2 200 eurų bauda yra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Š. yra A. Š. IĮ savininkas. Bendrovė yra VMI skolininkė (b. l. 8-20). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. gegužės 2 d. Bendrovei buvo suteikta valstybės pagalba, t. y. sudarytos 2 Mokestinės paskolos sutartys (toliau MPS) kurios buvo nutrauktos, kadangi bendrovė nevykdė įsipareigojimų pagal MPS. Per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 11 d. banko sąskaitose Bendrovė turėjo 17 841 Eur pajamų ir 17 864,71 Eur išlaidų. Per minėtą laikotarpį Bendrovė į VMI savanoriškai nepervedė nei vienos įmokos. Iš bendrovės buvo priverstinai išieškota 523,50 Eur. VMI pareiškime pateikta lentelė, kurioje nurodyti didžiausi Bendrovės mokėjimai, pažeidžiant atsiskaitymo su VMI eiliškumą, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 11 d. Nagrinėjamu atveju, byloje nekilo ginčo dėl to, kad A. Š. yra Bendrovės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 11 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Bylos medžiaga nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš Bendrovės UAB „Urbo“ bankas sąskaitos. Įvertinus Bendrovės (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų motyvus ir sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad A. Š. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. Š. būdamas A. Š. IĮ savininkas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą (nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, nustatyta, kad A. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Tokiais veiksmais A. Š. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. asmenybę – baustas administracine tvarka daugybę kartų, „Liteko“ duomenimis neteistas, į atsakomybę lengvinančia ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad A. Š. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-448-598/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.