Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo A. G. atstovaujančio nepilnametį G. G. atstovui advokatui Rolandui Gyviui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atstovaujančio nepilnametį vaiką G. G. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis pareiškėjo šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Pareiškėjo šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas, nėra skiriamos socialinės paslaugos. Skyrius yra gavęs vieną pranešimą apie galimą vaiko G. G. (buvusi pavardė iki tėvystės pripažinimo A.) teisių ir geriausių interesų pažeidimą: 2023 m. gegužės 12 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gautas pranešimas, kad mirė vaiko mama, vaikas liko be įstatyminio atstovo). G. G. (A.) 2023 m. liepos 20 d. teismo nutartimi civilinėje byloje e2YT-3637-1142/2023 buvo nustatyta nuolatinė globa ir paskirta vaiko nuolatinė globėja ir turto administratore B. A. (vaiko močiutė). Vaiko biologiniam tėvui - pareiškėjui pripažinus tėvystę, 2024 m. rugpjūčio 26 d. G. G. buvo grąžintas pareiškėjui. Pareiškimas pareikštas nepilnamečio vaiko interesais ir turėtų būti tenkinamas. Neatnaujinus praleisto termino nukentėtų nepilnamečio vaiko teisės ir interesai. G. G. yra nepilnametis, jis negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl jis negalėjo priimti palikimo dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad laiku nebuvo realizuota vaiko teisė priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo galėtų būti pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti. Nepilnametis G. G. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 str.), turintis teisę į motinos palikimą ir ši teisė negali būti ribojama dėl nuo jo valios nepriklausančių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjo prašymui atnaujinti nepilnamečiam vaikui G. G. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po motinos mirties neprieštarauja, kadangi termino atnaujinimas atitiks nepilnamečio vaiko interesus, vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą praleistas dėl vaiko globėjos neapdairumo. Kadangi palikimą turi priimti nepilnametis vaikas, kuris neturi civilinio veiksnumo ir negali pats savimi pasirūpinti, turėtų būti pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo santykiai su globėja buvo sudėtingi, todėl pareiškėjas nežinojo, kad globėja sūnaus palikimo priėmimo klausimo nėra sutvarkiusi.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašė pareiškimą nagrinėti, jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis G. G., gimęs (duomenys neskelbtini) yra G. A. ir pareiškėjo A. G. sūnus. G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė deklaruota G. A. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po G. A. mirties, dėl jos palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas į notaro biurą nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina, kad pareiškėjas (jo atstovaujamas) G. G. yra nepilnametis, kurio tėvystę pareiškėjas A. G. pripažino tik 2024 m. liepos 18 d., dėl ko pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės savalaikiai realizuoti sūnaus teisės į palikimą, atsiradusį po motinos mirties. G. G. po motinos mirties buvo likęs be įstatyminių atstovų. Vaikui buvo nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta močiutė B. A. (G. A. mama) 2023 m. liepos 20 d. teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-3637-1142/2023. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 28 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Globėja iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. turėjo išreikšti valią pas notarą priimti palikimą vaikaičio (globotinio) vardu, bet to nepadarė, kaip teigia pareiškėjo atstovas, dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjui pripažinus tėvystę, vaikas jam grąžintas 2024 m. rugpjūčio 26 d. Pareiškėjas dėl teisinės pagalbos kreipėsi 2024 m. rugsėjo 20 d. Pareiškimas teismui dėl praleisto termino atnaujinimo pateiktas 2024 m. spalio 8 d. Tai rodo, jog nustačius (pripažinus) tėvystę, pareiškėjas operatyviai ėmėsi veiksmų spręsti susidariusią situaciją dėl sūnaus palikimo priėmimo.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad terminą palikimui priimti nepilnametis įpėdinis praleido ne dėl savo kaltės, o todėl, kad jis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, ne palikimą turintis priimti asmuo, bet jį atstovaujantis asmuo - globėja neatliko minėtų veiksmų dėl teisinių žinių stokos, pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, netikėtai netekus dukters, daro išvadą, šiuo metu esant pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir šio termino atnaujinimas atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog termino įgyvendinti nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisę atnaujinimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, ir netgi priešingai, jo neatnaujinimas pažeistų socialiai pažeidžiamo asmens (nepilnamečio) interesus, todėl praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, 576 straipsnis, 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 576 – 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui nepilnamečio sūnaus G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.