Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio, dirbančio, administracine tvarka bausto 2 kartus už KET pažeidimus, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2010 m. lapkričio 15 d., apie 6.46 val., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį ,,Rover 620“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,07 prom.), ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

E. R. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino ir nurodė, kad buvo išgėręs, todėl paprašė draugo vairuoti automobilį. Bevažiuojant draugas nesuvaldė automobilio ir jie nuvažiavo nuo kelio. Nuvažiavo ant bendro naudojimo vejos. Kai atvyko policija, draugas jau buvo išėjęs. Kai jo paklausė ar važiavo automobiliu atsakė, kad taip. Buvo girtas, matyt nesuprato klausimo. Kad buvo draugas kartu policijos pareigūnams nesakė. Dėl žalios vejos niekas pretenzijų neturi. Protokole nurodė tik priežastį dėl ko jis gėrė.

Liudytojas D. O. teisme paaiškino, kad vykdydamas tarnybines pareigas tikrino eismo įvykį –dėl automobilio nuvažiavusio nuo kelio ant žalios vejos. E. R. policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo pats, buvo išgėręs nes susipyko su žmona. E. R. pats prisipažino vairavęs neblaivus. Vėliau iš kur atsirado kitas vyriškis – paaiškinti negali. Abejonių kad galėjo vairuoti kitas žmogus – nekilo. Aiškinosi vietoje kam priklauso veja, žmogus pretenzijų nereiškė.

Liudytojas V. Ž. teisme paaiškino, kad automobilį vairavo jis, E. R. buvo išgėręs ir net gi stipriai. Kai važiavo keliu nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Jis išėjo ieškoti pagalbos, nes negalėjo patys išvažiuoti. Kai grįžo su mašina, nieko jau nebuvo. Buvo nuvažiavęs į policiją, bet jį tik siuntinėjo nuo vieno pareigūno prie kito.

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. R. 2010 m. lapkričio 15 d., apie 6.46 val., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Rover 620“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,07 prom.).

Liudytojo D. O. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose R. K. ir D. O. pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi ir juos patvirtina kiti rašytiniai įrodymai: ATP protokolas, asmens blaivumo testo rezultatas, eismo įvykio schema. Pareigūnai tvirtino, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį, kurį sukėlė neblaivus vyriškis, kuris dar sėdi automobilyje. Pareigūnas patvirtino, kad nuvykę į įvykio vietoje rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir E. R. prie automobilio, kuris vairavęs automobilį neblaivus prisipažino Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnas gali būti šališkas, tokių aplinkybių E. R. bei jo atstovas nenurodė. Taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūno parodymus patvirtino ir pats E. R. nurodęs, kad atvykus pareigūnams jis jiems prisipažino vairavęs automobilį neblaivus, tik teisme nurodė, kad tai padarė dėl išgerto alkoholio kiekio.

Nors E. R. kaltu neprisipažino ir teisme nurodė automobilio nevairavęs, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pažeidimo nustatymo metu pareigūnams prisipažino vairavęs neblaivus ir visiškai nepaminėjęs, kad vairavo ne jis, o jo draugas. Todėl jo paaiškinimą, kad vairavo ne jis, teismas laiko tik jo gynybine versija.

Teismas V. Ž. parodymų objektyvumu ir teisingumu abejoja, nes jis yra pažeidėjo draugas ir suinteresuotas duoti parodymus jam palankius. V. Ž. teisme nurodė, kad paliko draugą ir nuėjo ieškoti automobilio bei kad vėliau kreipėsi į nuovadą ir ten pranešė apie tai, kad automobilį vairavo jis, o ne E. R., tačiau teismas tai vertina kaip E. R. gynybinės pozicijos palaikymą.

Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą (ATPK 127 str. 3 d.), būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.

E. R. surašytame ATP protokole nurodyta, kad jis nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį bei žalią veją. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad automobilis bendros nuosavybės teise priklauso E. R. ir jo sutuoktinei, o dėl vejos sugadinimo byloje nėra pateikta jokių įrodymų. Be to policijos pareigūnas, apklaustas posėdžio metu, nurodė, kad nebuvo nustatyta, kokio dydžio žala dėl to padaryta ir, kad pretenzijų nebuvo pareikšta. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad E. R. vairavo neblaivus, būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, o atsakomybė už vairavimą neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, yra numatyta ATPK 126 str. 4 d., todėl esant pažeidimo esmei įrodytai nuoroda į šio kodekso straipsnį keistina (ATPK 284 str. 2 d.).

E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimus už kuriuos jam buvo paskirtos 2 administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį (dirba, administracine tvarka baustas 2 kartus,), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina artima vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Išaiškinti E. R., kad vadovaujantis ATPK 330 str. l d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką “Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 57841. Apie baudos sumokėjimą pranešti teismui bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.