Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, Ritai Pečiulienei, dalyvaujant atsakovui A. Š., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, trečiajam asmeniui I. Š., nedalyvaujant ieškovui V. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui V. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2015-01-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. 3-5 b.l.), prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. 31.358,60 Eur (108274,97 Lt) skolą, 7.839,65 Eur (27.068,74 Lt) palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-06-30 ūkininkas V. Š. ūkininkui A. Š. pagal PVM sąskaitą - faktūrą Serija V Nr. 109 pardavė automobilį TOYOTA LAND CRUISER 3,0 D4D, valst Nr. (duomenys neskelbtini), už 108.274,97 Lt (31.358,60 EUR). Ieškovas perdavė automobilį atsakovui, tačiau atsakovas su ieškovu nėra atsiskaitęs.

Atsakovas 2015-03-09 atsiliepime į ieškinį (I t. 28-31 b.l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo V. Š. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tik tam, kad turtas būtų apsaugotas nuo V. Š. kreditorių, kadangi po sandorio sudarymo transporto priemone ir toliau naudojosi V. Š. ir I. Š.. Teigia, kad pasirašė tik automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, PVM sąskaitoje – faktūroje nepasirašė, parašas PVM sąskaitoje- faktūroje yra suklastotas.

Atsakovas A. Š. 2015-05-25 pateikė teismui priešieškinį (I t. 99-102 b.l.), kuriuo prašė pripažinti transporto priemonės LAND CRUISER pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu, kadangi tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negaliojantis. Nurodo, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta siekiant apsaugoti turtą nuo ieškovo kreditorių, kadangi transporto priemone nuo 2006-08-31 nepertraukiamai naudojasi atsakovo tėvai – ieškovas V. Š. ir mama I. Š..

Ieškovas 2015-06-08 atsiliepimu į priešieškinį (I t. 128-132 b.l.) prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas įkūrė savo ūkį 2007 metais, ūkis buvo didelis, todėl jam reikėjo transporto priemonės, transporto priemonė buvo perduota atsakovui ir atsakovo naudojama.

2016 m. sausio 20 d. atsakovas pateikė teismui atsiliepimo į ieškinį patikslinimą (II t. 163-164 b.l.), nurodydamas, kad atsakovas yra pateikęs atsiliepimą civilinėje byloje, tačiau pasikeitus atsakovo atstovei buvo nuodugniai išanalizuoti A. Š. ūkio buhalteriniai duomenys, todėl jis tikslinta atsiliepimą. Nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl negali būti patenkintas. Atsakovas nurodė, kad už automobilį su ieškovu yra atsiskaitęs pilnai ir nėra skolingas. Nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovo V. Š. ūkio 2008-08-08 kasos pajamų orderis serija VŠŪ Nr. 00000.13, pagal kurį ieškovas iš atsakovo gavo 276508,99 Lt. Šią sumą sudaro įsiskolinimas už automobilį, apmokėjimas už prekes bei paskolų grąžinimas.

A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad už automobilį yra atsiskaitęs, patikrinęs buhalterinę apskaitą suprato, kad viską ieškovui yra sumokėjęs. 2008 m. rugpjūčio 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. 3 – patvirtina, kad pagal šį orderį be kitų sąskaitų buvo apmokėta ir pagal sąskaitą už automobilį. Nurodo, kad už automobilį yra atsiskaitęs pilnai, prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovė advokato padėjėja Rūta Sutkutė teismo posėdžio metu prašė vadovautis atsakovo atsiliepimo patikslinimu, priešieškinio nenagrinėti, bylą toje dalyje nutraukti. Nurodė, kad nėra ginčo, jog automobilis atsakovui buvo parduotas, V. Š. ūkio kasos pajamų orderis Nr. 00000013 patvirtina, kad ieškovas gavo 276507,99 Lt sumą iš atsakovo, į šią sumą įeina apmokėjimas už automobilį, apmokėjimas už prekes (sėklas, trąšas), paskolų likutis. Šias visas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas, žinodamas, kad už automobilį yra pilnai apmokėta, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, vadovaudamasis asmeninėmis nuoskaudomis, neturėdamas jokios teisės, kreipėsi į teismą dėl neegzistuojančios skolos priteisimo. Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti, priešieškinio nenagrinėti ir toje dalyje bylą nutraukti, išspręsti klausimą dėl atsakovo A. Š. sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, iš ieškovo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas ir skirti ieškovui V. Š. 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Trečiasis asmuo I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, ieškovas kreipėsi į teismą žinodamas, kad viskas sumokėta kreipėsi į teismą, prašo ieškinį atmesti. Buhalterinę apskaitą 2007-2008 m. tvarkė V. Š., jis turėjo žinoti, kad už automobilį yra visiškai atsiskaityti.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsakovas 2016 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu pateikė atsisakymą nuo priešieškinio, prašydamas nutraukti civilinę bylą dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir grąžinti jam sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Priešieškinio atsisakymas įstatymui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeidžia (CPK 42 str., 140 str. 1 d.). Atsakovui išaiškintina, jog atsisakius priešieškinio, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Atsakovo priešieškinio atsisakymas priimtinas, civilinė byla dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nutrauktina (CPK 293 str. 4 p., 140 str. 1 d.). Atsakovui A. Š. grąžintina 75 procentai jo 2015-05-13 sumokėto žyminio mokesčio (I t. 111 b.l.) – 512,25 Eur (CPK 87 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-30 ūkininkas V. Š. ir ūkininkas A. Š. sudarė automobilio TOYOTA LAND CRUISER 3,0 D4D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) pirkimo pardavimo sutartį.

Pirkimo- pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Ieškovas 2008 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija V Nr. 109, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 108 274,97 Lt (31 358,60 Eur) (I t., 7 b.l.). Atsakovo argumentai, jog jis nepasirašė PVM sąskaitoje – faktūroje Serija V Nr. 109 atmestini, kadangi 2015 m. lapkričio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1692(15) nustatyta, kad pakankamai tikėtina, kad PVM sąskaitoje – faktūroje Serija V Nr. 109, eilutėje ,,Prekes gavau” pasirašė A. Š.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2012 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 išaiškino, kad pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Nesant rašytine tvarka sudarytos sutarties, pirkėjo ir pardavėjo parašais patvirtinta PVM sąskaita faktūra paprastai pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susiklosčiusius pirkimo–pardavimo santykius (CK 6.305 straipsnis). Šis įrodymas patvirtina, kad ginčo automobilis atsakovui buvo perduotas, todėl jis turėjo pareigą sumokėti ieškovui kainą. Atsakovui pripažinus, kad automobilis jam buvo perduotas, tačiau už jį visiškai atsiskaityta, ginčo dėl sutarties sudarymo byloje nėra.

Kartu su atsiliepimo į ieškinį patikslinimu atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 276507,99 Lt: 2008-08-04 A. Š. ūkio kasos išlaidų orderis Nr. 3, kuriuo A. Š. grąžino ieškovui V. Š. 276507,99 Lt įsiskolinimą (II t. 166 b.l.). V. Š. ūkio 2008-08-04 kasos pajamų orderis serija VŠŪ Nr. 00000.13, patvirtina, kad ieškovas 276507,99 Lt iš A. Š. gavo (II t. 165 b.l.). Grąžintą 276507,99 Lt įsiskolinimą sudarė: 108274,97 Lt apmokėjimas už automobilį (PVM sąskaita-faktūra Nr. 109, II t. 170 b.l.); 33470,42 Lt apmokėjimas už prekes (PVM sąskaitos – faktūros Nr. 085,086,0107, II t. 167-169 b.l.); 134762,60 Lt paskolų likučio grąžinimas (II t. 172-182 b.l.). Ieškovas nuomonės dėl atsakovo pateikto atsiliepimo patikslinimo nepateikė. Trečiasis asmuo I. Š., ieškovo sutuoktinė bei atsakovo motina, patvirtino, kad ieškovas žinojo, kad už automobilį yra atsiskaityta. Taip pat nurodė, kad 2007-2008 m. ieškovas padėjo atsakovui A. Š. tvarkyti ūkio buhalteriją. Byloje esančiais atsakovo A. Š. banko sąskaitos išrašais nustatyta, kad atsakovas minėtą 276507,99 Lt įsiskolinimą 2008 m. yra padengęs (II t. 173-193 b.l.).

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Ieškovas su ieškiniu dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo kreipėsi į teismą, ieškinys teisme registruotas 2015-01-26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ieškiniu prašomą priteisti skolą sumokėjo dar iki ieškinio registravimo teisme dienos, t.y. įsiskolinimą padengė dar 2008 m. (II t. 173 – 193 b.l.). rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas savo prievolę atsiskaityti už automobilį įvykdė dar iki ieškinio priėmimo teisme dienos, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 str.). Netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Atsakovo atstovė 2016 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu prašė skirti ieškovui V. Š. 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio (skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nors ieškovo ieškinys atmestinas dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą be pagrindo, t.y. atsakovas jau buvo sumokėjęs įsiskolinimą ieškovui, tačiau šios aplinkybės paaiškėjo tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovui nėra skolingas, atsakovas suprato tik 2016 metų pradžioje, kartu su atsiliepimo į ieškinį patikslinimu pateikęs teismui įrodymus. 2015 m. gegužės 15 d. atsakovas pateikė teismui priešieškinį, nurodydamas, kad sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis negaliojanti, kadangi sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Taip pat nurodė, kad PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė ne atsakovas, jo parašas galimai yra suklastotas. Dėl šios priežasties teismas civilinėje byloje paskyrė teismo ekspertizę. Ekspertizės aktu nustatyta, kad PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė atsakovas A. Š.. 2016 m. vasario 22 d. atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė priešieškinio. Darytina išvada, kad tik atsakovui pateikus atsiliepimo į ieškinį patikslinimą bei įrodymus, kad įsiskolinimas apmokėtas, teismas konstatavo faktą, kad ieškovo ieškinys pareikštas nepagrįstai. Dėl šios priežasties atsakovo atstovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 490 Eur teisinių paslaugų išlaidas, 322,17 Eur išlaidas už teismo ekspertizę, viso patyrė 812,17 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Išlaidos už advokato padėjėjų A. G. ir Rūtos Sutkutės suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose numatytų, teismo vertinimu atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl atmetus ieškinį, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Atsakovas sumokėjo 400 Eur užstatą už teismo paskirtą teismo rašysenos ekspertizę į Kauno apylinkės teismo specialiąją sąskaitą (II t., 131 b.l.). CPK 87 str. 1 d. 5 d. nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva grąžinti šaliai su bylos nagrinėjimu susijusias įmokas, kai jų yra sumokėta daugiau, nei numato įstatymai. Kadangi atsakovas į teismo sąskaitą įmokėjo 400 Eur užstatą už rašysenos ekspertizę, o Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė sąskaitą už ekspertizę 322,17 Eur sumai, likusi atsakovo sumokėto užstato dalis, t.y. 77,83 Eur grąžintina atsakovui.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei – 16 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str.).

2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovo nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, turtines teises ne didesnei kaip 39198,25 Eur sumai. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 149 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str., 96 str., 149 str. 1 d., 151 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. priešieškinio atsisakymą priimti, civilinę bylą dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nutraukti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini), 812,17 Eur (aštuonių šimtų dvylikos eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 Eur (šešiolikos eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įpareigoti Kauno apylinkės teismo buhalteriją grąžinti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į Kauno apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 2015-07-17 įmokėto užstato už teismo ekspertizę civilinėje byloje dalį – 77,83 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 83 ct).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. Š. jo 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 218158 AB Šiaulių banko Kauno filiale sumokėto žyminio mokesčio dalį – 515,25 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų 25 ct).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – areštą A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini), nekilnojamiesiems, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms, ne didesnei kaip 39198,25 Eur sumai, taikytas Kauno apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1841-877/2016, teisminio proceso Nr. 2-69-3-01285-2015-4 (ankstesnis bylos Nr. 2-5140-877/2015; turto arešto akto identifikavimo kodas: 2015008167). Taikytas laikinąsias apsaugos priemones išregistruoti Turto arešto aktų registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.