- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 1-148-297/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00643-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- E. Ž.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., I. D., gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž. kaltinamas tuo, kad 2013-06-10 00.00 val. viešoje vietoje - Alytuje, Žiburio g. (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje, veikdamas bendrai su I. D., tyčia, iš asmeninių paskatų, įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką o būtent ištempęs D. J. iš (duomenys neskelbtini) buto į laiptinę, sudavė vieną kartą kumščiu į smilkinio sritį, ne mažiau 10 smūgių rankomis į kitas kūno vietas bei ne mažiau 10 smūgių su plaktuku į pakaušio sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų dešinės akies vokuose, nubrozdinimo dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvos dešinės akies obuolio viršutiniame paviršiuje, odos nubrozdinimo pakaušyje, kraujosruvų dešiniajame žaste, dilbiuose, dešinėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, o D. J. pabėgus į butą, vienas tęsdamas nusikalstamą veiką, virtuvėje grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą D. J., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent, elgdamasis agresyviai, rankoje laikydamas pjūklą ir juo mojuodamas, rėkė, kad nupjaus rankas ir kojas, o S. V. pjūklą iš jo atėmus, paėmė peilį ir nukreipęs į D. J. grasino ją papjauti, tokiais veiksmais E. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d.; kaltinamoji I. D. šioje byloje kaltinama tuo, kad 2013-06-10 00.00 val. viešoje vietoje - Alytuje, Žiburio g. (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje, veikdama bendrai kartu su E. Ž., tyčia, iš asmeninių paskatų, įžūliais veiksmais, pasireiškiančiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent ištempė D. J. iš (duomenys neskelbtini)buto į laiptinę, kur rankomis ir kojomis sudavė D. J. ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.; be to ji kaltinama, kad 2013-06-10 apie 00.00 val. iš D. J. priklausančio buto, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), vonios kambario pagrobė D. J. turtą, tuo padarydama nukentėjusiajai 1086 Lt turtinę žalą, tokiais veiksmais kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.
Teismas, susipažinęs su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, daro išvadą, kad byla perduotina prokurorui, nes kaltinamasis aktas toje dalyje, kuri susijusi su kaltinamuoju E. Ž., iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, be to, yra padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą.
Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl svarbu, kad kaltinamojo akto turinys atitiktų įstatymo keliamus kaltinamojo akto turinio reikalavimus. Pagal BPK 219 str. 3 p., 5 p. kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Susipažinus su kaltinamuoju aktu, turi būti aišku kas ir kokios veikos padarymu yra kaltinamas, turi būti nurodyta kokia konkrečiai BK norma numato baudžiamąją atsakomybę už tą veiką. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p., svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, todėl kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai vertintina kaip BPK 219 str. 3 p. pažeidimas, nes dėl to yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006).
Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas, kiek tai susiję su kaltinimu E. Ž. pagal BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., neatitinka BPK 219 str. 3 d. ir 5 d. reikalavimų, nes kaltinimas yra suformuluotas neaiškiai. E. Ž. kaltinamas, kad jis padarė du nusikaltimus - viešosios tvarkos pažeidimą ir grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, šie nusikaltimai iš esmės skiriasi, nes skirtingas nusikaltimo objektas, skirtingi kiekvieno šių nusikaltimų objektyviąją pusę apibūdinantys požymiai, todėl tiek pirmoji, tiek antroji nusikalstama veika turi būti aprašyta atskirai, aiškiai nurodant veikos vietą, laiką, būdą ir padarinius, kad ne tik teisininkui, bet ir asmeniui, neturinčiam teisinių žinių (šiuo atveju kaltinamajam E. Ž.), būtų aišku kokie konkrečiai jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d., o kokie veiksmai - pagal BK 145 str. 1 d., gi pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą belieka spėlioti, kur baigiasi ar tęsiasi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Toks nusikalstamos veikos aprašymas ir jos kvalifikavimas iš esmės neatitinka BPK 219 str. 3 p. ir 5 p. reikalavimų, kas trukdo teismui nagrinėti bylą, suvaržo kaltinamojo E. Ž. teisę į gynybą, todėl byla perduotina prokurorui BPK 234 str. 2 d. pagrindu.
Be to, susipažinus su byla, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. šioje byloje buvo pradėtas pažeidžiant BPK 167 str. 1 d., 2 d., 4 d. nuostatas – nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.
Šalies argumentai
Iš baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2013-06-11 pagal nukentėjusiosios D. J. protokolą - pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., nukentėjusioji pareiškime nurodė, kad 2013-06-10 į jos butą atėjo I. D. ir E. Ž. ir ją sumušė, pagrobė jos daiktus (t. 1, b. l. 1, 2). 2013-06-11 D. J., apklausiama kaip liudytoja, paminėjo, kad E. Ž. grasino ją sunkiai sužaloti; 2013-08-21 papildomai apklausta D. J. detaliai papasakojo apie E. Ž. grasinimus pjūklu nupjauti jai kojas ir rankas (t. 1, b. l. 21-22), tačiau jokio atskiro skundo ar pareiškimo dėl grasinimų sužaloti D. J. nesurašė, duomenų, kad jai buvo pasiūlyta tai padaryti, taip pat nėra. 2013-08-21 nutarimu D. J. pripažinta nukentėjusiąja tik dėl vagystės ir viešosios tvarkos pažeidimo (t. 1, b. l. 18). Nesant nukentėjusiojo skundo, E. Ž. 2013-06-12 pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 22 str. ir 178 str. 1 d. padarymo (t. 1, b. l. 47-48). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2013-10-21 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą E. Ž. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 140 str. 1 d. Pažymėtina, kad šiame nutarime nenurodytas prokuroro reikalavimas BPK 170 str. 3 d. pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., tik nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodoma tęsti ikiteisminį tyrimą E. Ž. atžvilgiu pagal BK 145 str. 1 d., 284 str. 1 d. (t. 2, b. l. 55-58). Pagal BPK 167 str. 1 d., 2 d., 4 d. nuostatas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; jei šios veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu; jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą, o tokio skundo ar prokuroro reikalavimo nebuvimas yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str. 1 d. 6 p.). 2013-07-02 įstatymu Nr. XII-52, įsigaliojusiu 2013-07-13, nustatyta išimtis tiems atvejams, kai BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, tuomet ikiteisminis tyrimas pradedamas ir vyksta bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neturi smurto artimoje aplinkoje požymių, be to, veika padaryta iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Byloje nėra procesinio dokumento, kuriame būtų aiškiai išreikšta nukentėjusiosios D. J. valia dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 str. 1 d. pradžios. Nukentėjusiosios parodymai, duoti apklausos metu, negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui BPK 167 str. 1 d. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-28 nutartis byloje Nr. 2K-26/2014). Byloje nėra ir prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato kokiu procesiniu dokumentu prokuroras gali (privalo) išreikšti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų BPK 167 str. 1 d., tačiau pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintas Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos prokuroro reikalavimas apibrėžiamas kaip prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BPK 167 str. 1 d. ir 407 str. nurodytų nusikalstamų veikų BPK 167 str. 2 d. ir 409 str. 1 d. nustatytais atvejais, kuris gali būti išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu ar nutarimu, kur turi būti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokio prokuroro dokumento, būtino pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 145 str. 1 d. pradėti, byloje nėra. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad šioje byloje iš esmės pažeistos BPK 167 str. 1 d., 2 d., 4 d. nuostatos, todėl byla perduotina prokurorui (BPK 234 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
perduoti bylą prokurorui.
Nutarties nuorašą pasiųsti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.