Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B., atsakovės UAB „Naideka“ atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas turi teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Dėl eismo įvykio su motociklu YAMAHA FZ8

Ieškovas nurodo, kad žala turtui - motociklui YAMAHA FZ8 yra 3567,69 Eur dydžio. Iš 2013 m. sausio 7 d. susitarimo protokolo matyti, kad draudikų biuras nukentėjusiajai L. R. išmokėjo 3567,69 Eur kompensaciją dėl 2012 m. gegužės 12 d. eismo įvykio metu patirtos žalos turtui (I t. b. l. 53-54). Dėl transporto priemonės apgadinimų 2012 m. gegužės 16 d. atlikta ekspertizė, pateikta ekspertizės ataskaita bei sudaryta sąmata, pagal kurią mokėtina suma dėl motociklo būklės atstatymo yra 3482,80 Eur, kurią sudaro 275,99 Eur už darbą, 2591,90 Eur už detales, 614,91 Eur už elementus pagal sutartinę garantiją (II t. b. l. 15-26). Todėl teismas daro išvadą ir laiko įrodyta, kad žala turtui yra 3482,80 Eur dydžio. Pagrindinės žalos sumos dydis, kurią teismas laiko pagrįsta ir įrodyta būtų 10 500,82 Eur. (duomenys neskelbtini) draudikų biuras reikalavimą ieškovui pateikė 10 385,71 Eur sumai, kurią ieškovas ir sumokėjo, todėl sumažinta 84,89 Eur sumai turtinės žalos dalis, neturi teisinės reikšmės prašomam priteisti žalos dydžiui. Ieškovo pateiktoje Badinterio įstatymo apžvalgoje nurodyta, kad Badinterio įstatymas (1985 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. 85-677) yra nepriklausomas įstatymas ir jis yra vienintelis, kuris taikomas, išmokant kompensaciją nukentėjusiesiems asmenims eismo įvykyje, kuriame dalyvavo motorinė transporto priemonė. Bet kuris nukentėjęs asmuo, kuris įrodo, kad yra išpildytos visos sąlygos, kad būtų taikomas Badinterio įstatymas, turi teisę į 100 proc. kompensaciją. Kai nukentėjęs asmuo yra vairuotojas, šio įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad tik nusižengimą padariusiam vairuotojui sumažinama arba panaikinama teisė į kompensaciją. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta kompensacija nukentėjusiesiems (keleiviams), kuri išmokama visais atvejai, jei tik asmuo patyrė kūno sužalojimą (III t. b. l. 3-29, 63-80). Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis (duomenys neskelbtini) teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) per eismo įvykį nukentėjusiesiems asmenims apskaičiuota ir išmokėta kompensacija.

Teismas sprendžia, kad yra pagrįstas ir įrodytas ieškovo prašymas priteisti 460 Eur išlaidas ir mokesčius už paslaugas. 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovo išvadoje nurodyta, kad kitos išlaidos (išorės išlaidos) tai išlaidos, kurias patiria eismo įvykio šalies biuras ar jo paskirtas agentas bylos administravimo metu. Kitos išlaidos yra kompensuojamos remiantis Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1.2 punktu, kuris nurodo, kad kviestinėms tarnyboms atlyginamos už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtos sumos (I t. b. l. 24-34, II t. b. l. 144). Nagrinėjamoje byloje kitas išlaidas sudaro - 230 Eur mokestis už L. R. medicinos ekspertizę, 230 Eur mokestis už P. R. medicinos ekspertizę (I t. b. l. 175-186, 191-200, II t. b. l. 3-4). Šias patirtas išlaidas patvirtina byloje pateiktos atlygio ataskaitos (I t. b. l. 73-74, 75-76).

V. N. draudikų biurų bendradarbiavimo bendrųjų taisyklių 5 straipsnio nuostatomis, sureguliavus žalą reikalavimas atlyginti išlaidas išsiunčiamas atitinkamai draudimo įstaigai ar atitinkamam biurui, nurodant ir visoms kitoms išlaidomas padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (1.3 punktas) (I t. b. l. 24-34). Prašomas priteisti 1557,85 Eur (15 proc. nuo 10 385,71 Eur sumos) administravimo mokestis neviršija Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendimo Nr. 2 numatyto administravimo mokesčio dydžio, todėl jis yra pagrįstas (I t. b. l. 111-113).

Dėl eismo įvykio su transporto priemone RENAULT ESPACE

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste 2012 m. gegužės 12 d. 21 val. M. K. persirikiuodamas su transporto priemone SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukti į kairę kliudė ir apgadino transporto priemonę RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio faktines aplinkybes patvirtina trečiojo asmens teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (II t. b. l. 83, 124-126).

Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens M. K., vairavusio transporto priemonę SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Tai, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės patvirtina byloje esantis šio asmens rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog „vairuodamas sunkvežimį (duomenys neskelbtini) kliudžiau stovinčius du lengvuosius automobilius, jie apgadinti nesmarkiai. Buvo iškviesta policija, įvykį sudeklaravo. Buvau sulaikytas 24 valandoms, susimokėjau baudą 1260 Eur. Kol buvau sulaikytas, sunkvežimis stovėjo saugomoje aikštelėje. Už tai reikėjo susimokėti 338,67 Eur“ (II t. b. l. 83). Trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, kad vilkikas buvo nugabentas į saugomą stovėjimo aikštelę, patvirtina byloje esantis užsakymo lapas, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo, pasiimdamas vilkiką, privalėjo sumokėti už paslaugą 338,67 Eur (I t. b. l. 83-84). 2018 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, trečiasis asmuo taip pat pripažino, kad dėl eismo įvykio kaltas yra jis. Šias aplinkybes dėl trečiojo asmens kaltės patvirtina ir abiejų eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija, kurioje pažymėta, kad „B“ transporto priemonė SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė „A“ stovintį automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 124-126). (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R231-1 straipsnis reglamentuoja, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jei eismo įvykio metu padaryta tik žala turtui, nurodyti savo tapatybės duomenis ir adresą visiems eismo įvykyje dalyvavusiems eismo dalyviams (II t. b. l. 145-146). Nagrinėjamu atveju, patyrus tik žalą turtui, eismo įvykio dalyviai pasielgė tinkamai pagal (duomenys neskelbtini) teisės normas, užpildydami eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu apsikeisdami savo anketiniais duomenimis. Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis (duomenys neskelbtini) teisės nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo (II t. b. l. 148-153). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, susijusių su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu).Trečiasis asmuo eismo įvykio metu pažeidė (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnį ir R413-17 straipsnį. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnis reglamentuoja, kad vairuotojas visuomet privalo būti atsargus ir elgtis pagarbiai kelių eismo dalyvių atžvilgiu. Ypatingą dėmesį jis turi skirti ir itin atsargiai elgtis su pažeidžiamais eismo dalyviais. Kiekvienas vairuotojas privalo būti nuolatos pasiruošęs netrukdomas ir nedelsdamas atlikti visus jam būtinus manevrus. Keleivių skaičius ar jų padėtis transporto priemonėje, taip pat vežami daiktai arba nepermatomi objektai ant langų neturi jam trukdyti atlikti šiuos manevrus ir gerai matyti aplinką. (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R413-17 straipsnis reglamentuoja važiavimo greičio pasirinkimą, kuriame nurodyta, kad didžiausias leidžiamas važiavimo greitis neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės visuomet rinktis saugų greitį, atsižvelgiant į kelio dangos būklę, eismo trikdžius ir iš anksto numatomas kliūtis. Vairuotojas privalo sumažinti greitį lenkdamas stovinčius transporto priemonių junginius, posūkiuose, siaurose ar su kliūtimis kelio atkarpose ar atkarpose išilgai, kurių yra gyvenamųjų būstų.

Iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 673,56 Eur prašomą priteisti žalos dydį sudaro: 473,56 Eur pagrindinė žalos suma, 200 Eur administravimo išlaidos (I t. b. l. 93-94).

Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl transporto priemonės apgadinimų 2012 m. birželio 1 d. atlikta ekspertizė, pateikta ekspertizės ataskaita bei sudaryta sąmata, pagal kurią mokėtina suma dėl transporto priemonės būklės atstatymo yra 468,56 Eur (I t. b. l. 101-104). Iš ekspertizės ataskaitos nustatyta, kad po 2012 m. gegužės 12 d. eismo įvykio padaryti transporto priemonės RENAULT ESPACE vidurinės dalies, kairiojo šono pažeidimai, reikalinga keisti kairiojo šono veidrodį, kairiojo šono veidrodžio veidrodėlį. Remonto dirbtuvės 2012 m. gegužės 31 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 468,56 Eur sumai (I t. b. l. 101-104). Iš reikalavimo atlyginti žalą nustatyta, kad nukentėjusiajai M. J. atlyginta 473,56 Eur turtinė žala, kurią sudaro 468,56 Eur remonto išlaidos, 5 Eur prekinės vertės netekimas (I t. b. l. 95-96). Teismas daro išvadą ir laiko įrodyta, kad žala turtui yra 473,56 Eur dydžio.

Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) 2 dalyje numatyta, kad mokėtinų administravimo mokesčių dydis siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį (I t. b. l. 111-113). Prašomas priteisti 200 Eur administravimo mokestis atitinka nustatytus dydžius, todėl jis yra pagrįstas (I t. b. l. 99-100).

Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykių šalyje ((duomenys neskelbtini)) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su žalos dydžiu, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių kitokį padarytos žalos mastą per įvykusius eismo įvykius (duomenys neskelbtini), taigi savo tvirtinamų aplinkybių neįrodė. Atsakovės argumentas, kad ieškovas netikrino (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudiko biuro išmokėtų sumų nukentėjusiesiems, ir dėl to nepagrįstai sumokėjo prašomą sumą (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui, yra nepagrįstas. Visų pirma, ieškovas neprivalo tikrinti reikalaujamų sumokėti sumų pagrįstumo, nes draudikų biurai tarpusavyje veikia pasitikėjimo principu, o visų antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje Nr. 3K-7-338-313/2017 konstatavo, kad Lietuvos draudikų biurui Vidaus nuostatais nustatyta pareiga kompensuoti eismo įvykio valstybės draudikų biuro nukentėjusiems asmenims atlygintas sumas ir su žalos dėl eismo įvykio administravimu susijusias išlaidas, inter alia (be kita ko), ir išlaidas, susijusias su teismo procesais (33.2 punktas). Taigi eismo įvykio vietos draudikų biuras išlaiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų susigrąžinimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras išlaiko pareigas, susijusias su išmokėtų sumų atlyginimu.

Ieškovas pateikė teismui eismo įvykių vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) teisę (Badinter law, 1985 m. liepos 5 d.) pagrindžiančias nuostatas bei šios teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (III t. b. l. 3-62, 63-80), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo surinktą oficialią ir nagrinėjamai bylai aktualią informaciją apie (duomenys neskelbtini) užsienio teisės turinį (III t. b. l. 105-135). Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis (duomenys neskelbtini) teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) per eismo įvykius nukentėjusiesiems apskaičiuota ir išmokėta kompensacija.

Ieškovas pagrindė, kad išmoka (duomenys neskelbtini) eismo įvykių metu žalą patyrusiems asmenims buvo išmokėta pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, įrodančių kitokį padarytos žalos mastą per įvykusius abu eismo įvykius (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui 12 403,56 Eur sumą už pirmąjį eismo įvykį ir 673,56 Eur sumą už antrąjį eismo įvykį, iš viso 13 077,12 Eur (I t. b. l. 15, 16, 39-40, 89-90) ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras laikomas draudiku, todėl tarp (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudiko biuro ir nukentėjusiųjų asmenų yra susiklostę draudiminiai teisiniai santykiai, o senatis jų yra 1 metai nuo eismo įvykių dienos. Ieškovui ieškinio senatis negali būti ilgesnė, jam taip pat taikoma 1 metų ieškinio senatis, pradedant skaičiuoti nuo eismo įvykių dienos. Tiek (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui, tiek Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui senatis prasidėjo 2012 m. gegužės 12 d., o pasibaigė 2013 m. gegužės 13 d. Šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Transporto priemonių draudikų biuras Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras - organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka. Taigi, draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Minėta, kad Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sutinkamai su TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Biuras moka draudimo išmokas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Biuro regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDĮ 23 straipsnis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia reiškiant regresinį ieškinį laikytina prievolės (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas, o ne įvykusių eismo įvykių data. Taigi tik nuo to momento, kai ieškovas išmokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui išmoką, pripažintina, jog jis patyrė nuostolius. Išmokos išmokėjimo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui diena yra ieškinio senaties termino pradžios momentas, o kartu ir pagrindinės prievolės įvykdymo kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas. Nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą sumokėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. spalio 27 d. (I t. b. l. 15, 16), o ieškinys teisme gautas 2016 m. gegužės 16 d. (I t. b. l. 3), t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, atmestinas atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, nes ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

Kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamas 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti metines procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 392 Eur žyminis mokestis (I t. b. l. 10), 817,14 Eur išlaidos už dokumentų vertimus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, I t. b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23), 88 Eur išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, II t. b. l. 46-48), 82,97 Eur kelionės išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, II t. b. l. 128-133, 139-143, III t. b. l. 99-104), valstybei – 22,10 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Naideka“, įmonės kodas 148031070, 13 077,12 Eur (trylika tūkstančių septyniasdešimt septynis eurus 12 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 392 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminį mokestį, 817,14 Eur (aštuonis šimtus septyniolika eurų 14 ct) išlaidas už dokumentų vertimus, 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 82,97 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 97 ct) kelionės išlaidas - ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Naideka“, įmonės kodas 148031070, 22,10 Eur (dvidešimt du eurus 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.