- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-305/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas, Ramūnas Mikulskis
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Danutės Milašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-78-258/2011 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui R. J., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. G., dėl turto padalinimo neįregistravus santuokos ir atsakovo R. J. priešieškinį R. G. dėl bendrosios nuosavybės teisės įgijimo, padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti jai nuosavybės teises ir paskirti naudotis žemės sklypą 0,0378 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovui R. J. nuosavybės teise ir paskirti jam naudotis žemės sklypu 0,14ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo R. J. ieškovės naudai 287 500 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, jog su atsakovu kartu gyveno kaip viena šeima nuo 1989 m., vedė bendrą ūkį, sukurdami šeiminius santykius. 1990 m. gegužės 29 d. gimė sūnus A. J. J., kuris šiuo metu pilnametis. Bendras gyvenimas pasibaigė 2009 m. kovo mėn., nes atsakovas nutraukė bendro gyvenimo ryšius ir dabartiniu metu gyvena su kita moterimi, todėl iškilo būtinumas padalinti bendrai įgytą turtą. Bendrai gyvendami iš bendrų lėšų įsigijo 0,0378 ha žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 149 000 Lt, adresu (duomenys neskelbtini), jame pasistatė namą su garažu, bendro ploto 245,75 kv. m, kurio vidutinė rinkos vertė 514 000 Lt, taip pat įsigijo 0,1400 ha žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 533 000 Lt, adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrų lėšų pasistatė jame gyvenamąjį namą, bendro ploto 316,69 kv. m, kurio rinkos vidutinė vertė 705 000 Lt. Prieš pradedant gyventi kartu susitarė, kad visas įgytas turtas priklausys lygiomis dalimis. Kartu įregistravo įmonę, kartu dirbo ir bendrai naudojo gautas pajamas įsigyjant minėtą turtą. Bendru darbu ir bendromis lėšomis jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovei priklauso ½ dalis paminėto turto, kurio bendra vertė sudarė 1 901 000 Lt. Kadangi teisės į sukurtą bendrą dalinę nuosavybę yra lygios, turtas dalintinas lygiomis dalimis, po 950 500 Lt vertės, ieškovei paskiriant naudotis žemės sklypu ir jame esančiu namu (duomenys neskelbtini), atsakovui – žemės sklypu ir namu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 287 500 Lt kompensaciją.
Atsakovas R. J. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad ginčo turtas yra įgytas, ieškovės R. G. ir R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis: 0,1400 ha žemės sklypas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, bendro ploto 316,69 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 0,0378 ha žemės sklypas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, bendro ploto 245,75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butas bendro ploto 51,03 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butas su rūsiu, bendro ploto 50.12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti R. J. asmeninės nuosavybės teisę į: 0,1400 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš ieškovės R. G. atsakovo naudai ½ dalies piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą natūra; ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš ieškovės R. G. atsakovo naudai ½ dalies turto piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą natūra – 250 000 Lt sumą; 3) pripažinti ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teisę į: 0,0378 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant ieškovei R. G. turtą natūrą, atsakovui išmokant ½ dalies šio buto piniginę kompensaciją; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisiant ieškovei R. G. turtą natūrą, atsakovui išmokant ½ dalies šio buto piniginę kompensaciją – 250 000 Lt sumą; 4) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės ½ dalį gautų pajamų už gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, po 1500 Lt už kiekvieną mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 kovo mėnesio iki turto padalijimo; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės ½ dalį gautų pajamų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą po 600 Lt už kiekvieną mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 kovo mėnesio iki turto padalijimo.
Atsakovas su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad kartu su ieškove gyvendami faktinėje santuokoje nuo 1989 metų, kartu vesdami bendrą ūkį, rūpindamiesi bendra ateitimi bei gerove, vienas kito sveikata, bendra darbine veikla, bendromis lėšomis drauge su ieškove susikūrė bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl turto padalinimo neįregistravus santuokos nurodė ne visą turtą, kuris yra įgytas bendrai ir turi būti padalintas. Be ieškovės nurodyto turto atsakovas nurodė, kad bendrai gyvendami iš bendrų lėšų įgijo 51,03 kv. m. bendro ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto teisinė registracija atlikta R. G. ir jos sūnaus V. G. vardu, taip pat 50,12 kv. m. bendro ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini). Buto (duomenys neskelbtini) V. G. vardu nuosavybė įregistruota tik formaliai, jis prie įsigyto turto savo lėšomis neprisidėjo, kadangi neturėjo finansinių galimybių. Šis butas buvo įgytas išimtinai už jo bei ieškovės lėšas. Ieškovė nuomoja bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal nuomos sutartį gauna 3 000 Lt nuompinigių į mėnesį. Taip pat ieškovė nuomojo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir pagal nuomos sutartį gaudavo 1 200 Lt nuompinigių per mėnesį. Kadangi su ieškove nuo 2009 metų kovo mėnesio santykiai nutrūkę, nebevedamas bendras ūkis, nėra bendrų pajamų ir išlaidų, prašė pripažinti, kad nurodytas turtas yra įgytas ieškovės ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui ½ d. šio buto piniginę kompensaciją, butą (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei, atsakovui išmokant ½ šio buto kompensacijos, priteisti ½ d. gautų pajamų už nuomą nuo 2009 m. kovo mėn. iki turto padalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu: pripažino R. G. ir R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgytą turtą: 0,1400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 533 000 Lt vertės; gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 1 238 000 Lt vertės; 0,0378 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 149 000 Lt vertės; gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 514 000 Lt vertės; ½ d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 250 000Lt vertės; padalino R. G. ir R. J. bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovei R. G. paskyrė 0,0378 ha žemės sklypą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, bendro ploto 245,75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ d. gautų pajamų už ½ d. buto (duomenys neskelbtini) pardavimą, taip pat šios dalies buto nuomos pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, po 1 500 Lt už kiekvieną mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2011 m. spalio mėn.; atsakovui R. J. paskyrė 0,1400 ha žemės sklypą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatą –gyvenamąjį namą, bendro ploto 316.69 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį, t. y. 62 500 Lt, ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, taip pat šios dalies buto nuomos pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, po 1 500 Lt už kiekvieną mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2011 m. spalio mėn.; R. G. naudai iš R. J. priteisė 185 100 Lt piniginę kompensaciją; R. G. naudai iš R. J. priteisė 1 500 Lt advokato atstovavimo, 2 000 Lt turto vertinimo, 4 000 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų dalį; iš R. G. priteisė 22 Lt, iš R. J. priteisė 22 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir 8 920 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad šalių tarpusavio santykių pobūdis, gyvenimas kartu nuo 1989 m., bendra veikla, patvirtina žodinį šalių susitarimą bendromis lėšomis jungtinės veiklos pagrindu kurti bendrąją dalinę nuosavybę. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, jog R. G. ir R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgytas turtas: 0,1400 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini); 0,0378 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini); ½ d. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė, kad turto dalybų objektu pripažintinos gautos pajamos už bendrai įgyto turto ½ d., buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. birželio mėn. ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, po 3 000 Lt už kiekvieną mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėnesio iki turto padalijimo. Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas R. J. nuo 1990-09-20 iki 1993-08-04 atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bendromis lėšomis prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo, už kurį pagal byloje pateiktą sutartį ir mokėjimo kvitą 1992-05-14 apmokėjo ieškovė. Nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu, o nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu. Teismas nurodė, kad šioje byloje tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl paminėto turto registruoto jų vardu padalinimo pagal registracijos faktą, šalys sutiko, kad nekilnojamas turtas registruotas (duomenys neskelbtini), liktų ieškovės, o nekilnojamas turtas registruotas (duomenys neskelbtini), liktų atsakovo vardu. Teismo teigimu, siekiant teisingai išspręsti bylą iš pateiktų byloje įrodymų apie dalintiną turto vertę, vadovaujamasi ieškovės patikslintame ieškinio pareiškime ir prie jo pridėtais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma pateikta lyginamosios vertės metodo pagrindu yra pateikta su klaidomis, nustatant vertinamo turto vertę padarytos skaičiavimo, lyginant rinkos skaičiavimo kainas, pasirinktas nekilnojamojo turto analogas ne tos pačios Vilniaus miesto zonos, todėl atsakovo pateiktos dalintino turto vertės pažymos nėra teisingos. Teismas, atsižvelgdamas į 1997-05-22 dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo dokumentus, nustatė, jog ši nuosavybė įgyta dalyvaujant atsakovui, todėl padarė išvadą, jog šio turto ½ d. pripažintina įgyta sugyventinių bendrąja daline nuosavybe, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šis butas 2010 m. birželio 9 d. parduotas už 250 000 Lt, atsakovui pripažino teisę į 62 500 Lt gautų buto pardavimo pajamų kompensaciją, taip pat į šio turto nuomos pajamas nuo 2009 m. kovo mėn. iki šio turto pardavimo kas sudaro 3 900 Lt. Taip pat teismas nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo nuomojamas, todėl ½ d. nuomos pajamų, nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. spalio mėn., kas sudaro 46 500 Lt atsakovui priklauso kaip piniginė kompensacija. Ieškovė pateikė įrodymus 2010 m. spalio mėn. turėjusi 21 000 Lt namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų, todėl teismas sprendė, kad į ieškovei tenkančios kompensacijos dalį įskaičiuotina ½ d. šios sumos, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai piniginę kompensaciją prie prašomos priteisti 287 500 Lt sumos, įskaičiuotina 10 500 Lt remonto išlaidų suma ir minusuotina atsakovui priklausanti ½ d. pajamų, gautų ieškovei pardavus ½ d. buto (62 500 Lt), taip atsakovui tenkanti bendrai įgyto turto nuomos pajamų dalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą iš dalies panaikinti – pripažinti R. J. asmeninės nuosavybės teisę į ½ d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės R. G. atsakovo R. J. naudai ½ d. turto piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą natūra (1/2 d. buto vertė sudaro 79 500 Lt). Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirto nekilnojamojo turto vertę bei ieškovės naudai priteisė neprotingai didelę kompensaciją. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktas dvi turto vertinimo ataskaitas, kurias atliko skirtingi turto vertintojai. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš vertinimo ataskaitų nuginčyta nebuvo, jos laikomos tinkama įrodinėjimo priemone (CPK 177 str. 2 d., 197 str. 1 d.), todėl turėjo būti vertinamos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Dalinamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalinimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. Tačiau teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktose ataskaitose nustatyta nekilnojamojo turto verte, kuri kelia pagrįstų abejonių dėl jos objektyvumo ir pagrįstumo. Ieškovės pateiktoje ataskaitoje pateikta turto vertė iš esmės prilygsta iki ekonomikos krizės buvusiai labai aukštai nekilnojamojo turto vertei.
2. Teismas nepagrįstai pripažino, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Teismas vertino tik turto įsigijimo laikotarpį, tačiau neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes. Šalys faktinėje santuokoje gyveno kartu nuo 1989 metų. Būtent nuo to momento tarp šalių susiklostė ne tik neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, pripažintinas buvus šalių susitarimu dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendros dalinės nuosavybės teise. Teismas nepagrįstai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovės vardu vertino kaip ieškovės nuosavybės patvirtinantį faktą. Nors už perkamą butą atsiskaitė ieškovė, tačiau tai nereiškia, kad buvo mokama jos asmeninėmis lėšomis. Ginčo butas buvo privatizuotas už bendras lėšas, sutaupytas šalims kartu gyvenant iki 1990-09-20. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas yra registruotas ieškovės vardu, atsakovas prašo šį turtą priteisti ieškovei natūra, o atsakovui išmokant ½ d. šio buto kompensaciją, lygią 79 500 Lt.
3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog 2010 m. spalio mėnesį turėjo 21 000 Lt namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų. Šie ieškovės pateikti įrodymai yra nepatikimi. Pateiktas neva verslo liudijimas, kuriame numatyta tik gamyba, todėl akivaizdu, kad asmuo, neva suteikęs statybos paslaugas ieškovei, negali verstis statybos darbais. Minėtas namas iš viso nebuvo remontuojamas.
Atsiliepimas
Ieškovė R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad apeliacinis skundas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje keliamas ginčas dėl turto padalinimo tarp asmenų, gyvenančių faktinėje santuokoje ir dėl turto vertės nustatymo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu faktinėje santuokoje gyveno nuo 1989 m. iki 2009 m. kovo mėn. ir įgijo turtą, nurodomą tiek ieškiniu, tiek ir priešieškiniu. Iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl jų bendrai įgyto turto apimties (išskyrus butą (duomenys neskelbtini)), todėl dėl šios aplinkybės išsamiau nepasisakytina.
Taip pat šalių neginčijamos ir tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis teismas nustatė kompensacijas už turto nuomos ar pardavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 2 d.) nepasisako dėl tų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos apeliaciniu skundu.
1) gyvenamojo namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) vertės nustatymas ir atitinkamos kompensacijos priteisimas;
2) buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo aplinkybės;
3) remonto išlaidų (21000 Lt), turėtų ieškovei remontuojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pagrįstumas.
Dėl turto (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo
Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad jiems gyvenant faktinėje santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, taip pat nėra ginčo, kuriam iš sugyventinių kokį turtą priteisti natūroje. Tačiau, kadangi turtas yra nelygiavertis, todėl esant bendros dalinės nuosavybės lygių dalių prezumpcijai, iš šalies, kuriai atitenka didesnės vertės turtas, kitai šaliai priteistina piniginė kompensacija (CK 4.73 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais turto vertinimais, priteisdamas gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ieškovės nuosavybėn, laikėsi pozicijos, jog šio turto vertė – 663 000 litų, o namo su žemės sklypu Iždo g., Vilniuje vertė – 1 238 000 litų, ir atsižvelgiant į kompensacijas už kitą turtą (nuomą, pardavimą), priteisė iš atsakovo ieškovei atitinkamą kompensaciją.
Su šiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
Teisėjų kolegija, pritardama apelianto pozicijai, kad teismas nepakankamai pagrindė, kodėl turto vertei nustatyti jis rėmėsi ieškovės pateikta UAB ,,Baltijos auditas“ turto rinkos vertės nustatymo ataskaita (t. 2, b. l. 1-101), apelianto prašymu paskyrė ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti.
Atlikęs teismo paskirtą ekspertizę ekspertas K. J. padarė išvadą, kad gyvenamojo namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo metu – 1090000 litų (t. 3, b. l. 75).
Ieškovė atitinkamai pateikė uždarosios akcinės bendrovės ,,Rezultatas“ atliktą Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą (t. 3, b. l. 94), kurioje žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dienai nustatyta 1 265 000 litų.
Civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. R. M., O. U., bylos Nr. 3K-3-585/2012).
Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.). Eksperto išvada, kaip ir kiti bylos įrodymai, turi būti įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.).
Remdamasi šiomis įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija, be to, įvertinusi ir liudytoja apklaustos turto vertinimą atlikusios B. T. parodymus, jog vertinimui ji pasirinko labiau lygiaverčius vertinamajam turtui objektus bei byloje esantį UAB ,,Baltijos auditas“ turto vertinimą, iš esmės atitinkantį UAB ,,Rezultatas“ atliktą vertinimą, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dalintino turto rinkos vertę, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo
Byloje nustatyta, jog šalys kartu gyveno nuo 1989 metų.
Taip pat nustatyta, kad ginčo butas privatizuotas ieškovės R. G. vardu 1992 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 160, 161). Atsakovas R. J. nuo 1990 m. rugsėjo 20 d. iki 1993 m. rugpjūčio 4 d. atliko laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, jog pagal jo nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro ūkio kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010).
Tačiau įrodyti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą turi asmuo, kuris ginčija kito asmens, įregistravusio nuosavybę savo vardu, nuosavybės dalį. Atsakovas R. J. nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, kaip jis prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo.
Tuomet galiojęs Butų privatizavimo įstatymas (5 str.) ir Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., kuriais remiasi apeliantas, reglamentavo sutuoktinių turto teisinį režimą ir nurodė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Tačiau šios teises normos negali būti taikomos nesusituokusių asmenų turto režimui, nes, kaip minėta, šiuo atveju, turi būti įrodomas nuosavybės sukūrimo faktas, o ne taikoma prezumpcija, kaip sutuoktinių turtui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui neįrodžius prisidėjimo savo darbu, lėšomis ar kitu būdu prie nuosavybės sukūrimo – buto, (duomenys neskelbtini) privatizavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį butą asmenine ieškovės nuosavybe ir jo nedalino, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl remonto išlaidų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas ieškovei nuosavybės teise priteisė gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), kaip tarp šalių dalintino turto dalį.
Ieškovė nurodė, kad šiam namui remontuoti ji turėjo 21 000 litų išlaidų. Tam pagrįsti ji pateikė 2010 m. rugsėjo 1 d. rangos sutartį (t. 2, b. l. 104-106) ir darbų sąmatą (t. 2, b. l. 107). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas į ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dalį įskaičiavo ½ dalį remonto išlaidų sumos ir priteisė iš atsakovo 10 500 litų.
Teisėjų kolegija laiko šią teismo sprendimo dalį nepagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė šios ieškinio dalies nepagrindė įrodymais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, ar remontas ginčo name buvo atliktas, kokios realiai patirtos išlaidos, nėra jokių duomenų apie atliktus mokėjimus už remonto darbus, pirktas medžiagas ir pan. Vien rangos sutarties sudarymas neįrodo remonto darbų atlikimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė tai pakankamu įrodymu ir nepagrįstai šį ieškovės reikalavimą patenkino, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir mažintina iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija 10 500 litų suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš dalies tenkinat atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai sumažintinas iš atsakovo ieškovei priteistas 4 000 Lt žyminio mokesčio išlaidų dydis iki 3 685 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 800 Lt (t. 2, b. l. 210) žyminio mokesčio, o likusios dalies, t. y. 1 585 Lt žyminio mokesčio mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo atidėtas iki atsakovo apeliacinio skundo išnagrinėjimo (t. 3, b. l. 20-22). Kadangi iš dalies tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas, tai iš atsakovo priteistina 1 270 Lt, o iš ieškovės – 315 Lt žyminio mokesčio valstybei. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l. 114), sumokėjo 1 210 Lt už turto vertinimo paslaugas (t. 3, b. l. 91-92) bei sumokėjo 500 Lt už eksperto dalyvavimą teisme (t. 3, b. l. 110). Atsakovas sumokėjo 2 000 Lt už byloje paskirtą turto vertės ekspertizę (t. 3, b. l. 68-70). Iš dalies tenkinant atsakovo apeliacinį skundą ir įvertinant šalių turėtas turto vertinimo išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 080 Lt turto vertinimo išlaidų, 576 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 348 Lt eksperto dalyvavimo teisme išlaidų. Kadangi eksperto dalyvavimo teisme išlaidos sudarė 363 Lt, todėl ieškovei gražintina iš teismo depozitinės sąskaitos sumokėtų 135 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškovės R. G. naudai iš atsakovo R. J. priteista 185 100 Lt piniginė kompensacija, pakeisti sumažinant ieškovės R. G. naudai iš R. J. priteistą piniginę kompensaciją iki 174 600 Lt (185 100 – 10 500).
Ieškovės R. G. naudai iš atsakovo R. J. priteistų 4 000 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų dydį sumažinti iki 3 685 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. J. ieškovei R. G. 1 080 Lt turto vertinimo išlaidų, 576 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 348 Lt eksperto dalyvavimo teisme išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. J. 1 270 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės R. G. – 315 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Grąžinti R. G. 2012-10-17 mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 135 Lt už eksperto dalyvavimą teisme.