Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2012-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-879-341/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2-879-341/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01753-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Pareiškėjas
M. K.
Civilinė byla Nr. 2-879-341/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01753-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 117.1.;129.17.; 129.18.
NUTARTIS2012 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2011-05-23 antstolio D. Š. turto arešto aktą, kuriuo buvo apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės į areštuotą turtą, t.y. į jo gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas iš AB „(duomenys neskelbtini)“, bei gaunamas išmokas iš Vilniaus m. VII pensijų skyriaus. Skunde nurodė, kad 2007-07-25 jo sutuoktinė M. K. paėmė 265000 Lt paskolą iš kreditorių R. T. ir A. K. savo asmeninėms reikmėms, bet ne šeimos poreikiams tenkinti; įsipareigojimo užtikrinimui įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, apie paskolos paėmimą pareiškėjas nieko nežinojo. Su sutuoktine 2009-05-21 sudarė povedybinę sutartį, pagal kurios 1.6 punktą visas esantis nekilnojamas turtas priklauso tam sutuoktiniui, kurio vardu jis yra registruotas, visos pajamos yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimas

Antstolis D. Š. nesutikdamas su skunde išdėstytais reikalavimais atsiliepime (b.l. 16-17, 33-34) nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus Vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-06-04, t.y. pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos metu. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė M. K. neturi pakankamai turto, realizavus kurį būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas, bei nedirba ir negauna kitokių išmokų iš kurių galimas išieškojimas, todėl antstolis patikrino ir nustatė, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Atsiliepimą grindžia CK 3.88 str. 2 d., kurioje įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teigia, kad šiai prezumpcijai paneigti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, o M. K. ir S. K. povedybinė sutartis neturi jokios teisinės įtakos nei antstolio vykdomojoje, nei šioje civilinėje byloje. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kreditorius R. T. nesutikdamas su skunde išdėstytais reikalavimais atsiliepime (b.l. 19-20) nurodė, kad jis pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą M. K. ir M. K. santuokos metu. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė M. K. neturi pakankamai turto, nedirba ir negauna kitokių išmokų iš kurių galimas išieškojimas, todėl antstolis pagrįstai patikrino ir nustatė, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų galima nuginčyti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, taip pat nurodo, kad S. K. ir M. K. povedybinė sutartis neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Mano, kad antstolis tinkamai atliko procesinius veiksmus, skundas nemotyvuotas, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimo byloje nėra pateikusi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2008-06-18 išduotas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus Vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. K. išieškotojų A. K. ir R. T. naudai (vykd. b.l. 1). Vykdomajame dokumente nurodyta, jog teismas nusprendė priverstinai iš varžytinių parduoti 0,9700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., nuosavybės teise priklausantį M. K.. Hipotekos teisėja 2010-12-20 raštu nurodžiusi, kad baigus hipotekinį išieškojimą iš įkeisto turto, kreditorius likusią neišieškotą sumą turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto bendra tvarka, vykdomąjį raštą grąžino antstoliui D. Š. likusios neišieškotos sumos išieškojimo nukreipimui į kitą neįkeistą skolininkei M. K. priklausantį turtą (vykd. b.l. 2). Tą pačią dieną gautas kreditoriaus R. T. prašymas tęsti 308235,28 Lt skolos išieškojimo iš M. K. (vykd. b.l. 4).

2011-05-10 antstolis nustatė, kad skolininkės M. K. sutuoktinis M. K. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas bei socialinę pašalpą arba pensiją (vykd. b.l. 43), ir 2011-05-23 turto arešto aktu areštavo M. K. gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bei gaunamas išmokas iš Vilniaus m. VII pensijų skyriaus (vykd. b.l. 48-45). 2011-05-23 patvarkymu antstolis D. Š., remdamasis CPK 667 str. 1 d., pasiūlė kreditoriui R. T. kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (vykd. b.l. 49).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles išaiškino, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Kaip minėta vykdomajame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini)skolininke nurodyta tik M. K.. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad joks teismo procesinis sprendimas dėl prievolės pobūdžio nebuvo priimtas, duomenų, kad kreditorius būtų pareiškęs atskirą ieškinį pareiškėjui taipogi nėra. Taigi, šiuo atveju galimas išieškojimas tik iš skolininkės M. K. turto.

CPK 666 str. 1 d. nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Pareiškėjas nurodydamas argumentus dėl jo lėšų arešto nepagrįstumo, pateikė teismui 2009-05-21 Povedybinę sutartį, kurios 1.6 punkte numatyta, jog nuo šios sutarties sudarymo momento sutuoktinės M. K. ar sutuoktinio M. K. santuokos metu įsigyjamos pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė (b.l. 52-53). Sutartyje numatyta, kad ji įsigalioja nuo sudarymo dienos (7 p.). Minėta sutartis 2009-05-22 įregistruota Vedybų sutarčių registre (b.l. 95).

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2011-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-101-520/2011).

Nagrinėjamu atveju antstolis tęsia išieškojimą pagal 2008-06-18 išduotą vykdomąjį dokumentą, t.y. Povedybinė sutartis sudaryta jau prasidėjus išieškojimo procesui. Lėšos, sudarius santuoką, gaunamos iš darbinės ar intelektinės veiklos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad dėl povedybinės sutarties sudarymo lėšos negalėjo būti areštuotos.

Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Kaip minėta, antstolis laikėsi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos ir LITEKO duomenimis šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-166-647/2012 dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Įvertinus nurodytus argumentus, pripažintina, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjo M. K. darbo užmokestį bei išmokas, gaunamas iš Vilniaus m. VII pensijų skyriaus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti 2011-05-23 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas pareiškėjo M. K. turtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas