Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. R. buvo kaltinamas tuo, kad viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą dėl seksualinės orientacijos, o būtent 2021 m. rugsėjo 4 d. 15 val. 00 min. iš kompiuterio, esančio savo namuose, (duomenys neskelbtini), jam priskirtos interneto prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), viešai – į interneto tinklalapį „www.respublika.lt“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, po publikuotu straipsniu „Kaune vykstančiose gėjų eitynėse pareigūnų daugiau nei dalyvių“ parašė komentarą „Akmenim reikejo uzmetyt“.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad L. R. veiksmuose nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, dėl ko L. R. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

3. Apeliaciniu skundu prokurorė Laura Mačiulytė-Valaitė prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį dėl L. R. išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti L. R. kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Skunde sutinkama su teismo išvada, jog komentare nėra skatinama imtis aktyvių veiksmų prieš homoseksualius asmenis, tačiau iš išteisintojo parodymų, komentaro turinio, konteksto kur buvo parašytas komentaras, akivaizdu, kad yra propaguojama homoseksualių asmenų naikinimo idėja, išreiškiamas išteisintojo požiūris, kad jie turėtų būti „užmėtyti akmenimis“, kad negalėtų egzistuoti, viešai rodytis, kovoti už savo teises. Išteisintasis nurodė, kad užmėtymą akmenimis supranta kaip mirties bausmę nusidėjėliams, jam žinomą iš Biblijos. Taigi, išteisintasis homoseksualius asmenis prilygina nusidėjėliams, kurie neverti gyventi, jis išreiškia pritarimą, kad tokie žmonės būtų naikinami. Toks požiūris yra akivaizdžiai niekinantis homoseksualius asmenis.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas, vertindamas įrodymus turi įvertinti juos ne tik atskirai, tačiau ir susieti į loginę seką, vertinti kitų įrodymų byloje kontekste. Specialisto paaiškinimai, specialisto išvada turi būti vertinama kartu su kitais rašytiniais bylos duomenimis, kaltinamojo parodymais. Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad išteisintojo komentaras yra parašytas po straipsniu apie vykusias eitynes, apklaustas kaltinamasis aiškiai nurodė, kad komentarą rašė apie homoseksualius asmenis, dalyvavusius eitynėse. Akivaizdu, kad komentaro diskriminacinis, niekinantis turinys yra nekeliantis abejonių, išteisintasis tyčia siekė viešai tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą žmonių grupei dėl seksualinės orientacijos. Jis panaudojo neteisėtas, saviraiškos laisvės ribas peržengiančias priemones, kuriomis siekė kurstyti neapykantą ir niekinti homoseksualius asmenis. Komentarą skaičiusiems asmenims atskleidė komentatoriaus neapykantą, paniekinimą, žeminantį požiūrį į homoseksualius asmenis.

3.3. Skunde nurodoma teismų praktika, jog tyčiojimusi pripažįstama garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. L. R. komentaru, parodančiu jo nuomonę, kad į teisėtai dalyvavusius eitynėse asmenis reikėjo svaidyti akmenis, akivaizdžiai išreiškiamas pasityčiojimas iš homoseksualių asmenų grupės. Specialisto išvadoje konstatuota, kad komentatoriaus mintis reiškiama šnekamąja kalba, o svarstymo turinys implikuoja visos seksualinės mažumos antrarūšiškumą, menkumą. L. R. komentaru skatinama neapykanta, priešiškumas, seksualinių mažumų grupei priklausantiems asmenims. Specialisto išvadoje konstatuota, kad komentatoriaus pasisakymu skleidžiama neapykanta žmonių grupei, skiriamai seksualinės orientacijos pagrindu.

3.4. Skunde taip pat teigiama, kad išteisintojo parašytas komentaras buvo viešas, o tai suprato ir pats išteisintasis. Nusikaltimas baigtas nuo kaltinamojo viešo komentaro paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių, tai neturi reikšmės kiek žmonių į tai sureagavo. Paskelbdamas komentarą L. R. norėjo, kad kiti asmenys žinotų jo nuomonę, todėl jo veiksmai atlikti tyčia. Tai, kad išteisintasis parašė vieną komentarą, nerašė jų sistemiškai, neturi reikšmės vertinant ar jo veiksmai nusikalstami. Europos Žmogaus teisių teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendime Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (Nr. 41288/15) nurodė, kad komentarų skaičius gali būti aplinkybė lemianti nusikaltimo sunkumą, tačiau tai nėra nusikaltimo, numatytos BK 170 straipsnyje, sudėties požymis.

3.5. Skunde teigiama, kad ta aplinkybė, jog išteisintojo komentaras nėra skatinamasis aktas susidoroti su homoseksualiais asmenimis, visiškai reikšmės neturi vertinant L. R. veiksmus BK 170 straipsnio 2 dalies aspektu. Specialisto išvadoje nustatyta, kad bet koks skatinimas ar kurstymas gali būti tyčiojantis ar niekinant, lygiai taip pat, kaip ir tyčiojimasis ir niekinimas gali būti savarankiški neskatinamieji komunikaciniai aktai. Ta aplinkybė, kad komentaru nesiekiama paskatinti kitus imtis smurtinių veiksmų, negali eliminuoti asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.

3.6. Skunde teigiama, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimu Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, vertinant, kad viešas tyčiojimasis, niekinimas ir skatinimas neapykantos atskirų žmonių grupės būtų pripažįstamas nekeliančiu baudžiamosios atsakomybės pritaikius ultima ratio principą, tai sąlygotų BK 170 straipsnio tapimą „mirusia norma“.

3.7. Teismas klaidingai įvertino surinktus įrodymus byloje, kurie, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, kad kilo grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Vertinant grėsmės realumą teismas nevertino komentaro prieinamumo plačiam visuomenės ratui, straipsnyje parašytos temos aktualumo. Nurodoma teismų praktika, jog analogiškoje situacijoje, apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomam objektui, padarė priešingą išvadą, nei teismas skundžiamame nuosprendyje, įvertinęs aplinkybę, kad komentarą turės galimybę matyti bei perskaityti platus žmonių ratas. Nurodytoje teismų praktikoje, teismas įvertino, kad asmuo būdamas psichiškai sveikas, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, neabejotinai suprato savo išsakomų teiginių turinio neigiamą pobūdį, taigi galėjo jį įvertinti kritiškai ir jų viešai neišsakyti. Be to, minėtoje teismų praktikoje, teismas atsižvelgė į bendrą socialinį kontekstą Lietuvoje dėl homoseksualių žmonių teisių. Apeliacinės instancijos teismas, minėtoje byloje įvertino, kad seksualinės mažumos susiduria su tam tikru neigiamu dalies visuomenės požiūriu, todėl vis kylant politinei diskusijai dėl tokių asmenų santykių teisinio reglamentavimo, komentatoriaus teiginiai, jog tokie asmenys turėtų būti naikinami, akivaizdžiai vertinami kaip prasilenkiantys su etišku informacijos, nuomonės sklaidos įgyvendinimu, yra niekinio pobūdžio ir keliantys grėsmę homoseksualių asmenų grupės lygiateisiškumui. L. R. parašė komentarą populiariame tinklalapyje, po straipsniu, kur aptariama aktuali ir plačiai visuomenėje diskutuota tema – Kauno mieste vykusios LGBT eitynės. L. R. būdamas visiškai sveikas, mokantis valstybinę kalbą, privalėjo suprasti, kad jo komentaras žeminantis ir paniekinantis kitus asmenis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis L. R. ir jo gynėjas advokatas K. Dobilas prašė skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ko pasekoje L. R. buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ištyrusi byloje esančius įrodymus, sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje požymių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, išvada padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, teismo išvados yra nepagrįstos. Todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad L. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. R. viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą dėl seksualinės orientacijos, o būtent 2021 m. rugsėjo 4 d. 15.00 val. iš kompiuterio, esančio savo namuose, (duomenys neskelbtini), jam priskirtos interneto prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), viešai – į interneto tinklalapį „www.respublika.lt“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, po publikuotu straipsniu „Kaune vykstančiose gėjų eitynėse pareigūnų daugiau nei dalyvių“ parašė komentarą „Akmenim reikejo uzmetyt“. Tokiais veiksmai padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

9. L. R. apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad po straipsniu „Gėjų eitynėse buvo policininkų daugiau nei pačių dalyvių“, publikuotu „www.respublika.lt“, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ parašė komentarą „akmenim reikėjo užmėtyt“. Šis komentaras buvo skirtas eitynių dalyviams, ne policijos pareigūnams, kadangi nepritaria LGBT eitynėms. Šiuo savo komentaru nenorėjo nieko įžeisti ar juolab kurstyti neapykantą, kadangi šį komentarą parašė jau po eitynių. L. R. paaiškino, jog jo nuomonė apie tokias eitynes yra neigiama, mano, kad homoseksualūs žmonės nusidėję. Minėtas pasakymas kilęs iš Biblijos, turint omenyje mirties bausmę, tačiau rašydamas šią žinutę nenorėjo kurstyti užmėtyti akmenimis, tiesiog išsakė savo nuomonę į eitynėse dalyvaujančius asmenis.

10. Liudytojas P. R. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba žmogaus teisių srityje. Pradėjo rinkti informaciją reklaminei kompanija, jos pagrindas turėjo būti neapykantos komentarai. Vienas iš portalų, kuris turi nemažą skaitytojų ratą – „Respulika.lt“. Atrinkdamas komentarus policijai pateikia „elitinius“ komentarus. Pats portalas yra įdiegęs naują sistemą, kad be specialių įgūdžių ir technologijų negali padaryti ekrano nuotraukos. Akivaizdu, kad redakcijos specifinė veikla apsaugoti tokius žmones, kad jie galėtų sau laisvai, netrukdomai komentuoti. Byloje nagrinėjamą komentarą atrinko dėl to, kad mano, jog jis susijęs su fiziniu kurstymu ir skatinimu.

11. Ekspertas L. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo pateiktą išvadą ir parodė, kad atliekant ekspertizę nurodė, kad nagrinėjamame komentare skatinimo nėra. Jie skatinimo klausimą vertina pagal atskirus veiksmus (ar yra skatinimas, ar jo nėra), atsižvelgiant į BK 170 straipsnyje nurodytas dalis. Atliekant išvadą vertina kalbą ir intenciją, tačiau intenciją vertina ir teismas. Kyla klausimas ar tai yra skatinimas ar skleidimas. Skatinimas skirstomas į dvi dalis: 1) diskriminavimas, smurtavimas; 2) neapykantos skatinimas. Jei nėra skatinimo akto, laikyti to skatinimu negalima. Vertindamas tekstą, ekspertas nurodė, kad tai buvo skleidžiama neapykanta tam tikrai žmonių grupei, bet ar tai yra skatinimas ir kiek žmonių gali į tai sureaguoti, gali nuspręsti tik teismas. Šiuo komentaru nėra skatinama užmėtyti akmenimis. Mato neapykantos skleidimą.

12. Be aptartų liudytojo, eksperto bei paties L. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, L. R. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.

13. 2021 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjo P. R. pareiškime ir ekrano nuotraukose užfiksuota, jog po „Respublika.lt“ straipsniu „Kaune vykstančiose gėjų eitynėse pareigūnų daugiau nei dalyvių“ yra apstu komentarų, kuriais galimai skatinama neapykanta žmonių grupei dėl lytinės orientacijos, kviečiama susidoroti su jais, užmėtyti akmenimis ir pan. Tarp ekrano nuotraukų yra komentaras 2021 m. rugsėjo 4 d. 15:00:47 (duomenys neskelbtini) „Akmenim reikejo uzmetyt“ (1 t., b. l. 9–24).

14. 2021 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 69 nurodyta, jog asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, pateikto 2021 m. rugsėjo 4 d. 15.00.47 val. komentaro turinys „Akmenim reikejo uzmetyt“ IP adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73).

15. 2021 m. lapkričio 9 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, išvadoje Nr. EAN-39 nurodyta, jog pasisakymas „Akmenim reikejo uzmetyt“ kalbamu komunikacijos aktu nėra raginama smurtauti prieš homoseksualus kaip žmonių grupę, skiriamą seksualinės orientacijos pagrindu, juos diskriminuoti. Todėl šis komunikacijos aktas nelaikytinas skatinamuoju ir negali būti sėkmingas ar nesėkmingas. Komentaras nepakeičia bendro teiginių komunikacinio tikslo: informuoti, paskleisti pažiūras, o ne paraginti imtis veiksmų. Pageidavimas smurtauti prieš homoseksualius asmenis nors ir grėsmingas, formuluojamas kaip nerealus, neįvykęs veiksmas (būtojo laiko forma) ir nėra nukreiptas į interneto vartotojus apskritai, kaip į galimą pasakymo adresatą. Tai informacinis komunikacijos aktas, kuriuo siekiama paaiškinti savo supratimą apie homoseksualus, paskleisti šią informaciją plačiai, pasakyti nuomonę. Viešai paskleista negatyvia nuomone siekiama pažeminti, suniekinti, pasityčioti iš visuomenės grupės, skiriamos seksualinės orientacijos pagrindu. Kalbamu komunikacijos aktu nėra raginama smurtauti prieš homoseksualus kaip žmonių grupę, skiriamą seksualinės orientacijos pagrindu, juos diskriminuoti. Šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė itin nepakanti nuomonė. Taip pat pasakymu skleidžiama neapykanta žmonių grupei, skiriamai seksualinės orientacijos pagrindu (1 t., b. l. 76–81).

16. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ajo veiklos skyriaus pažymoje nurodyta, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Bitė Lietuva“ abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88).

17. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pažymoje nurodyta, jog abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. R., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91).

18. 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime dėl IP adresų priklausomybių ir komentarų išvadų nurodyta, jog komentaras parašytas iš IP (duomenys neskelbtini) – naudotojas G. R. jos parašytas komentaras Nr. 11 nuo asmens pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ – pagal ŽEIT komentaras priskiriamas kaip tyčiojamasis ir niekinimas žmonių grupės, skiriamos seksualinės orientacijos pagrindu (1 t., b. l. 92).

19. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog komentaras parašytas iš IP (duomenys neskelbtini), iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra G., jos parašytas komentaras nuo asmens pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)– pagal ŽEIT komentaras priskiriamas kaip tyčiojamasis ir niekinimas žmonių grupės, skiriamos seksualinės orientacijos pagrindu. Pagal paimtą telefono numerio išklotinę nustatyta, kad komentaro rašymo metu G. R. buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100).

20. Iš byloje esančių duomenų, neginčijamai nustatyta, kad interneto tinklalapyje „www.respublika.lt“, L. R. pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, po publikuotu straipsniu „Kaune vykstančiose gėjų eitynėse pareigūnų daugiau nei dalyvių“ parašė komentarą „Akmenim reikejo uzmetyt“. Šios aplinkybės nustatytos ne tik aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais, tačiau ir pačio L. R. parodymais, kuriuose jis neneigė tos aplinkybės, jog po minėtu publikuotu straipsniu, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ parašė komentarą „Akmenim reikejo uzmetyt“. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka visi proceso dalyviai, todėl jos išsamiau nebeaptarinėjamos. Visgi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. R. veiksmuose nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, su kuo teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo sutikti.

21. Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šios nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs veiksmai – 1) tyčiojimasis iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; 2) jų niekinimas; 3) neapykantos jiems skatinimas; 4) kurstymas juos diskriminuoti. Tai tam tikri aktyvūs, vieši pareiškimai neapibrėžtam asmenų ratui pateikiant specialiai šališkai, neobjektyviai parinktas ir išdėstytas žinias, nuomones, faktus, vertinimus, išvadas ir pan., išreiškiančias kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį asmens nusistatymą prieš tam tikras žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis, skatinant ir kurstant kitų visuomenės narių (tokių pareiškimų klausytojų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, niekinamą požiūrį, tokių asmenų diskriminaciją. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu.

22. Tai, kad L. R. parašytas komentaras buvo viešas, teisėjų kolegijos manymu, nekyla abejonių. Komentaras buvo parašytas „www.respublika.lt“ tinklalapyje, po publikuotu straipsniu „Kaune vykstančiose gėjų eitynėse pareigūnų daugiau nei dalyvių“, todėl L. R. suprato, jog šį komentarą perskaitys platus žmonių ratas, dėl ko sąmoningai išsakė teiginius, susijusius su homoseksualiais asmenimis. Dėl plačiai visuomenėje aptarinėjamo renginio – neapykantą kurstanti informacija potencialiai pasiekė didelį vartotojų skaičių. Liudytojas P. R. patvirtino, kad portalas „www.respublika.lt“ turi nemažą skaitytojų ratą, dėl ko būtent šiame tinklalapyje, reklaminei kompanijai ieškojo neapykantą kurstančių komentarų bei po publikuotu straipsniu „Kaune vykstančiose gėjų eitynėse pareigūnų daugiau nei dalyvių“ atrinko 10-12 komentarų. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad L. R. komentaras buvo pasiekiamas viešai, siekiant, kad jo rašytą komentarą pamatytų didelis žmonių ratas.

23. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus niekinimu bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančias (galinčias kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą, kadangi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Visgi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tokia grėsmė visgi kilo. L. R. teigimu, parašydamas komentarą jis nesiekė kurstyti neapykantos, ar metyti eitynėse dalyvavusius asmenis akmenimis, o tik išsakė savo nuomonę prieš tokias eitynes. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kuri negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymų, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ar skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas nėra absoliutus ir gali būti ribojamas pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010). Teisėjų kolegija, iš išsakyto teiginio turinio daro išvadą, kad L. R. parašytas komentaras išreiškia jo panieką tam tikrai asmenų grupei. Pažymėtina, kad L. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nepritaria LGBT eitynėms ir kadangi yra krikščionis, savo pasakymą „akmenim reikėjo užmėtyti“, kilusį iš Biblijos supranta kaip mirties bausmę. Taigi, L. R. savo komentaru siekė homoseksualius asmenis prilyginti asmenimis, kurie neverti gyventi bei išreiškė pritarimą, kad tokie žmonės būtų naikinami. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. R. komentaras buvo prieš homoseksualius asmenis kurstantis neapykantą. Aukštesnysis teismas taip pat pritaria skunde išdėstytoms išvadoms, kad minėtas komentaras yra diskriminacinis ir niekinantis.

24. Sprendžiant klausimą dėl realios grėsmės kilimo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, pritartina prokurorės skunde nurodytiems teiginiams, jog šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik tai, kad L. R. parašytas komentaras buvo parašytas viešai – populiariame tinklalapyje, po straipsniu, kuriame aptariama aktuali ir plačiai visuomenėje diskutuota tema – vykusios LGBT eitynės, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ir pačio L. R. asmenybę. L. R. neabejotinai suprato savo išsakomų teiginių turinio neigiamą pobūdį, tai patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Svarbu pažymėti, kad L. R. yra psichiškai sveikas, turi pakankamai gyvenimiškos patirties, todėl suprato, kad jo komentaras yra žeminantis, sukeliantis grėsmę homoseksualių asmenų lygiateisiškumui. Nuteistojo teiginiai, jog homoseksualius asmenis reikėtų užmėtyti akmenimis, kas jo supratimu reiškia mirties bausmę, vertinami kaip niekinamojo pobūdžio ir negali būti laikytini etišku nuomonės sklaidos įgyvendinimu.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką bei nurodė, kad EŽTT nuomone, neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką. Kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su tokiais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu (EŽTT sprendimas byloje Feret prieš Belgiją). EŽTT sprendimuose pabrėžiama, kad yra svarbu aukščiausiu lygmeniu kovoti prieš visų formų ir pasireiškimų diskriminaciją, joks skirtingas elgesys, kuris yra grindžiamas vien tik arba lemiama apimtimi asmens etnine kilme, negali būti objektyviai pateisinamas šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, kuriamoje vadovaujantis pliuralizmo ir pagarbos skirtingoms kultūroms principais. EŽTT praktikoje išaiškintos saviraiškos laisvės ribojimo atvejai, kai ją įgyvendinant buvo tariamai kurstomi ar pateisinami smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. buvo išsakyta vadinamoji „neapykantos kalba“). EŽTT, vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas buvo būtinas, atsižvelgia į kelis veiksnius: tai, ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste; tai, ar teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas; tai, kokiu būdu išsakyti teiginiai, ir tai, ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą (Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perinek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, § 204-212). Teisėjų kolegijos manymu, aptariama EŽTT praktika bei joje analizuojami saviraiškos laisvės ribojimo atvejai atitinka nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis. Svarbu paminėti ir tai, kad atsižvelgiant į interneto prieinamumą bei galimybes perduoti informaciją dideliam žmonių skaičiui, tai laikytina itin svarbia aplinkybe palengvinančia skleisti informaciją visuomenei. Kaip jau aptarta aukščiau, seksualinės mažumos susiduria su tam tikru neigiamu dalies visuomenės požiūriu, todėl nagrinėjamu atveju aptariamas klausimas aktualus visuomenėje. Įvertinus tai, kad aptariamo komentaro paskelbimas internete, viešas skleidimas, sutinkamai su EŽTT praktika, dėl savo apimties, greičio, neabejotinai padidina veikos pavojingumą, gali sukelti ir ilgalaikius neigiamus padarinius.

26. Pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė analizuodamas 2021 m. lapkričio 9 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadą Nr. EAN-39, kurioje teigiama, kad kalbamu komunikacijos aktu nėra raginama smurtauti prieš homoseksualus kaip žmonių grupę, skiriamą seksualinės orientacijos pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais – tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos jiems skatinimu, kurstymu diskriminuoti. Šiuo atveju, visų pirma pažymėtina, kad L. R. nebuvo kaltinamas kurstymu smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe diskriminaciniais motyvais, kas atitiktų BK 170 straipsnio 3 dalyje numatytus neteisėtus veiksmus. Toje pačioje išvadoje nurodyta, kad analizuojant L. R. parašytą komentarą, šiuo pasakymu išsakomas neigiamas homoseksualių asmenų vertinimas. Viešai paskleista negatyvia nuomone siekiama pažeminti, suniekinti, pasityčioti iš visuomenės grupės, skiriamos seksualiniu pagrindu, kas teisėjų kolegijos manymu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymius. Svarbu paminėti, kad toje pačioje išvadoje, nurodyta, kad bet koks skatinimas ar kurstymas gali būti pateikiami tyčiojantis arba niekinant, lygiai taip pat tyčiojimasis arba niekinimas gali būti savarankiški neskatinamieji komunikaciniai aktai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertas L. L. parodė, kad šiuo komentaru nėra skatinama užmėtyti akmenimis, tačiau tai buvo skleidžiama neapykanta tam tikrai žmonių grupei. Ir nors L. R. teigė, jog nesiekė paskatinti iš tikrųjų eitynėse dalyvavusius asmenis apmėtyti akmenimis, kadangi komentarą parašė jau po eitynių, dėl ko iš esmės neprieštarauja ir teisėjų kolegija, tačiau šiuo atveju ta aplinkybė, kad komentaru nebuvo siekiama paskatinti kitus asmenis imtis smurtinių veiksmų, nepašalina L. R. atsakomybės pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. R. savo komentare niekino homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, jo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai ir tokie jo veiksmai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra įrodyta.

Dėl bausmės

27. Sprendžiant klausimą dėl L. R. skirtinos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiui asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

28. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

29. BK 170 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. R. administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 110), neteistas (1 t., b. l. 112), kas leidžia pagrįstai manyti, jog L. R. inkriminuotas nusikaltimas padarytas atsitiktinai, o ne dėl susiformavusios neigiamos jo vertybių orientacijos. L. R. inkriminuotas nusikaltimas, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. L. R. psichiatriniame gydyme neregistruotas, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

31. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, įvertinus L. R. asmenybę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio nuostatose, bus pasiekti L. R. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis, atsižvelgiant į veikos pobūdį, nustatytinas artimas minimaliai bausmei – 4 (keturi) mėnesiai. Tokia bausmė analizuojamu atveju visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus, nėra per daug švelni ar griežta ir neabejotinai leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

32. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vertinant L. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bylos duomenimis nenustačius, kad jis iš esmės yra piktybiškai linkęs pažeisti įstatymus, taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu L. R. neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojimą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Nors prokurorė apeliaciniu skundu prašė L. R. paskirti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų foną, tačiau teisėjų kolegijos manymu, toks baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra perteklinis. Pažymėtina, kad byloje nėra pripažintų nukentėjusiųjų asmenų, todėl manytina, kad L. R. paskyrus prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę, tai prieštarautų protingumo bei teisingumo principams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

Pripažinti L. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. R. per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.