Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-21 · Administracinė byla Nr. I-4634-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-21
Bylos Nr.
I-4634-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03875-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
J. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4634-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-03875-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. (J. T.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) po 11 000 Lt už kiekvieną kalinimo parą žiauriomis sąlygomis neturtinei žalai atlyginti, iš viso už 11 kalinimo dienų nuo 2011-02-11 iki 2011-02-22 (b. l. 1–4).

Pagrįsdamas savo reikalavimą paaiškino, kad nuo 2011-02-11 iki 2011-02-22 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime žiauriomis nežmoniškomis sąlygomis, nes kameros (apie 8 m² ) buvo perpildytos, kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 4–6 kaliniai. Be to, dalį kamerų ploto užėmė baldai, tualetas. Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog kamerose buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė, veisėsi tarakonai, nuo sienų ir lubų krisdavo tinkas.

Nurodo, kad dėl tokių žeminančių kalinimo sąlygų patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad buvo padaryta neturtinė žala, kuri priteistina iš atsakovės.

Savo reikalavimą pareiškėjas pagrindė ir Europos Žmogaus teisių teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 8–11) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Skunde teismui pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2011-02-11 iki 2011-02-22 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant normatyvinių vienam asmeniui tenkančio kamerų ploto verčių.

Taip pat pažymėjo, kad Kalėjimas yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičius – 625, areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29, nuteistųjų skaičius Kalėjime neturi viršyti 300. Pabrėžė, jog leistina norma viršijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiai dienai jų yra 89) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pažymi, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose.

Paaiškino, kad kamerų remontas Kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Lietuvos higienos normos 24 p. teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Kalėjimo teigimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 110 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas J. T. nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nėra ginčo dėl Kalėjimo atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 8) apie J. T. kalinimo sąlygas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2011-02-11 iki 2011-02-22, teisingumo bei išsamumo. Teismui pateikta informacija patvirtina, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 42,33 m² ploto kameroje Nr. 252 kartu su kitais 9 asmenimis. (b. l. 8). Todėl pripažintina, kad vienam asmeniui teko apie 4,70 m² ploto, t. y. gerokai daugiau negu Įsakymo 1.3.1 p. nurodyta minimali vertė.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, nėra pagrįsti.

Vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepagrįsti ir kiti pareiškėjo nurodyti jo teisių pažeidimai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai liudija, kad Kalėjimo kamerų būklė (apšvietimas, patalpų vėdinimas, oro temperatūros režimas ir santykinė drėgmė, ar vykdomos dezinsekcijos ir deratizacijos priemonės; baldų, santechninių įrenginių, sienų stovis) buvo tikrinama nuolatos, o kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, higienos teisės aktų pažeidimų nenustatyta (b. l. 24–40). Be to, teismui pateikti įrodymai liudija, kad tarp Kalėjimo ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties“ buvo sudaryta sutartis dėl kamerų deratizacijos ir dezinsekcijos (b. l. 16–20). Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu Kalėjimas rūpinosi kamerų būkle.

Įvertinus aptartas faktines aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimų, susijusių su kameros būkle, yra abstraktaus pobūdžio, taip pat paneigiami byloje esančiais įrodymais.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimas veikė neteisėtai. Taip pat nenustatyta, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti kalinamam higienos normas atitinkančiomis sąlygomis. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, kitų atsakomybės sąlygų nagrinėjimas nėra tikslingas, o pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti jo nurodytą 110 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti atmestinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo J. T. (J. T.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė